- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-14
- Bylos Nr.
- 1-652-1055/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19773-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Vladislavas Latušinskis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul,
sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,
kaltinamajam A. G. (A. G.),
kaltinamojo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui
nukentėjusiajam D. Š.,
civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Ingridai Jasiulevič,
vertėjai Olgai Gumuliauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:
1) 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui;
2) 2023 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, kuri apėmimo būdu subendrinta su 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams;
3) 2024 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, įsiteisėjo 2024 n. gegužės 21 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G., 2024 m. gegužės 24 d. apie 23 val. 20 min., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2024 m. gegužės 24 d. 23.37 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0721 buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį jis neatsižvelgė į tai, kad važiuojama tamsiu paros metu, be to, kad automobilių stovėjimo aikštelėje gali būti kitų transporto priemonių, dėl ko pasirinktu greičiu įvažiavęs į aikštelę jis laiku nesustabdęs prieš kliūtį, kurią buvo galimybė iš anksto pastebėti, vairuojamu automobiliu atsitrenkė į stovėjusį automobilį „T. P.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio pajudėjęs į priekį kliudė ties juo buvusį pėsčiąjį D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais A. G.padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, A. G., žinodamas, kad 2024 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. gegužės 21 d. (baudžiamoji byla el-1443-1155/2024), pripažinus jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus vairuoti kelių transporto priemones (terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 15 d.), jis, piktybiškai vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2024 m. gegužės 24 d. apie 23 val. 20 min., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „Rover 75'', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, jis atliko šiuos veiksmus vairuojant automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2024 m. gegužės 24 d. 23.37 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0721 buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija).
Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. G. paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs. Nors neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, sėdo už vairo. Tą vakarą gėrė alkoholį ir nutarė važiuoti pasilinksminti. Vairavo automobilį su automatine pavarų dėže. Buvo pripratęs vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže. Dėl girtumo supainiojo automobilio pedalus. Nepastebėjo žmogaus, nes buvo tamsu. Nenorėjo to daryti. Išgėręs 1 litrą degtinės, važiavo automobiliu, supainiojo automobilio pedalus ir padarė avariją. Vietoje stabdžio pedalo paspaudė „gazo“ pedalą ir atsitrenkė į automobilį. Anksčiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs, nes neturi darbo, reikia mokėti už butą, dar turi nepilnametį sūnų. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė. Pastarasis pasakė, kad jam atleidžia. Yra atlyginęs jam dalį žalos – 800 Eur, iš kurių 500 Eur perdavė grynais, o 300 Eur pervesta pavedimu. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo. Jis suvokė įvykio esmę, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Šalies argumentai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. Š., pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, paaiškino, kad ieškiniu prašė iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 4 500,52 Eur turtinei ir 7 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Į šitas sumas neįeina kaltinamojo jam sumokėti 800 Eur. Jam buvo reikalingi pinigai vaistas ir susitarė su kaltinamuoju, kad duotų pinigus. Pirmą kartą 500 Eur davė grynais, po 2 mėnesių į kortelę pervedė dar 300 Eur, taigi dalis žalos jam atlyginta, todėl mažina reikalavimą tais 800 Eur. Civilinio atsakovo atsiliepimą į ieškinį gavo. Suprato, kad civilinis atsakovas nori išmokėti turtinei žalai atlyginti 2643 Eur ir neturtinei – 5 544 Eur. Sutinka su tokiais paskaičiavimais. Sutinka su šitomis sumomis, kurias nori išmokėti AB „Lietuvos Draudimas“. Šiam momentui draudėjas nieko neišmokėjęs. Tikslina savo ieškinį ir prašo priteisti turtinę žalą 2 643 Eur neturtinę 5 544 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, prokuroras ir gynėjas sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 25 d. apklaustas įtariamuoju A. G. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta. 2024 metų kovo mėnesį jis buvo nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, kai buvo nustatytas daugiau kaip 1,5 promilių girtumo laipsnis. Nors jam paskirtos baudos jis dar nesumokėjo, tačiau planuoja tai padaryti kuo greičiau. Be to, žino, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metus. Tačiau taip išėjo, kad 2024 m. gegužės 24 d. jis vėl vairavo automobilį. Jau maždaug savaitę laiko jis kiekvieną dieną geria alkoholinius gėrimus. Kelintą valandą jis pradėjo gerti alkoholį būtent 2024 m. gegužės 24 d., jis nežino, nekreipė į tai dėmesio. Alkoholį, t. y. degtinę, vermutą ir viskį, jis gėrė visą dieną. Dėl buvusio girtumo jis neprisimena nei laiko, nei kitų aplinkybių, esant kurioms jis sėdo už automobilio „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Dėl buvusio girtumo neatsimena, nei kur jis vairuodamas šį automobilį važiavo, nei kur kilo eismo įvykis. Pamena įvykius tik nuo momento, kai buvo atvestas į areštinės kamerą. Dėl buvusio girtumo neatsimena ir negali nurodyti jokių eismo įvykio aplinkybių. Nežiūrint į tai, pagal pareikštą įtarimą, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas virš 1,5 promilių girtumas, taip pat, kad įvykio metu atsitrenkė į kitą automobilį „Toyota“, kuris kliudė ir sužalojo žmogų, jis prisipažįsta pilnai. Savo veiksmus vertina blogai, dėl savo elgesio gailisi. Ateityje ketina imtis priemonių dėl alkoholio nevartojimo, jam negalima gerti. Automobilis „Rover 75“ priklauso jam, įsigijo jį maždaug savaitė iki įvykio. Už 300 eurų pirko automobilį iš pažįstamo Dariaus, kurio pavardės ir gyvenamosios vietos nežino. Jis galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis neserga ir nesirgo, į narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas (t. 1, b. l. 160-162).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 21 d. papildomai apklaustas įtariamuoju A. G. paaiškino, kad jis prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, laikosi pirmosios įtariamojo apklausos metu duotų parodymų. Nors prieš eismo įvykį jis vartojo alkoholį jau visą savaitę, dėl ko tiksliai visko neprisimena, tačiau pripažįsta, kad vairavo automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo virš 1,5 promilių girtumas. Apie aplinkybes, kurias prisimena, duos parodymus teisme. Įvykio dieną jis išvis nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį ir sužalojo žmogų. Apie tai sužinojo tik kitos dienos rytą, kai jam apie tai apklausos metu pasakė tyrėja. Jau buvo teistas už tai, kad vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,5 promilės neblaivumo laipsnis. Dėl visų įtarime nurodytų aplinkybių prisipažįsta. Kai jį išleido iš areštinės, jis iškart bandė susisiekti su D. Š., tačiau pastarasis neatsiliepė. Susiskambinti pavyko tik po poros dienų, jie susitiko. Jie susitarė, kad atlygindamas padarytą žalą jis sumokės 3 000 eurų dydžio sumą. Jis liepos mėnesį nukentėjusiajam perdavė 500 eurų sumą grynaisiais. Dar, apie mėnesį atgal, į jo banko sąskaitą 300 eurų sumą pervedė jo sūnus. Iš viso nukentėjusiajam buvo atlyginta žalos už 800 eurų sumą. Jis nukentėjusiojo atsiprašė dėl šio įvykio. Dėl savo poelgio labai gailisi, neigiamai vertina savo veiksmus (t. 1, b. l. 175-177).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 29 d. apklaustas nukentėjusiuoju D. Š. parodė, kad 2024 m. gegužės 24 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) įsikūrusios (duomenys neskelbtini) kad pabendrauti su ten buvusiais pažįstamais apsaugos darbuotojais R., A., V. ir J. Jie visi stovėjo prie minėto pastato įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, ties įėjimu į smuklę ir V. automobilio „T. P." priekine dalimi. Jis stovėjo prie automobilio priekinio dešinės pusės rato. Jau buvo tamsu, beveik nakties metas, tačiau aikštelė buvo apšviesta žibintais. Staiga, jiems bebendraujant, į automobilių stovėjimo aikštelę dideliu greičiu įvažiavo automobilis „Rover" ir savo priekine dalimi atsitrenkė į stovinčio automobilio „T. P." galą. Automobilis „T. P." nuo didelio smūgio pavažiavo į priekį ir priekiniu dešiniu ratu pervažiavo jo dešinės kojos pėdą. Be to, tokiu būdu automobilis jo dešinę koją prispaudė prie bordiūro. Viskas įvyko labai greitai. Jis nukrito ant žemės. Pažįstami jį ištraukė iš po automobilio ir pasodino ant bordiūro. Aplinkiniai jam bandė padėti, atnešė ledo. Jam skaudėjo sužalotą koją, jį buvo ištikęs šokas. Jau sėdint jis išgirdo dar vieną didelį smūgį. Kaip vėliau suprato, automobilis „Rover" dar kartą įvažiavo į automobilį „T. P.". Pamatė, kaip jo pažįstami, su kuriais jis prieš tai bendravo, priėjo prie automobilio „Rover" ir iš jo vairuotojo vietos ištraukė vyrą. Iškart atpažino, kad tai A. Jie buvo pažįstami apie pusę metų. A., kaip ir jis, taip pat dirbo pavėžėju. Jie tiesiog kartais susitikę pabendraudavo. Tuo metu dar nežinojo, kad A. buvo neblaivus. Iškviestų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo nuvežtas į „Lazdynų“ ligoninę. Dvi ar trys dienos po įvykio jam paskambino A., kuris pažadėjo kompensuoti visą padarytą žalą. 2024 m. gegužės 29 d. jie pasirašė susitarimą, pagal kurį A. įsipareigojo iš viso jam atlyginti 3 000 eurų dydžio moralinę žalą. Nors jie susitarė, kad žala bus atlyginta per tris mėnesius, tačiau šiam momentui A. jam sumokėjo tik 500 eurų sumą. Pastarasis skundžiasi, kad siekdamas greičiau atlyginti žalą jis bando uždarbiauti, tačiau esą jam sunkus laikotarpis, pinigų vis neturi. Jis dar kurį laiką planuoja palaukti. J. A. ir toliau nevykdys jų susitarimo, jis ketina teikti civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 81-82).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 13 d. apklaustas liudytoju E. J. parodė, kad 2024 m. gegužės 24 d. apie 23.26 val., dirbant kartu su tyrėja U. M. ir vyriaus. patruliu E. K., operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur kilo eismo įvykis. Pagal gautą informaciją, susidūrė automobiliai „Rover“ ir „Toyota“, įvykio metu apie(duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras patyrė kojos traumą. Taip pat gautais duomenimis, vienas iš vairuotojų buvo neblaivus. Įvykio vietoje jie rado ant šaligatvio sėdintį nukentėjusįjį D. Š., kuris, kaip nustatyta, buvo blaivus. Taip pat įvykio vietoje stovėjo du automobiliai, t. y. „Rover“ ir „Toyota“. Pirmasis buvo įvažiavęs į automobilį „Toyota“, o šis į pastato sieną. Traumuotas D. Š. paaiškino, kad prieš įvykį stovint šalia automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris trenkėsi į minėtą automobilį „Toyota“. Automobilis nuo smūgio pajudėjo ir užvažiavo jam ant kojos. D. Š. atvykusių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo išvežtas į ligoninę. Prieš tai nukentėjusysis ir kiti įvykio liudytojai nurodė į vyrą, kaip nustatyta, A. G., vairavusį automobilį „Rover“. Pastarasis buvo atsirėmęs į savo automobilio variklio dangtį. A. G. nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis prisipažino atsitrenkęs į automobilį „Toyota“. Alkotesterio pagalba buvo patikrintas A. G. blaivumas. Pirmuoju „pūtimu“ buvo nustatytas 2,64 promilių girtumas. Po to vairuotojas buvo įsodintas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Praėjus 15 minučių, buvo bandoma patikrinti vairuotojo blaivumą antrą kartą. Tuo metu pastarasis sulaikymo kameroje gulėjo, tarsi miegojo, ir siūlymą pasitikrinti ignoravo. Paaiškinus, kad atsisakymas bus prilygintas sunkiam girtumui, A. G. vartodamas necenzūrinius žiodžius nurodė, kad jam tai nesvarbu. Liudytojai pasakojo, kad būnant lauke su nukentėjusiuoju D. Š., į automobilių stovėjimo aikštelę įsuko automobilis „Rover“, kurio vairuotojas nestabdydamas trenkėsi į aikštelėje stovėjusį automobilį „Toyota“. Šis automobilis pajudėjo ir pervažiavo D. Š. koją. Liudytojai nurodė po to iš neblaivaus automobilio vairuotojo iškart paėmę automobilio raktelius. Anot liudytojų, vairuotojas, t. y. A. G., maždaug 15-20 minučių iki atvykstant policijos pareigūnams dar vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 107-109).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 10 d. apklaustas liudytoju V. B. parodė, kad jis dirba pavėžėju. Eismo įvykio dieną, t. y. 2024 m. gegužės 24 d. apie 23.00 val., jis taip pat dirbo. Vairuojamu automobiliu „Toyota", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežęs klientus prie restorano „Laimos smuklė", esančio adresu (duomenys neskelbtini), jis pamatė savo pažįstamus. Dėl minėtos priežasties jis išlipo iš automobilio parūkyti ir su jais pabendrauti. Prie savo automobilio stovėjo su R. B., A. A., D. Š. ir apsaugos darbuotoju J. Bestovint, jis pamatė, kaip netikėtai kitas automobilis „Rover“ trenkėsi į jo automobilio galinę dalį. Po smūgio jo stovėjęs automobilis „Toyota" pajudėjo į priekį ir partrenkė D. Š.. Jo automobilis užvažiavo jam ant kojos. A. bandė D. Š. pakelti, o apsaugos darbuotojai pribėgo prie automobilio „Rover". Tuo metu automobilio „Rover“ vairuotojas pavažiavo šiek tiek atgal, o po to į priekį, tokiu būdu antrą kartą atsitrenkdamas į jo automobilio galinę dalį. Po antrojo smūgio jo automobilis „Toyota" atsitrenkė į pastato sieną ir ties ja esančią tvorą. Iškart po to apsaugos darbuotojai iš sustabdyto automobilio „Rover“ vairuotojo atėmė raktelius. Iš automobilio „Rover" vairuotojo vietos išlipo vyras. Pastarasis išsitraukė iš automobilio lyg tai „nugertą“ galimai 0,5 litro talpos degtinės butelį ir kažkokį kiekį alkoholio išgėrė. Taip pat pastarasis atsisėdo ant savo automobilio variklio dangčio ir rūkė. Šis vyras jam buvo pažįstamas. Jis anksčiau dirbo pavėžėju, jie kartais susitikę pabendraudavo. Kažkas iš restorano lankytojų ir darbuotojų iškvietė pagalbos tarnybas. Iki atvažiuojant policijos pareigūnams šalia automobilio „Rover" vairuotojo visą laiką stovėjo jį stebėję restorano apsaugos darbuotojai (t. 1, b. l. 93).
Iš 2024 m. gegužės 25 d. Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolų matyti, kad 2024 m. gegužės 24 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) (kuriame įsikūrusi „(duomenys neskelbtini) ") įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Aikštelėje be kitų transporto priemonių buvo ir automobilis „T. P.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po įvykio stovėjo iš dalies išvažiavęs už aikštelės ribų ant šaligatvio (pėsčiųjų tako) ir ties įėjimu į pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi buvo atsitrenkęs į jo sieną bei į ties ja stovėjusią segmentinę tvorą. Apie 7 metrų atstumu nuo automobilio „T. P." galinės dalies, aikštelės viduryje, stovėjo eismo įvykio metu A. G. vairuotas automobilis „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priekine dalimi buvo nukreiptas link automobilio „T. P." galinės dalies. Abi transporto priemonės buvo apgadintos. Pagrindiniai automobilio „T. P." apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje plokštumoje, dešiniojo šono priekinėje dalyje ir galinėje dalyje, o automobilio „Rover 75“ - jo priekinėje dalyje (t. 1, b. l. 43-47, 52-55, 60, 62-65).
Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2024 m. gegužės 24 d. 23.37 val., po to, kai buvo nustatyti A. G. neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0721 patikrinus alkoholio koncentraciją jo iškvėptame ore, buvo nustatytas 2,64 ‰ (promilių) girtumas. Kaip užfiksuota protokole, A. G. pasitikrinti antrą kartą atsisakė (t. 1, b. l. 49-51).
Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1921/2024(01) (pateikta įvertinus medicininių dokumentų duomenis) nurodoma, kad eismo įvykio metu D. Š. patyrė tris plėštines dešinės pėdos žaizdas ir dešinio VI padikaulio lūžį. Sužalojimai visumoje, dėl padikaulio lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 72-74).
VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 24 d. įvykio metu A. G. vairuotas automobilis „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė I. Z., gim. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausus I. Z. ir D. R., buvo nustatyta, kad I. Z. sugyventinis D. R. leido A. G. pasinaudoti automobiliu „Rover 75“. Nors A. G. buvo išsakęs norą įsigyti šį automobilį, tačiau iki 2024 m. gegužės 24 d. įvykio šie ketinimai liko neįgyvendinti (t. 1, b. l. 99-101, 103-105).
VšĮ „Emprekis“ suteiktais duomenimis, vidutinė automobilio „Rover 75“ (2001 metų gamybos) kaina (su PVM) Lietuvoje yra 1 070 eurų (t. 1, b. l. 58).
Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.
Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.
Kelių eismo taisyklių 127 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. (duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).
Teismas , įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, patvirtino jų padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, žinodamas, kad 2024 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. gegužės 21 d. (baudžiamoji byla el-1443-1155/2024), pripažinus jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus vairuoti kelių transporto priemones (terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 15 d.), jis, piktybiškai vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2024 m. gegužės 24 d. apie 23 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai 2024 m. gegužės 24 d. 23.37 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0721 jam buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija, be to, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį jis neatsižvelgė į tai, kad važiuojama tamsiu paros metu, be to, kad automobilių stovėjimo aikštelėje gali būti kitų transporto priemonių, dėl ko pasirinktu greičiu įvažiavęs į aikštelę jis laiku nesustabdęs prieš kliūtį, kurią buvo galimybė iš anksto pastebėti, vairuojamu automobiliu atsitrenkė į stovėjusį automobilį „T. P.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio pajudėjęs į priekį kliudė ties juo buvusį pėsčiąjį D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo ir parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo D. Š., liudytojų E. J., V. B. parodymai, Eismo įvykio ir transporto priemonių apžiūros protokolai, Specialisto išvada, neblaivumo nustatymo aktas, kita rašytinė bylos medžiaga.
Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, ir pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, kai teismas paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, bei sėsdamas už vairo neblaivus, suvokė savo veikos nusikalstamumą ir veikė tiesiogine tyčia. A. G. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, o jo neatsargūs veiksmai, kadangi nukentėjusiajam D. Š. dėl kaltinamojo įvykdytų KET pažeidimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės.
Už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės - bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Už BK 243 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas , skirdamas bausmę A. G., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
A. G. padarė vieną tyčinę, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną neatsargią baigtas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, taip pat baudžiamąjį nusižengimą teisingumui. A. G. išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 3-13). Byloje nėra duomenų apie A. G. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Prokuroras prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. anksčiau jau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, nagrinėjamas tyčines nusikalstamas veikas jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. G. pripažintinas recidyvistu. Tačiau teismas pažymi, jog A. G. tik šiuo nuosprendžiu yra pripažįstamas recidyvistu, ankstesniuose jo atžvilgiu priimtuose nuosprendžiuose, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, skiriant bausmes kaltinamajam, teismai nenurodė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo nuosprendžiu skiriant bausmę A. G. nėra pagrindo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, konstatuotina, kad teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas , įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam A. G. už įvykdytus nusikaltimus paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą – areštą, kadangi, kaip matyti iš ankstesnių teistumų, švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti – paskirtos baudos nėra sumokėtos. Už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir A. G. skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu bei skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas pareigas.
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą).
Teismas , įvertinęs ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. G. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė su įpareigojimais, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.
Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Įvertinus tai, kad A. G. BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas veikas padarė, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, bei būdamas nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, anksčiau baustas administracine tvarka, jam nustatytinas 5 metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. gegužės 25 d.
Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.
Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Byloje nustatyta, kad A. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso I. Z., gim. (duomenys neskelbtini) Nors kaltinamasis teigė šią transporto priemonę įgijęs savaitę laiko iki įvykio, tačiau byloje nustatyta, kad sautomobilio savininkės I. Z. sugyventinis D. R. tik leido A. G. pasinaudoti automobiliu „Rover 75“ ir, nors A. G. buvo išsakęs norą įsigyti šį automobilį, tačiau iki 2024 m. gegužės 24 d. įvykio šie ketinimai liko neįgyvendinti. Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis įvykio metu priklausė trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie tai, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.
BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei K. T. suformuotomis nuostatomis (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. G. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.
Tyrimo metu buvo gauti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kurie patvirtina, kad automobilio „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio darbinis tūris 1950 cm³, variklio galia 85 KW (gamybos periodas 1999-2004 metai, pasirinkti - 2001 metai), kaina Lietuvoje su PVM 2024 m. gegužės mėn. yra 1 070 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. G. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1 070 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo A. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 500,52 Eur turtinės ir 7 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (t. 2, b. l. 77-90). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino savo ieškinio reikalavimus, sumažindamas juos iki 2 653,42 Eur dėl turtinės žalos ir 5 544 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad dėl A. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. Š. sveikata. Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad eismo įvykio metu D. Š. patyrė tris plėštines dešinės pėdos žaizdas ir dešinio VI padikaulio lūžį. Sužalojimai visumoje, dėl padikaulio lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 72-74). Akivaizdu, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam D. Š. sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek ir po to, psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, jis taip pat patiria diskomfortą, dėl ko junta apribojimus ir kasdienėje veikloje.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju A. G., padarydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Taigi ši draudimo bendrovė atsako už D. Š. padarytą žalą, kurios dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sumos.
Kaip matyti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ rašytinių paaiškinimų – atsiliepimo į ieškinį, ji pripažįsta civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo reikalavimus dalyje ir sutinka atlyginti 2 653,42 Eur turtinės žalos ir 5 544 Eur neturtinės žalos. Taigi, nukentėjusiajam teisiamojo posėdžio metu patikslinus savo ieškinio reikalavimus, konstatuotina, jog civilinė atsakovė ieškinį pripažįsta pilnai. Tačiau kadangi byloje nėra duomenų, kad minėtos sumos nukentėjusiajam buvo išmokėtos, jos priteistinos iš civilinės atsakovės. Teismas taip pat tenkina nukentėjusiojo prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos A. T. 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
D. Š. ieškiniu ir teisiamojo posėdžio metu taip pat prašė jam iš kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 300 Eur (civilinio ieškinio parengimas). Šios išlaidos buvo sumokėtos grynais pinigais išrašant pinigų priėmimo kvitą 2025 m. kovo 10 d. (t. 3, b. l. 86).
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Teismas , spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Įvertinęs tai, kad prašomos priteisti išlaidos susidarė parengiant civilinį ieškinį, taip pat civilinio ieškinio apimtį ir jo turinį, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos - 300 Eur nėra aiškiai per didelės ir neproporcingos, todėl priteistinos iš kaltinamojo. Gynėjo argumentus, kad bylinėjimosi išlaidos nukentėjusiajam neturėtų būti priteisiamos, kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu perdavė nukentėjusiajam 800 Eur, atmestinas. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis, mažindamas ieškinio reikalavimus, taip pat atsižvelgė ir į kaltinamojo jam sumokėtas sumas, proporcingai sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo nukentėjusiajam sumokėti pinigai gali būti laikomi ar užskaityti, kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025 m. vasario 27 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-02574, kurioje nurodyta, kad iš A. G. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 462,50 Eur, kuriuos sudaro A. G. gynėjo advokato Vladislavo Latušinskio, gynusio A. G. teisminio proceso metu, darbo užmokestis.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos, ir vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu, tai yra gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant pačio kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. G. yra bedarbis, 62 metų amžiaus, turi sveikatos problemų, kas gali apsunkinti jo darbo paieškos galimybes, byloje nėra duomenų apie jo gaunamas nuolatines pajamas, taigi kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu negali būti vertinama kaip gera, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. G. nepriteistinos.
Dėl kitų klausimų.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 24 d. 23.45 val. iki 2024 m. gegužės 25 d. 10.41 val. (vieną dieną). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gegužės 24 d. 23.45 val. iki 2024 m. gegužės 25 d. 10.41 val. (viena para), išbūtą laikotarpį – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie II bylos tomo galinio viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti A. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Pripažinti A. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti A. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę skirti – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant A. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 24 d. 23.45 val. iki 2024 m. gegužės 25 d. 10.41 val.(vieną dieną), išbūtą laikotarpį – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 25 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 070 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 25 d. kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo D. Š. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), D. Š. naudai 2 643,42 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 42 ct) turtinei žalai ir 5 544 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Tenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti D. Š. naudai iš A. G. 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nepriteisti iš A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamąją bylą nagrinėti – 1 kompaktinį diską su vaizdo įrašais, laikomą voke, prisegtame prie II bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.