Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, aukštojo išsilavinimo, informacinių technologijų specialistas, MB (duomenys neskelbtini), bendrijos savininkas, vadovas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 20.00 val., Vilniuje, Lietaus g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, 2,59 promilių neblaivumą. Šiais veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus. Parodė, kad prieš tai visą dieną, naktį šventė su draugėmis. Įvykio diena važiavo iš parduotuvės „Maxima“, į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atstumas nedidelis. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Jis stovėjo, jo nebuvo sustabdę policijos pareigūnai. Stovėjo Lietaus g. taip kaip parašyta kaltinime. Vairavo automobilį „Ciotroen“ su norvegiškais numeriais. Vairuotas automobilis priklauso mamai, J. U.. Mama leido vairuoti automobilį. Automobilis buvo pas jį, o mama gyvena fiziškai Kaune. Šiuo metu automobilis pas mamą. Turi vairuotojo pažymėjimą. Eismo įvykių nėra padaręs. Kiek tada buvo išgėręs neprisimena, kadangi tai buvo seniai. Tačiau vartojo brendį, buvo nusipirkęs 0,5 l talpos butelį. Pats turi problemų su širdimi, su atmintimi neturi problemų. Jam yra (duomenys neskelbtini) metai. Pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad alkoholio turėjo mineralinio butelyje. Pažymi, kad kai vairavo buvo neblaivus, kaltę pripažįsta, labai gailisi.

Pažymi, kad mama leido naudotis automobiliu. Iš tikrųjų nupirko automobilį, kad būtų Vilniuje, nes pas juos vyksta statybos, paliko Vilniuje, vėliau pasiėmė brolis. Dabar automobilis yra Kaune. Tuo metu automobiliu naudojosi. Teisiškai automobilis priklauso mamai. Lietuvoje automobilis nebuvo registruotas. Jis pats asmeniškai rūpinosi automobilio draudimu. Automobiliu naudojosi ne kiekvieną dieną, iki parduotuvės ir atgal nuvažiuoti, kadangi dirba iš namų, tai važinėti nelabai daug reikia. Kartais automobiliu naudojosi brolis. Brolis gyvena Kaune. Teismui pradėjus garsinti dalį parodymų: „2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 19:30 val. nuvažiavo į „Maxima“ parduotuvę nusipirkti alkoholio.“ – nurodo, kad tai yra teisingi parodymai. „Į parduotuvę nuvažiavau būdamas blaivus, prieš tai alkoholio nevartojau..“ – sutinka, kad buvo neblaivus. „Nusipirkęs 1 butelį 0,5 litro talpos brendžio, grįžau į automobilį. Automobilyje taip pat dar turėjau 0,7 litro talpos butelį brendžio..“- manai, kad taip nebuvo. „Grįžęs į automobilį jį užsivedžiau ir pradėjau judėti iki gyvenamosios vietos adreso“. – nurodo, kad taip. „Kadangi labai skaudėjo galvą, todėl nusprendžiau sustoti pranešime apie įtarimą nurodytu adresu, kur pradėjau vartoti alkoholį.“ – tuo metu nevartojo. „Iki atvykstant policijos pareigūnams sėdėdamas automobilyje išgėriau 0,7 litro talpos turėtą brendžio butelį.“, paaiškina, kad taip nebuvo. Neprisimena ar automobilio variklis buvo užvestas jam sėdint automobilyje. Patvirtina, kad bevartojant alkoholį prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie priėję prie jo pasakė, kad reikės pūsti į alkotesterį. Pažymi, kad pareigūnams nustačius neblaivumą alkotesteriu, paaiškino, kad būdamas neblaivus nevairavo, o tik sėdėjo mašinoje. Įvykio metu viską neteisingai mąstė, supranta, kad kaltas. Su parodytais alkotesterio parodymais sutiko. Alkoholį vartojo vieną kartą per savaitę, alaus išgeria. Tarp draugių su kuriomis vartojo alkoholinius gėrimus įvykio metu, liudytojos L. P. nebuvo (b. l. 159-162).

Jo finansinė padėtis stabili. Vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 10 tūkstančių po mokesčių. Turi nekilnojamo turto, tačiau butas įkeistas. Turi kreditą 280 000 Eur, moka į mėnesį po 1 600 Eur. Gyvena vienas, kartais būna vaikai. Vaikams moka alimentus 800 Eur. Kitų kreditų ar kitų įsipareigojimų neturi. Turi pusantros įmonės, viena 100 proc., o kita – 50 proc. Bitkoinų neturi, kažkiek turi akcijų. Kitokio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 163-164).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 5 d. įtariamuoju apklaustas A. U. parodė, kad automobilis Citroen C1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo motinai J. U., kuriuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 19.30 val. nuvažiavo į „Maxima“ parduotuvę nusipirkti alkoholio. Į parduotuvę nuvažiavo būdamas blaivus, prieš tai alkoholio nevartojo. Nusipirkęs 1 butelį 0,5 litro talpos brendžio, grįžo į automobilį. Automobilyje taip pat dar turėjo 0,7 litro talpos butelį brendžio. Grįžęs į automobilį jį užsivedė ir pradėjo judėti iki gyvenamosios vietos adreso. Kadangi labai skaudėjo galvą, todėl nusprendė sustoti pranešime apie įtarimą nurodytu adresu, kur pradėjo vartoti alkoholį. Iki atvykstant policijos pareigūnams sėdėdamas automobilyje išgėrė 0,7 litro talpos turėtą brendžio butelį. Ar automobilio variklis buvo užvestas jam sėdint jame, neprisimena. Bevartojant alkoholį prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie priėję prie jo pasakė, kad reikės pūsti į alkotesterį. Kadangi yra doras ir paklusnus pilietis, todėl padarė tai, ko jo prašė pareigūnai. Pareigūnams nustačius neblaivumą alkotesteriu jis dar jiems paaiškino, kad automobilio būdamas neblaivus nevairavo, o tik jame sėdi. Savo kaltės nepripažįsta (b. l. 101-104).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 2 d. liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 20.00 val., kartu su savo broliu J. K. buvo su automobiliu Opel prie parduotuvės „MAXIMA“ adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, jo brolis buvo už vairo. Jis su savo broliu sėdėjo brolio automobilyje, jis tuo metu buvo ant galinės automobilio sėdynes. Stovėdami automobilių stovėjimo aikštelėje jis ir jo brolis pastebėjo galimai neblaivų žmogų, kuris atsisėdo į automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsisėdęs į automobilį „Citroen“ asmuo iš karto nepajudėjo, tačiau praėjus apie 4-5 min., asmuo pajudėjo ir važiavo link išvažiavimo, važiuodamas vos neatsitrenkė į kitą automobilį, pradėjo įtartinai manevruoti. Todėl kartu su broliu nutarė, kad apie galimai neblaivų „Citroen“ automobilio vairuotoją reikia pranešti policijai. Paskambinus 112, kalbėjo jo brolis su operatoriumi per laisvų rankų įrangą. Jo brolis važiavo iš paskos „Citroen“ automobilio ir pranešinėjo judėjimo kryptį. Važiavo Lazdynėlių g. link Lietaus g., Vilnius. Kiek vėliau asmuo su „Citroen“ sustojo ties (duomenys neskelbtini). Jie jį apvažiavo ir sustojo laukdami dar porą minučių. Po kažkiek laiko „Citroen“ vairuotojas juos aplenkė ir pavažiavęs sustojo ties (duomenys neskelbtini). Jie su broliu stebėjo „Citroen“ vairuotoją ir kad „Citroen“ vairuotojas iki policijos atvykimo vartotų kažkokių gėrimų nematė. Praėjus apie 2 min. atvyko policijos pareigūnai. „Citroen“ automobilyje asmuo buvo tik vienas, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Prireikus vairuojantį asmenį galės atpažinti, taip kaip įsidėmėjo asmens požymius (b. l. 51-54).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 2 d. liudytoju apklaustas J. K. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 20.00 val., jis kartu su savo pusbroliu buvo su automobiliu „Opel“ prie parduotuvės „MAXIMA“ adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Jo pusbrolis V. K. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, o jis laukdamas pastebėjo į stovėjimo aikštelę atvažiavusi automobilį „Citroen“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipo keistai besielgiantis asmuo, kuris akivaizdžiai pasirodė neblaivus ir nuėjo į parduotuvę. Grįžus jo pusbroliui, paaiškino jam apie tą asmenį todėl nusprendė palaukti jo. Maždaug po 5 min iš parduotuvės išėjo minėtas galimai neblaivus asmuo turėdamas su savimi alkoholio butelį. Jiems tai matant nusprendė skambinti 112. Po kelių kartų jam pavyko atrakinti savo automobilį, atsisėdęs į automobilį „Citroen“ asmuo iš karto nepajudėjo, tačiau praėjus apie 4-5 min., asmuo pajudėjo ir važiavo link išvažiavimo, važiuodamas vos neatsitrenkė į kitą automobilį, pradėjo įtartinai manevruoti. Bendravo su 112 operatoriumi per laisvų rankų įrangą. Važiavo iš paskos „Citroen“ automobilio ir pranešinėjo judėjimo kryptį. Važiavo Lazdynėlių g. link Lietaus g., Vilnius. Kiek vėliau asmuo su „Citroen“ sustojo ties (duomenys neskelbtini). Jie jį apvažiavo ir sustojo laukdami dar pora minučių. Po kažkiek laiko „Citroen“ vairuotojas juos aplenkė ir pavažiavęs sustojo ties (duomenys neskelbtini). Jie su broliu stebėjo „Citroen“ vairuotoją ir kad „Citroen“ vairuotojas iki policijos atvykimo vartotų kažkokių gėrimų nepastebėjo, taip kaip nematė, kad asmuo keltų galvą ar keltų ranką. Praėjus apie 2 min. atvyko policijos pareigūnai. „Citroen“ automobilyje asmuo buvo tik vienas, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Prireikus vairuojantį asmenį galės atpažinti, taip kaip įsidėmėjo asmens požymius (b. l. 57-60).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio V. S. 2025 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl neblaivaus vairuotojo“ nurodyta, kad 2025 m. liepos 2 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Lietaus gatvėje, ties pastatu Nr. 26, A. U.., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (norvegiški) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-9).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 2 d. 20.00 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjas matė, kaip į PC „Maxima“ stovėjimo aikštelėje atvažiavo vairuotojas su automobiliu „Coitroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išlipęs iš mašinos, vinguriavo į šonus, pranešėjas teigia, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 15-16).

Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis „Citroen“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegiški), v/k. (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio išorę stiprių apgadinimų nerasta, automobilis turi smulkių kėbulo defektų. Atidarius galines automobilio durys matome įvairių tyrimui nereikšmingų objektų. Tuščios arba pradarytos alkoholio taros nerasta. Atidarius priekines dešinės pusės durys matome ant priekinės keleivio sėdynes matome uždaryta alkoholio tarą nuo „GRAND CAVALIER“, automobilis yra netvarkingas, matome daug išmėtytų daiktų. Apžiūrėjus įvykio vietos aplinką vaizdo stebėjimo kamerų nerasta. Pridedama fotolentelė (b. l. 17-27).

Iš 2025 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra juodos spalvos, keturių durų. Atidarius galines kairės pusės dureles, ant galinės automobilio sėdynės matomos įvairios šiukšlės, šviesios spalvos marškinėliai, tuščias limonado plastikinis butelis. Ant grindų matomi įvairūs daiktai, kurie ikiteisminio tyrimo eigai reikšmės neturi. Tuščių alkoholio butelių automobilyje nėra. Atidarius priekines dešinės pusės dureles matoma ant grindų padėtas langų skystis, ant sėdynės sukrauti daiktai, šiukšlės. Reikšmingų daiktų ikiteisminiam tyrimui nefiksuojama. Pridedama fotolentelė (b. l. 28-36).

Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis V. S. nustatė šiuos A. U. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 24 valandas. Alkotesterio („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0102, patikros sertifikato Nr. 2359778, patikra galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d.) pagalba A. U. 20.34 val. nustatytas 3,25 promilių, o antro tikrinimo metu 20.52 val. nustatytas – 2,59 promilių neblaivumas. A. U. sutiko su tikrinimo rezultatais. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 37-41).

Pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį automobilio „Citroen C1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. U. (b. l. 47).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Citroen“, lengvojo automobilio, 2010 m., vidutinė kaina 2025 m. lapkričio mėn. duomenimis su PVM 1 720 Eur (b. l. 48).

Iš 2025 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos parduotuvės „MAIMA“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Įrašai pateikti UAB „Maxima“ administracijos.

Peržiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 2 2025-08-02 19-40-03_394“, kurio trukmė yra 18 min. 37 s. Įrašas yra spalvotas. Kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „Camera2“. Dešiniajame apatiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Kamera filmuoja parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, kairėje matomas įėjimas į parduotuvę. 2025-08-02 19:55:54 val. į kameros filmuojamą teritoriją įvažiuoja mėlynos spalvos automobilis „Citroen“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis 19:56:00 val. sustoja automobilių stovėjimo vietoje, esančioje prie įėjimo į parduotuvę. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipa vyras. Vyras plikas, stambesnio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsios mėlynos spalvos trumparankoviais marškinėliais, tamsios spalvos šortais iki kelių, apsiavęs juodais „Crocs“ sandalais. Matoma, kad vyras eina svyruodamas, jo eisenos koordinacija sutrikusi. 19:56:23 val. vyras įeina į parduotuvę. 20:00:01 val. minėtas vyras išeina iš parduotuvės. Po pažastimi vyras pasikišęs alkoholinio gėrimo butelį. Eidamas vyras svyruoja, krypsta į šoną. Vyras prieina prie automobilio ir sustojęs prie jo durelių, jas atrakina. Stovėdamas vyras taip pat šiek tiek svyruoja.

Peržiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 2 2025-08-02 20-00-02_247“, kurio trukmė yra 47 s. Įrašas yra spalvotas. Kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „Camera2“. Dešiniajame apatiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Kamera filmuoja parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, kairėje matomas įėjimas į parduotuvę. Įrašo pradžioje matoma, kaip minėtas vyras išeina iš parduotuvės ir prieina prie savo automobilio 2025-08-02 20:00:30 val. vyras atsisėda į minėto automobilio vairuotojo vietą ir 20:00:38 val., užvedus automobilio variklį, įsižiebia jo priekiniai žibintai. Toliau sėdėdamas prie vairo vyras kažką daro telefone. Tuomet vaizdo įrašas nutrūksta ir vėl pasileidžia 21:06:21 val., kai minėto automobilio aikštelėje jau nėra (b. l. 64-66).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. U. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jo pozicija dėl kaltės buvo kitokia, kadangi nepripažino kaltės. Teismo posėdyje nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi. Tai, kad A. U. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų V. K. ir J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti jų objektyvumu. A. U. neblaivumo faktą (2,59 promiles) įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys (b. l. 39-40). Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galiojo iki 2025 m. lapkričio 21 d.).

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir laiduotojos L. P. prašymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 155-157).

Prašymuose nurodoma, kad L. P. yra kaltinamojo verslo draugė. Galima laiduotoja šiuo metu dirba ir yra UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniuje. Yra ištekėjusi, neteista, sąžininga, pareiginga, darbšti, atsakinga, gerbia teisės aktus ir visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Daug metų dirba vadovaujamą darbą, taip pat yra verslininkė, yra vienintelė akcininkė UAB (duomenys neskelbtini), kartu eina ir šios įmonės direktorės pareigas. Gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kadangi su A. U. nuolat susitinka, bendrauja, klauso jos patarimų, nuomonės.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad laiduotoja pretenduoja būti jo ilgametė kolegė, kartu daug dirba. Labai stipriai įtakoja ir mano, kad tikrai paveiks teisingai, kad elgtųsi teisingai. L. P. yra ilgametė direktorė vienos įstaigos, kurios jis dalininkas ir turi dar kitą įstaigą, toje pačioje veikloje. Tai yra įdarbinimo agentūra ir tiesiogiai daro didelę įtaką, nes pas juos, jo pastate, vyksta susitikimai, bendrauja kiekviena dieną. Jam svarbi L. P. nuomonė ir įtaka. Pastaroji nusižengimų neturi, neteista. Jai yra (duomenys neskelbtini) metai, ištekėjusi, turi sūnų, jo kolegė yra 11 metų. Taip pat pažįstami tiek pat metų. L. P. eina direktorės pareigas, vadovauja žmonėms, tvarko tiekėjus, daro mokėjimus. Pagrinde jų santykiai – verslo. Pagrinde bendrauja apie verslą, apie gyvenimą. L. P. gali daryti teigiamą įtaką, nes ji tvirtai stovi ant kojų, visas verslas paremtas jos teigiamomis savybėmis. Apie įvykusį įvykį, kiek galėjo pasakyti jai, tiek pasakė. Pasakė, penktadienį, kai sužinojo, kad reikia laidavimo. Anksčiau jis buvo sakęs, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau detalių nepasakojo. Šiuo metu jau yra papasakojęs apie šiuos įvykius ir viską žino, kad vairavo neblaivus. Įtaka darys didžiulę, nes bendrauja ne tik verslo klausimais, tačiau ir gyvenimo klausimais. Važinėja į svečius, švenčia gimtadienius. Jos sūnaus vardas L.. Ji žino jo vaikų vardus, taip pat žino apie jo sveikatos problemas. L. P. reakcija į įvykį buvo labai bloga. Laiduotoja yra ne šeimos narys, o verslo partnerė, ji daro didžiausią įtaką. Jo mama yra metuose, brolis gyvena Kaune. Jis supranta, kad L. P. atsakinga ir turi daryti jam gerą įtaką, kad elgtųsi gerai. Pats turi atsakomybę elgtis gerai. Pažymi, kad tarp jo ir jos nėra tarnybinio pavaldumo, hierarchijos. Turi dar kitą žmogų, kitą dalininką, todėl jie tikrai bendrauja normaliai, žmogiškai (b. l. 162-164).

L. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. U. labai gailisi, apie tai kalbėjo visą laiką. 2013 m. jie pradėjo kartu dirbti. Ji buvo pasamdytas pirmas darbuotojas pas kaltinamąjį įmonėje, tada dar nebuvo direktorius, tiesiog buvo savininkas. Dirbo gana sėkmingai. Kalba apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Ji yra vadovė. Tapo vadove, nes moka valdyti personalą, turi patirties ir gavosi taip natūraliai. Įmonėje yra du akcininkai, kolektyvas norėjo, bei pakalbėjus, nusprendė, kad būtų ji vadovė. Ji yra prie visų administracinių reikalų artimesnė, turi vadovavimo patirties, būtent didelėms komandoms, kadangi pati yra dirbusi kur būdavo 100 žmonių. Turėjo suburti komandą, iškelti tikslus, padaryti taip, kad įmonė būtų pelninga. Su A. U. bendrauja labai atvirai. Viską skaidriai aptarinėja, dažniausiai tai būna verslo pokalbiai, tačiau bendrauja asmeniniais klausimais. Galima kaip su draugu pasitarti dėl kažkokių keblesnių situacijų. A. U. su jos pažįstama turi vaikus, tai jie jau iš senesnių laikų susiję, draugauja šeimomis. A. U. turi du vaikus. Su vaikais bendrauja labai puikiai, buvo išvažiavę atostogų. Kaip tėvas labai geras. A. U. gal ir turi asmeninių problemų. Kartais būna drovus su nepažįstamais žmonėmis bendraujant. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mažai šneka. Ji žino, kad A. U. pateko į bėdą, kadangi buvo geriamas alkoholis šalia stovinčios mašinos. Ji sužinojo apie įvykį nelabai atsimena, kažkada liepos mėnesį, atrodo, kad iš karto po įvykio. Šį įvykį vertina labai blogai. Jai nebuvo žinomos aplinkybės kiek alkotesterio rodmenis parodė. A. U., nurodė, kad nevairavo automobilio, minėjo, kad sustojo, atsidarė brendžio butelį ir pradėjo gerti, o tada privažiavo policijos pareigūnai. Ji žino tik tiek, kiek jai papasakojo. Nepateisina tokių poelgių, kai žmonės išgėrę vairuoja, negalima taip daryti, tai yra pavojinga visiems. Ji mano, kad reikia asmenį palaikyti, prižiūrėti ir tiesiog drauge dirbti, kad nepasikartotų tokie įvykiai. Kaltinamasis jau yra padaręs išvadas, jie daug kalbėjo apie tai, be to, ji sutiko būti laiduotoja, nes žino, kad tikrai sugebės prižiūrėti. Jei reikėtų, sutiktų sumokėti užstatą. Gali sumokėti ir 3 000 Eur. Pasitiki, A. U., kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jos finansinė padėtis yra gera, jei reikės daugiau sumokėti, gali pasiskolinti ir sumokės. Ji dirba pastoviai ir užsidirba. Vidutiniškai jos pajamos per mėnesį apie 3 000 Eur į rankas. Administracine tvarka gal bausta už parkavimą, bet nėra teista (b. l. 164-165).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, o būtent, laiduotoja yra verta pasitikėjimo. Todėl, prašė A. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką perduodant ją L. P. pagal laidavimą vieneriems metams su 1 000 Eur užstatu ir šią baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 113).

Pagal nuosprendžio metu galiojančią BK 40 straipsnio redakciją (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 (teisės akto redakcija įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d. vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)) asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Įstatymas numato, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. (BK 40 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. U. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,59 promilių alkoholio koncentracija (įvertinus paklaidą). A. U. anksčiau nebuvo teistas (b. l. 75), jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį.

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, per trejų metų laikotarpį baustas administracine tvarka, daugiausiai už nešiurkščius KET pažeidimus, bei deklaracijų nepateikimus, paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 77-88). Kaltinamasis dirba informacinių technologijų specialistu, MB (duomenys neskelbtini), bendrijos savininkas, vadovas (b. l. 89,159). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad A. U. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, L. P., kuri prašė perduoti A. U. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra jam artimas žmogus – verslo partnerė, kartu dirba, daug laiko kartu praleidžia, kaltinamajam yra autoritetas, galinti daryti teigiamą įtaką, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir UAB (duomenys neskelbtini), vienintelė akcininkė (b. l. 157).

Spręsdamas dėl laiduotojos tinkamumo teismas atsižvelgia ir į tai, kad L. P. neteista (b. l. 169), per penkerius metus bausta vieną kartą administracine tvarka už greičio viršijimą (b. l. 170). Teismo vertinimu, L. P. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos su kaltinamuoju sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 1 000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės ir draugės kaip laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam A. U. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą paskiriant 1 000 Eur užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam A. U. šiuo atveju būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė skirti uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Atsižvelgiant į tai, kad A. U. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,59 promilės), jis dirbantis, neteistas, nors administracine tvarka baustas, už nešiurkščius KET pažeidimus, teisės pažeidimas, kuris susijęs su alkoholio vartojimu, padarytas pirmą kartą, charakterizuojamas darbdavio teigiamai. Atsižvelgiama į tai, kad alkoholį vartojo prieš tai visą dieną, naktį šventė su draugėmis. Įvykio diena važiavo iš parduotuvės „Maxima“, į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atstumas buvo nedidelis. <...> Kiek tada buvo išgėręs neprisimena, kadangi tai buvo seniai. Tačiau vartojo brendį, buvo nusipirkęs 0,5 l talpos butelį. Tikrinimo metu buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) ir neblaivumas alkotesteriu. Jis sukėlė pavojų ir kitiems eismo dalyviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių, teismas sprendžia, kad A. U. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).

Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad A. U. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo A. U. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, jis priklauso trečiajam asmeniui – J. U. (b. l. 47). Automobilis registruotas Norvegijoje, kadangi yra su norvegiškais valstybiniais numeriais. Šiuo metu automobilis yra Kaune, pas savininkę, J. U.. Byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad J. U. yra automobilio pirkėja (b. l. 47).

Teismas šiuo atveju vadovaujasi BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, t. y. konfiskuoja ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę (automobilį), bet jos vertę pinigais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas A. U. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Byloje nustatyta, jog A. U. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, kuris viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį vartojo dieną prieš, bei sustojęs prie parduotuvės „Maxima“. Šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Byloje matyti, kad A. U. finansinė padėtis yra stabili, dirbantis, turintis atitinkamas pajamas, todėl manytina, kad galės sumokėti tokio dydžio pinigų sumą.

Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Citreon“, 2010 m., vidutinė kaina (2025 m. lapkričio mėnesio duomenimis) su PVM – 1 720 Eur (b. l. 48). Ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė teismo skirti papildomą kaltinamajam A. U. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti alkoholizmo ar narkomanijos prevencijos ankstyvos, intensyvios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (b. l. 166). Teismo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja saikingai, vieną kartą per savaitę išgeria alaus (b. l. 162).

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam A. U. padarys teigiamą įtaką, veiks kaip prevencinė priemonė, formuosianti nuostatas, kad alkoholis nėra problemų sprendimo būdas, padės pačiam vengti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rizikos.

Kaltinamajam A. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 105-108) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą pranešti AB „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. U., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojos L. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 1 000 Eur (vieno tūkstančių eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, kurį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją L. P.per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-01-1-27529-2025-7 ir tai, kad jis mokamas už A. U.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei A. U.per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 dalimi, A. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, A. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš A. U. konfiskuotino turto – automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 720 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimties eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, A. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą pranešti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, kuris saugomas voke prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti A. U. ir L. P., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. U., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma per 3 (tris) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotina turto vertė“ (būtina nurodyti bylos numerį, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Artea bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas). Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.