Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-12-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-240-825/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
II-240-825/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pareiškėjas
R. G.
Kategorijos
  • 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-240-825/2014
4-69-3-02807-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 40.1.1; 63 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. G., pareiškėjo atstovei advokatei I. K., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei I. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 2821, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. G. prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 2821, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas R. G. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 2821 buvo nubaustas 500 litų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 1 d. už tai, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo mėnesio patikrinimo metu nustatyta, kad:

darbuotojas L. A. 2013 m. gruodžio 2 d. dirbo iki 22.00 val. (ginklas ir šaudmenys L. A. 2013 m. gruodžio 2 d. išduoti 13.20 val., o darbuotojas juos grąžino 2013 m. gruodžio 2 d. 22.00 val.), tačiau 2013 m. darbo grafike L. A. numatytas darbo laikas 2013 m. gruodžio 2 d. nuo 13.30 val. iki 21.00 val.;

darbuotojas L. A. 2013 m. gruodžio 13 d. dirbo iki 20.00 val. (ginklas ir šaudmenys L. A. 2013 m. gruodžio 13 d. išduoti 07.00 val., o darbuotojas juos grąžino 2013 m. gruodžio 13 d. 20.00 val.), tačiau 2013 m. darbo grafike L. A. numatytas darbo laikas 2013 m. gruodžio 13 d. nuo 07.30 val. iki 17.00 val.;

darbuotojas L. A. 2013 m. gruodžio 19 d. dirbo iki 19.00 val. (ginklas ir šaudmenys L. A. 2013 m. gruodžio 19 d. išduoti 07.27 val., o darbuotojas juos grąžino 2013 m. gruodžio 19 d. 19.00 val.), tačiau 2013 m. darbo grafike L. A. numatytas darbo laikas 2013 m. gruodžio 19 d. nuo 07.30 val. iki 16.30 val.;

darbuotojas R. V. 2013 m. gruodžio 1 d. dirbo iki 21.00 val. (ginklas ir šaudmenys R. V. 2013 m. gruodžio 1 d. išduoti 07.30 val., o darbuotojas juos grąžino 2013 m. gruodžio 1 d. 21.00 val.), tačiau 2013 m. darbo grafike R. V. numatytas darbo laikas 2013 m. gruodžio 1 d. nuo 08.00 val. iki 19.30 val.;

darbuotojas P. K. 2013 m. gruodžio 4 d. dirbo iki 20.30 val. (ginklas ir šaudmenys P. K. 2013 m. gruodžio 4 d. išduoti 07.22 val., o darbuotojas juos grąžino 2013 m. gruodžio 4 d. 20.30 val.), tačiau 2013 m. darbo grafike P. K. numatytas darbo laikas 2013 m. gruodžio 4 d. nuo 07.30 val. iki 19.30 val.;

Tuo būdu R. G., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Kauno regiono vadovu, neužtikrino, kad padalinio darbuotojai dirbtų darbo grafikuose numatytu laiku ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 3 d.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir turi būti naikinama, kadangi bendrovėje yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, minimų darbuotojų darbo laikas yra nustatomas darbo grafikuose, darbuotojams suteikiamos 45 minučių pertraukos pailsėti ir pavalgyti kas 4 darbo valandas, jos neįskaitomos į darbo laiką. Bendrovės vykdoma veikla (be kitų) yra inkasavimo paslaugų teikimas, t. y. darbas atliekamas važinėjant transporto priemone, todėl kartais susidaro situacijos, kai darbą pabaigti nustatytu laiku neįmanoma. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato viršvalandinius darbus, tačiau jie nėra planuojami ir neatsispindi darbo grafike. Faktiškai dirbtas darbo laikas yra žymimas bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, juose yra žymimas visas viršvalandinis darbo laikas, už jį darbuotojams buvo apmokėta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 str. nustatyta tvarka. Vertinant tai, kad gruodis yra prieššventinis laikmetis, atitinkamai reikia vykdyti daugiau užsakymų, gatvėse didėja transporto priemonių srautai ir panašiai, todėl minimais atvejais ir buvo dirbami viršvalandžiai. Taip pat mano, kad vien faktas, kad darbuotojas atvyksta į darbą anksčiau negali būti laikoma prezumpcija, kad darbuotojas dirba nedarbo grafike nustatytu metu. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai patikrinimą atliko formaliai, nesiaiškindami tikrosios situacijos, nevertino, kokios buvo tikrosios dirbto laiko aplinkybės ir priežastys. Be to, nutarime pareiškėjas kaltinamas du kartus dėl to paties pažeidimo – dėl R. V. 2013 m. gruodžio 1 d. darbo laiko.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nutarime dėl R. V. 2013 m. gruodžio 1 d. darbo laiko buvo padaryta techninė klaida.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. G. palaikė savo skundą ir jame išdėstytus motyvus, atsisakė bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Kauno regiono vadovas, kiekvienas skyriaus vadovas yra atsakingas už savo skyriaus darbo apskaitą. L. A. dirba inkasatoriumi. Gruodžio 2 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką ir viena valanda neatitiko grafike, jos buvo apskaitytos ir buvo sumokėta, yra darbuotojo sutikimas. Pamaina prasidėjo 13.30 val. ir baigtis turėjo 21.00 val., 13.20 val. jis pasiėmė ginklą. Laikas, kai paima ginklą, neįeina į darbo laiką, nes tuo metu nedirba. Jeigu jis pasiėmė ginklą ir po to nuėjo gerti kavą iki savo darbo pradžios, tas laikas negali būti apskaitytas. Nėra nurodymo pasiimti iš anksto ginklą. Jis baigė 22.00 val. darbą, pagal grafiką turėjo baigti 21.00 val. Šiuo atveju už viršvalandį apmokėjo. Jeigu pridavė ginklą, krovinį, tai darbas baigtas. Jeigu jis vaikštinės, rūkys, faktiškai neturėtų būti skaičiuojamas jo darbo laikas. Jeigu užtruko maršrute, pranešė pamainos viršininkui, tada skaičiuoja viršvalandžius. Jeigu jis užtruko maršrute ir negrįžo į objektą, pradžioje priduoda ne ginklą, o pinigus. Priduoda pinigus ir užsidaro jo pamaina, tada eina atiduoti ginklą. Jeigu pakeliui kažkur užėjo, tai nėra darbo laikas, nes jis savo darbo pamainą pabaigė. Jis pridavė krovinį į saugyklą, saugyklos vedėjai užfiksuoja, yra programa, yra aiškus laikas. Pabaigus darbą, pridavus piniginį krovinį, jo reikalas, kada priduos ginklą. Būna, kad susidaro viršvalandžiai ir už juos apmokama.

Institucijos atstovė I. B. nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašytas dėl to, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Kauno padalinio vadovas nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekse 147 str. 3 d. nustatytos tvarkos, o būtent - pagal ginklų išdavimo žurnalą buvo nustatyta, kad darbuotojai pradeda ir baigia darbą ne tuo metu, kaip nurodyta jų darbo grafikuose. Minėtas darbo kodekso straipsnis reikalauja, kad darbuotojai dirbtų darbo grafikuose nustatytu laiku. Tai nebuvo vienkartinis atsitikimas. Inspektorė surašė eilę tokių atvejų, kada buvo nustatyta kai pradeda ir baigia darbą kitu laiku, nei yra darbo grafike. Tai yra pažeidimas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. ir už tai buvo paskirta 500 litų bauda. Prašo palikti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 3 d., kuri numato, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 1 d. nuostatą, yra nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės aktu (įstatymu) reguliuojama valstybinė arba viešoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, piliečių teisės ir laisvės. Pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, šių teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu arba neveikimu ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų nustatytų darbuotojų teisių ir laisvių pažeidimą. Aiškinant šią įstatymo normą jos paskirties ir teisinės prasmės aspektais, darytina išvada, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., t. y. iš esmės materialinio pobūdžio teises. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 6791-01/2001, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 2001 m.) (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-62-195/2013; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/502852) [2014-12-04]).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. G. nubaustas už tai, kad neužtikrino, jog darbuotojai L. A., R. V., P. K. dirbtų darbo grafikuose numatytu laiku, kas buvo nustatyta pagal ginklų išdavimo žurnalą.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje buvo padaryta techninė klaida, pakartotinai nurodant, kad „darbuotojas R. V. 2013 m. gruodžio 1 d. dirbo iki 21.00 val. (ginklas ir šaudmenys R. V. 2013 m. gruodžio 1 d. išduoti 07.30 val., o darbuotojas juos grąžino 2013 m. gruodžio 1 d. 21.00 val.), tačiau 2013 m. darbo grafike R. V. numatytas darbo laikas 2013 m. gruodžio 1 d. nuo 08.00 val. iki 19.30 val.“, ši aplinkybė iš nutarimo šalintina.

Teismo nuomone, pagrindinis ginčas kyla dėl to, ar darbuotojams buvo apskaitytas darbo laikas, ar jis buvo apskaitytas teisingai, jeigu buvo viršvalandžiai, ar už juos buvo atsiskaityta.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 3 d., nurodyta, jog darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, tačiau to paties kodekso 151 str. 3 d. numato, kad darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus, kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrenginiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 152 str. 2 d. įtvirtina darbdaviui pareigą žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. Taigi, įstatymai numato darbdaviui galimybę tam tikrais atvejais darbuotojams skirti dirbti viršvalandinius darbus.

Nagrinėjamu atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai: inkasatorių darbo grafikai (1 tomas, 16 - 20 b. l.), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (1 tomas, 21 - 26 b. l.), ginklų, šaudmenų išdavimo ir grąžinimo apskaitos žurnalo kopijos (1 tomas, 27 - 32 b. l.), rašytiniai sutikimai (1 tomas, 33 - 35 b. l.), atsiskaitymo lapeliai (1 tomas, 36 - 41 b. l.), įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo (1 tomas, 42 b. l.), darbuotojų suminės darbo laiko apskaitos suvestinės (1 tomas, 111 - 118 b. l.), darbo tvarkos taisyklės (1 tomas, 127 - 134 b. l.), inkasavimo orderiai (2 tomas, 5 - 7 b. l.), transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktu (2 tomas, 8 - 9 b. l.), patvirtina pareiškėjo R. G. skunde nurodytas aplinkybes, kaip matyti iš jų, uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, inkasatorių darbo laikas yra nustatomas jų darbo grafikuose (1 tomas, 16 - 20 b.), tačiau, nagrinėjamais atvejais, kuomet buvo nustatyti darbo laiko neatitikimai, jie dirbo daugiau valandų nei buvo numatyta grafikuose. Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla, be kita ko, yra inkasavimo paslaugų teikimas, t. y. pinigų surinkimas iš bankomatų bei jų pildymas, pinigų pervežimas iš įstaigų, įmonių ar organizacijų, darbas atliekamas išvykstant iš bendrovės buveinės, todėl akivaizdu, kad tokio pobūdžio darbe gali kilti situacijų, kuomet darbą pabaigti numatytu darbo grafike laiku yra neįmanoma dėl nuo darbuotojų nepriklausančių priežasčių – spūstys keliuose, problemos bankomatuose, kitų asmenų netinkami veiksmai, ar pan. Kaip paaiškino pareiškėjas, viršvalandiniai darbai negali atsispindėti iš anksto paskelbtame darbo grafike, o tokiais atvejais darbuotojai informuoja pamainos viršininką, ir tuomet jiems žymimas viršvalandinis darbas, visa tai užfiksuota darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbuotojams už viršvalandinį darbą buvo sumokėta. Teismo nuožiūra, tokie bendrovės veiksmai atitinka bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 - 152 str. nuostatoms dėl viršvalandinio darbo. Taip pat teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad tai, jog inkasatoriams buvo išduodami ginklai prieš/po jų darbo grafike nustatyto laiko, savaime nereiškia, kad buvo nesilaikoma darbo grafike nustatyto darbo laiko, ar kad darbuotojui atvykus anksčiau į darbą ir paėmus ginklą, turi būti skaičiuojamas darbo laikas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjas R. G., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Kauno regiono vadovu, nepažeidė viršvalandinius darbus reglamentuojančių materialiosios teisės normų, t. y., darbo grafiko pasikeitimus nurodė įmonės apskaitoje, tinkamai pavaizdavo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o darbas pagal įstatymą buvo apmokėtas, todėl negalima formaliai konstatuoti, kad jis neužtikrino, jog darbuotojai dirbtų pagal iš anksto nustatytą grafiką.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismas konstatuoja, kad R. G. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 1 d., sudėties, jis nubaustas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo R. G. skundas tenkintinas, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. kovo 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 2821 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 301 str., 302 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Pareiškėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 2821.

Administracinę teiseną prieš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 1 d. sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis