Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-28 · Administracinė byla Nr. I-1574-609/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-28
Bylos Nr.
I-1574-609/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00767-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1574-609/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00767-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. V. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 3-5) nurodė, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – Areštinė) jis buvo laikomas šaltose, drėgnose, tamsiose, perpildytose kamerose, kurių sienos padengtos pelėsiu, nėra ventiliacijos, jos neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnį. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t.y. psichologiniais išgyvenimais.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK), atsiliepime į skundą (b.l. 8-10) nurodyta, kad su skundu nesutinkama, prašoma jo netenkinti. Argumentuojama, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktu iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Teigiama, kad pareiškėjas Areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2014-11-18 iki 2015-02-09 nepažeidžiant nurodyto minimalaus kameros ploto vienam žmogui reikalavimo, Areštinėje laikomiems asmenims tiekiamas maistas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus, Areštinės kamerų sanitariniai mazgai atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2007 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, kamerose įrengta mechaninė ventiliacija,kameros vėdinamos ir per langus, langai sandarūs, drėgmės ir pelėsio nėra, kamerų apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis, įrengtos bei atitvertos prausyklos bei tualetai atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2007 reikalavimus.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė psichologiniais išgyvenimais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Žemesnės instancijos teismas

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį ((šiai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2013 m. gegužės 3 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo nustatytas 800 Lt minimalus darbo užmokestis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo nustatytas 850 Lt minimalus darbo užmokestis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo nustatytas 1 000 Lt minimalus darbo užmokestis); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis (kameros plotas per mažas) priteisiama nuo 3 iki 5 eurų (2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015)), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015-07-16 teismo sprendime administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015 pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl teisės aktais nustatyto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, turi būti vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą. Ten pat nurodyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad turi būti vadovaujamasi būtent Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.

Byloje esantis 2015-06-18 Areštinės vyresniojo specialisto tarnybinis pranešimas (b.l. 11) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-11-18 iki 2014-11-19 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,05 kv.m., kameroje buvo laikomi 3 asmenys (įskaitant pareiškėją), 2014-11-20 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,05 kv.m., kameroje buvo laikomi 5 asmenys (įskaitant pareiškėją), nuo 2014-11-21 iki 2014-11-26 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 34, kurios plotas 19,15 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiškėją), 2014-12-15 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kameroje buvo laikomi 3 asmenys (įskaitant pareiškėją), 2012-12-16 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiškėją), nuo 2014-12-17 iki 2014-12-18 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kameroje buvo laikomi 3 asmenys (įskaitant pareiškėją), 2015-02-03 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 38, kurios plotas 15,91 kv.m., kameroje buvo laikomi 3 asmenys (įskaitant pareiškėją), 2015-02-04 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 38, kurios plotas 15,91 kv.m., kameroje buvo laikomi 2 asmenys (įskaitant pareiškėją), 2015-02-05 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., kameroje buvo laikomi 2 asmenys (įskaitant pareiškėją), nuo 2015-02-06 iki 2015-02-09 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 32, kurios plotas 20,11 kv.m., kameroje buvo laikomi 4 asmenys (įskaitant pareiškėją).

Iš 2015-06-18 Areštinės vyresniojo specialisto tarnybinis pranešimo matyti, jog 2014-11-20, nuo 2014-11-21 iki 2014-11-26 ir 2014-12-16 pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko Taiklių 80 punkto reikalavimų.

Byloje esantis asmens paskirstymo į kameras išrašas (b.l. 12), patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-02-17 iki 2015-02-18 kameroje Nr. 19, kurios plotas 18,48 kv.m., be pareiškėjo buvo laikomas vienas asmuo, nuo 2015-02-18 iki 2015-02-27 kameroje Nr. 32, kurios plotas 20,11 kv.m., be pareiškėjo buvo laikoma nuo 2 iki 3 asmenų, nuo 2015-04-22 iki 2015-04-24 kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv.m., be pareiškėjo buvo laikomi 3 asmenys, nuo 2015-05-25 iki 2015-05-28 kameroje 33, kurios plotas 21,76 kv.m., be pareiškėjo buvo laikomi 3 asmenys, nuo 2015-06-09 iki 2015-09-11 kameroje Nr. 32, kurios plotas 20,11 kv.m., be pareiškėjo buvo laikomas 1 asmuo.

Iš asmens paskirstymo į kameras išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2015-04-22 iki 2015-04-24 vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo mažesnis už Taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą.

Nors pareiškėjas teigia, jog kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996-06-10 leidime (b.l. 18-19) nurodyta, jog Areštinės pirmąją dalį buvo leista pradėti eksploatuoti 1999-06-11, o 2-ąją dalį- nuo 2005-02-21 (b.l. 13). 2005-01-11 Areštinės patalpų po rekonstrukcijos rūsyje pripažinimo tinkamomis naudoti akte (b.l. 20) pažymėta, kad rekonstruotos Areštinės patalpos yra tinkamos naudojimui. 2005-02-18 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b.l. 15-16) nurodyta, kad Areštinės 2-osios dalies įrengimas atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintus Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ reikalavimus. Nors Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-05-19 patikrinimo akte Nr. K3-159 (b.l. 22-27) nurodyta, kad atlikus operatyvųjį patikrinimą pagal Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau – HN 37:2009), reikalavimus, buvo nustatyta, kad Areštinės 3, 4, 26, 34 kamerose dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, natūralaus apšvietimo koeficientas neatitiko HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, oro judrumas kamerose neatitiko higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų šiltuoju metų periodu, tačiau pažymėta, jog toks dirbtinės ir natūralios apšvietos, oro judrumo matavimų neatitiktis HN 37:2009 21 ir 24 punktų reikalavimams nevertintini kaip pažeidimas, nes apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Kitų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, jog oro temperatūra, santykinė drėgmė atitiko higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, kamerose yra skaidraus stiklo langai, langų rėmai mediniai, sandarūs, kameros vėdinamos per atidaromus langus, kamerų grindys lengvai valomos drėgnu būdu, patikrinimo metu kamerų valymo inventorius buvo tvarkingas ir švarus, kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto, kaip ir reglamentuoja higienos normos nuostatos, atitverti 120-130 cm aukščio pertvaromis, kamerose yra pakabinami veidrodžiai, kabyklos viršutiniams drabužiams.

Nors pareiškėjas teigia, jog Areštinėje jam nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, byloje pateikta 2014-01-06 sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 30-4-ST2-14-3 (b.l. 32-35), kurioje nurodyta, kad Areštinėje laikomi suaugę asmenys pagal nustatytą grafiką maitinami 3 kartus per parą, maistas gaminamas ir tiekiamas vadovaujantis asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-03-27 įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinėmis mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena" nuostatomis, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nuostatomis.

Nors pareiškėjas teigia, jog dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų jis patyrė psichologinius išgyvenimus, įrodymų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz. LVAT 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014).

Kadangi nustatyta, jog iš 20 parų, kurias pareiškėjas buvo kalinamas Areštinėje, 9 iš jis buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punkte nustatytą minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, jo patirta žala vertintina pinigais. Nenustačius, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės, ar atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis bei duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Areštinės administraciją ar į kitas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, reikalavimas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 27 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 27 (dvidešimt septynių) eurų neturtinės žalos atlyginimą A. V.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė