- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-27
- Bylos Nr.
- B2-1710-390/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00319-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“, UAB „Etvila“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atstovui V. S., uždarosios akcinės bendrovės „Veiverita“ bankroto administratorei Žydrei Judickienei, kreditoriaus UAB „Etvila“ atstovui T. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą UAB „Veiverita“ bankroto byloje ir uždarosios akcinės bendrovės „Veiverita“ pareiškimą UAB „Medicinos bankas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir įtraukti UAB „Medicinos bankas“ su 129 742,82 Lt finansiniu reikalavimu į BUAB „Veiverita“ kreditorių sąrašą (b.l. 4-5). Nurodo, kad 2009-10-19 mažo kredito sutartimi Nr. LOAN_102931 UAB „Medicinos bankas“ suteikė 150 000 Lt kreditą UAB „Etvila“. Kredito sutarties įvykdymas yra užtikrintas UAB „Veiverita“ laidavimu. Teigia, kad kreditoriui nebuvo pranešta apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Veiverita“. Kad UAB „Veiverita“ yra iškelta bankroto byla kreditoriui tapo žinoma 2011-12-27.
Šalies argumentai
UAB „Veiverita“ bankroto administratorė pateikė pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu sandorį – laidavimo sutartį Nr. LOAN_102931, sudarytą 2009-10-19 tarp UAB „Medicinos bankas“ ir laiduotojo UAB „Veiverita“; UAB „Medicinos bankas“ pareiškimą dėl 129 742,82 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Veiverita“ bankroto byloje atmesti (b.l. 28-34). Nurodo, kad UAB „Veiverita“ 2007-12-19 Kredito sutartimi Nr.07-148269-IN (su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) pasirašyta tarp „Swedbank“, AB ir UAB „Veiverita“, gavo 359 000 Lt kreditą ir šios sutarties 10.2.2. punktu įsipareigojo be kreditoriaus raštiško sutikimo neprisiimti jokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal garantijų, laidavimų, turto įkeitimo ar kitas sutartis, kuriomis užtikrinamas prievolių įvykdymas. Tokio sutikimo UAB „Veiverita“ iš kreditoriaus „Swedbank“, AB neturėjo, tačiau 2009-10-19 laidavimo sutartimi LOAN-102931, sudaryta tarp UAB Medicinos banko ir laiduotojo UAB „Veiverita“, pagal kurią, kredito gavėjui UAB „Etvila“ nevykdant įsipareigojimų UAB Medicinos bankui, laiduotojas UAB „Veiverita“ prisiėmė atsakomybę bankui kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis (3.1.punktas). Pagal 2009-10-19 Mažo kredito sutartį LOAN-102931 UAB „Etvila“ iš UAB Medicinos banko gavo 150 000 Lt kreditą. Bankas paprašė įtraukti UAB Medicinos banką į UAB „Veiverita“ kreditorių sąrašą su 129 742,82 Lt finansiniu reikalavimu, kadangi skolininkas UAB „Etvila“ skolos bankui negrąžino. Taigi, jei UAB Medicinos banko prašymas būtų patenkintas, būtų pažeisti ne tik kreditoriaus „Swedbank“, AB interesai, bet visų UAB „Veiverita“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesai. Laidavimo sutartis LOAN-102931, sudaryta 2009-10-19 tarp UAB Medicinos banko ir laiduotojo UAB „Veiverita“, buvo neatlygintinas sandoris, nenaudingas ir netgi priešingas UAB „Veiverita“ įmonės veiklos tikslams. Pastarasis sandoris pažeidė UAB „Veiverita“ kreditorių, kurių 772 129,28 Lt finansiniai reikalavimai yra patvirtinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, teises. Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansą UAB „Veiverita“ turto buvo 1 156 670 Lt, o įmonės įsipareigojimai 1 094 422 Lt, t. y. turto buvo tik 62 248 Lt daugiau už įsipareigojimus, tačiau jau 2009 m. spalio 19 d. UAB „Veiverita“ neatlygintinai prisiėmė įsipareigojimą laiduoti 150 000 Lt sumai. Po to įmonės turto ir įsipareigojimų santykis tik blogėjo - įsipareigojimai viršijo įmonės turtą. 2009 m. gruodžio 31d. įmonė turto turėjo už 317 034 Lt, o įsipareigojimų - 743 258 Lt; 2011 m. balandžio 26 d. (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) įmonė turto turėjo už 311 216 Lt, o įsipareigojimų - 758 532 Lt, t. y. įsipareigojimai buvo atitinkamai 426 224 Lt ir 447 316 Lt didesni nei turtas. UAB „Veiverita“ įsipareigojimas laiduoti 150 000 Lt sumai prieštaravo juridinio asmens tikslui - pelno siekimui ir šalys turėjo tai žinoti. Mano, kad atidus ir rūpestingas asmuo neprisiims už kitą asmenį įsipareigojimų negaudamas jokio atlygio. Administratorė sandorį prašo pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad 2009 m. spalio 19 d. kreditoriai turėjo 430 119,65 Lt dydžio reikalavimus UAB „Veiverita“. UAB „Veiverita“, pasirašiusi laidavimo sutartį nieko negavo, tačiau jos įsipareigojimai išaugo 150 000 Lt ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą iš dalies. UAB „Veiverita“ ir UAB „Medicinos bankas“ neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį, netgi priešingai - UAB „Veiverita“ buvo įsipareigojusi kreditoriui „Swedbank“ AB tokio sandorio nesudaryti. Taigi, UAB „Veiverita“ prisiimdama įsipareigojimus pagal laidavimo sandorį elgėsi nesąžiningai. Laidavimo sandoris neatlygintinas, todėl UAB „Medicinos bankas“ nesąžiningumo įrodinėti nereikia.
Atsiliepimas
UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į UAB „Veiverita“ bankroto administratorės pareiškimą prašo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti, UAB „Medicinos bankas“ pareiškimą dėl 129 742,82 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Veiverita“ bankroto byloje tenkinti (b.l. 120-124). Nurodo, kad sutartis buvo sudaryta UAB „Etvila“ verslo tikslais- apyvartinėms lėšoms (durpių substratų pirkimui) (Kredito sutarties 2.3. punktas). UAB „Etvila“ dar iki Kredito sutarties pasirašymo Bankui pateikė kredito panaudojimo ir grąžinimo aprašymą. Jame UAB „Eitvila“ nurodo, kad yra sudariusi su UAB „Veiverita“ ilgalaikio produkcijos (durpių substratų) tiekimo sutartį, o lėšos pagal Kredito sutartį bus naudojamos būtent minėtai produkcijai įsigyti. Iš UAB „Etvila“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad lėšos, kurias UAB „Etvila“ gavo iš Banko pagal Kredito sutarti, 2009-11-04 ir 2009-11-06 buvo pervestos i UAB „Veiverita“ sąskaita. UAB „Veiverita“ pagal Kredito sutartį gavo lėšas už savo parduodamą produkciją, t.y. gavo tiesioginę finansinę naudą- taigi teigti, kad UAB „Veiverita“ „pasirašiusi Laidavimo sutartį, nieko negavo, tačiau jos įsipareigojimai išaugo 150 000 Lt“, visiškai nėra pagrindo. Pažymi, kad BUAB „Veiverita“ kreditorių sąraše yra patvirtintas UAB „Etvila“ kreditorinis reikalavimas 67 760 Lt sumai ir tai neabejotinai parodo, kad tarp UAB „Veiverita“ ir UAB „Etvila“ būta tarpusavio prievolinių santykių. Taip pat nurodo, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Veiverita“ vadovo pareigas ėjo R. K., UAB „Etvila“ vadovės ir akcininkės V. K. sutuoktinis. Taigi, galima daryti išvadą, kad abi įmonės ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo susijusios įmonių veiklos valdymo ir ekonominės naudos siekimo požiūriu. UAB Medicinos bankas pažymi, kad UAB „Veiverita“ pasirašydama ginčijamą sandorį, 7.1.2 punktu patvirtino, kad „ši sutartis neprieštarauja ir nepažeidžia laiduotojui taikomų teisės aktų nuostatų, teismų ar kitų ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimų, laiduotojo steigimo dokumentuose (įstatuose, nuostatose) ir kituose vidaus dokumentuose nustatytos kompetencijos ir veiklos tikslų“. UAB „Veiverita“ pateikti įmonės balanso duomenys rodo, kad įmonės turimo turto vertė viršijo bendrą įsipareigojimų sumą, o tai reiškia, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Veiverita“ vykdė įprastą komercinę veiklą ir buvo finansiškai pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Be to, kaip matyti iš 2008 m. balanso ir ieškinio, BUAB „Veiverita“ nuo 2009 m. atsiskaitė su kreditoriais 664302.35 sumai, kadangi iš 1 094 422 Lt įsipareigojimų liko tik 430 119,65 Lt (bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų). Iš 2008 m. balanso matyti, kad 430 119,65 Lt kreditorių reikalavimai buvo užtikrinti 1 156 670 Lt vertės turimu turtu, todėl pagrindo teigti, kad tarp UAB Medicinos banko ir BUAB „Veiverita“ sudaryta laidavimo sutartis kažkokiu būdu pažeidė BUAB „Veiverita“ teises, nėra. Pažymi, kad ginčijamas sandoris - laidavimas yra įprastas verslo ir įmonių kreditavimo praktikoje, todėl teigti, kad pats sandorio sudarymo faktas pažeidė kitų įmonės kreditorių teises ir dėl to yra negaliojantis, būtų neteisinga. Bankas, sudarydamas su UAB „Veiverita“ laidavimo sandorį, rėmėsi tuo metu egzistavusia ir jam prieinama informacija apie UAB „Veiverita“ finansinę padėtį. Banko turimi duomenys rodė, kad įmonė sandorio sudarymo metu buvo pajėgi toliau vykdyti savo įprastą veiklą ir vykdyti esamus įsipareigojimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Veiverita“, pasirašydama ginčijamą sandorį, 7.1.3. punktu patvirtino, kad jis nepažeidžia kitų laiduotojo sudarytų sutarčių. UAB „Veiverita“ ir „Swedbank” AB sudaryta kredito sutartis ir jų tarpusavio įsipareigojimai nėra vieši, todėl UAB „Medicinos bankas“ nebuvo įmanoma sužinoti apie šiuos tarpusavio įsipareigojimus. Svarbu tai, kad „Swedbank” AB reikalavimas buvo užtikrintas turto bei sąskaitų įkeitimu, fizinių asmenų laidavimais, todėl nepagrįstai teigiama, kad yra pažeidžiamos būtent šio kreditoriaus teisės.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje bankrutuojančios įmonės administratorius savo reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti ir netvirtinti kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ kreditorinio reikalavimo, o UAB „Medicinos bankas“ atstovas prašė jo pareikštus reikalavimus patenkinti. Kreditoriaus UAB „Etvila“ atstovas prašė klausimus spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
BUAB „Veiverita“ administratoriaus reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį, sudarytą 2009-10-19 tarp UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Veiverita“ negaliojančia, netenkintinas. Kreditoriaus AB Medicinos bankas“ 129742,82 Lt kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai UAB „Veiverita“ tvirtintinas.
Bankrutuojančios įmonės administratorius teigia, kad ginčijamas sandoris prieštaravo įmonės veiklos tikslams ir lyg tai ginčija sandorį CK 1. 82 straipsnio pagrindu sudarytą tarp privačių juridinių asmenų. Tokiu atveju, CK yra ribojama galimybė ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t.y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams (C K 1. 82 straipsnio 1 dalis). CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Tai reiškia, kad ieškinį pateikęs asmuo turi paneigti kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpciją. Priešingu atveju, privataus asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1. 82 straipsnio pagrindu. Administratorius prašydamas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu nurodo, kad UAB „Veiverita“ įsipareigojimas laiduoti prieštaravo juridinio asmens tikslui – pelno siekimui ir šalys turėjo tai žinoti. Atidus ir rūpestingas asmuo už kitą asmenį negali prisiimti įsipareigojimų negaudamas jokio atlygio. Tačiau administratorius taip teigdamas nenurodo nė vieno argumento parodančio banko nesąžiningumą. Esant kokiai administratoriaus išdėstytai abstrakčiai pozicijai teismas sprendžia, kad administratoriaus pareiškime nurodytais ir teismo posėdžio metu išdėstytais teiginiais bei byloje esančiais įrodymais sandorio šalies UAB „Medicinos bankas“ nesąžiningumo aplinkybės neįrodytos.
Bankrutuojančios įmonės administratorius sandorį ginčija ir kitu CK 6. 66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-485/2010 savo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje plėtodama actio Pauliana taikymo praktiką pagal bankroto administratoriaus ieškinį pažymėjo, kad sprendžiant, ar ginčijami sandoriai kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjimo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams ir taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti teisėmis.
Bankroto administratorius teiginį, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises grindė tuo, kad UAB „Veiverita“ pasirašiusi laidavimo sutartį nieko negavo, tačiau jos įsipareigojimai išaugo 150000 Lt ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus, šis sandoris padidino įmonės kreditorių įsipareigojimų dydį.
Pagal CK 6. 66 straipsnio 1 dalį laikoma, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas actio Pauliana taikymo praktiką yra nurodęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Veiverita“ vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir buvo moki įmonė. Tai patvirtina įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai iš kurių matyti, kad bendrovė turėjo turto 1 156 670 Lt, o jos finansiniai įsipareigojimai sudarė 1 094 422 Lt. Vertinant paminėtus bendrovės dokumentus galima daryti išvadą, kad 2009 metais bendrovė atsiskaitydavo su kreditoriais, nes jos įsipareigojimai mažėjo. UAB „Veiverita“ pripažinta nemokia įmone ir jai iškelta bankroto byla tik 2011m. balandžio 14d. (t 1., b.l. 35). Taigi, kreditorius UAB Medicinos bankas“ visiškai pagrįstai tvirtina, kad ginčijama laidavimo sutartis nepažeidė ir negalėjo pažeisti kreditorių teisių. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šio kreditoriaus atsiliepimo į pareiškimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kitu argumentu, kad laidavimas yra įprastas verslo ir įmonių kreditavimo praktikoje, kodėl teigti, kad pats tokio sandorio sudarymo faktas pažeidžia kitų kreditorių teises ir yra negaliojantis, būtų neteisinga. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad ginčijamas sandoris kreditorių teisių nepažeidė. Byloje taip pat nenustatyta, kad skolininkas ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti. Kitų įsipareigojimų turėjimas dar nereiškia, kad skolininkas negali sudaryti kitų sandorių.
Bankroto administratorius teigia, kad UAB „Veiverita“ sudarydama laidavimo sandorį jau turėjo įsipareigojimus pagal kredito sutartį kreditoriui AB „Swedbank“ dėl 359000 Lt kredito gavimo ir sudaryta sutartimi buvo įsipareigojusi be kreditoriaus raštiško sutikimo neprisiimti jokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal garantijų, laidavimo, turto įkeitimo ar kitas sutartis, kuriomis užtikrinamas prievolių vykdymas, tačiau neturėdama tokio kito kreditoriaus sutikimo, elgėsi nesąžiningai. Administratorius taip pat teigia, kad ginčijant laidavimo sutartį kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ nesąžiningumo netgi nereikia įrodinėti. Paminėta administratoriaus aplinkybė dėl banko nesąžiningumo neįrodinėjimo yra teisinga, nes ginčijant neatlygintinį sandorį banko nesąžiningumo įrodinėjimas, kaip vienos iš sandorio negaliojimo sąlygų, neturi teisinės reikšmės (CK 66. 6 straipsnio 2 dalis). Tačiau, nagrinėjamoje byloje svarbiausia faktinė aplinkybė yra ta ar ginčijamo sandorio sudarymo dieną UAB „Veiverita“ galėjo būti nemoki įmonė ir ar buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Kaip jau buvo nustatyta anksčiau kreditorių interesai sudarant ginčijamą įkeitimo sandorį pažeisti nebuvo. UAB „Veiverita“ ir AB „Swedbank“ sudaryta kreditavimo sutartis buvo užtikrinta turto įkeitimu ir kitų fizinių asmenų laidavimais, todėl konkrečiai imant ir šio kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos. Nenustačius, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nenustačius, kad skolininkas ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo darytina išvada, kad sudarydamos sandorį šalys buvo sąžiningos. Esant nurodytam administratoriaus reikalavimas pripažinti laidavimo sandorį negaliojančiu netenkintinas.
Bankroto administratorius neginčija termino finansiniam reikalavimui pareikšti bei paties finansinio reikalavimo dydžio, todėl vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalimi, 26 straipsniu kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ atnaujintinas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti ir tvirtintinas šio kreditoriaus 129 742,82 Lt finansinis reikalavimas UAB „Veiverita“ bankroto byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalimi, 26 straipsniu, teismas
nutaria:
BUAB „Veiverita“ administratoriaus reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį, sudarytą 2009-10-19 tarp UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Veiverita“, negaliojančia netenkinti.
Atnaujinti terminą UAB „Medicinos bankas“ finansiniam reikalavimui pareikšti.
Į bankrutavusios UAB „Veiverita“ kreditorių sąrašą įtraukti UAB „Medicinos bankas“ ir patvirtinti jo 129 742,82 Lt finansinį reikalavimą.
Įpareigoti įmonės administratorių su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.