Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-102-1009/2017, iškeltoje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Bilderis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Kauno tiltai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipės į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Bilderis“ 16 747,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 037,90 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad rangos sutartimi (dėl projekto ,,Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai rekonstravimo. 5 pirkimo dalis: Geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai rekonstrukcija (28+500 km. Iki Šeštokų geležinkelio stoties)) UAB „Kauno tiltai“ (rangovas) įsipareigojo pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ (užsakovas) užduotį atlikti statybos darbus. Užsakovo užduočiai įvykdyti UAB „Kauno tiltai“ pasitelkė UAB „Bilderis“ (subrangovas 1). UAB „Bilderis“ 2014-06-26 statybos rangos sutartimi pasitelkė UAB „Vilniaus rentinys“ (subrangovas 2). Atsakovė įsipareigojo užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiajam transportui. Atsakovė supylė privažiavimo prie gręžtinių pamatų atraminei sienutei įrengimo vietos kelią. Prieš pradedant sunkiojo transporto judėjimą UAB „Vilniaus rentinys“ atstovai apžiūrėjo kelią ir nepastebėjo požymių, leidžiančių manyti, kad naudoti kelią nesaugu. 2014-07-03 vibrogramzdintuvu ABI TM14/17 SL tuo pačiu keliu važiavo UAB „Vilniaus rentinys“ darbuotojas, kuris prasilenkęs su kitu traktoriumi pastebėjo, kad transporto priemonės vikšrai prasmego ir jis nuvirto ant šono. Virsdamas vibrogramzdintuvas buvo sugadintas. 2014-02-14 ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Vilniaus rentinys“ sudarė Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2014-02-15 iki 2015-02-14 apdrausti UAB „Vilniaus rentinys“ statybos ir montavimo turtiniai nuostoliai. Įvykis, dėl vibrogramzdintuvo sugadinimo, pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Nuostolis apskaičiuotas ir draudimo išmoka išmokėta vadovaujantis AB „Lietuvos draudimas“ Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklėmis Nr. 055. Vadovaujantis draudimo sutartimi bei žalos bylos administravimo metu surinktais įrodymais, ieškovė apskaičiavo 18 608,52 Eur nuostolį, bei išmokėjo 16 747,76 Eur (iš nuostolio išskaityta 1860,86 Eur besąlyginė išskaita) draudimo išmoką. Atsakovė UAB „Bilderis“ buvo statybvietės bei kelio sunkiam transportui judėti valdytoju. Atsakovė neužtikrino saugaus darbo statybos objekte, todėl 2014-07-03 buvo sugadintas UAB „Vilniaus rentinys“ vibrogramzdintuvas ABI TM14/17 SL. Atsakovė privalėjo užtikrinti saugų darbą objekte ir yra atsakinga dėl atsiradusios žalos. 2015-01-14 pretenzija ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ragino atsakovę atlyginti atsiradusią žalą. Turtinė žala neatlyginta.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2014-06-26 UAB „Bilderis“ ir UAB „Vilniaus rentinys“ statybos rangos sutartyje nustatyta, kad UAB „Bilderis“ įsipareigojo paruošti ir priduoti darbų frontą pagal Rangos sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) „Darbų fronto paruošimo paraiška“. Darbų fronto paruošimo paraiškos 9 punkte nustatyta, kad UAB „Vilniaus rentinys“ vykdomiems darbams pradėti reikalinga užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiam transportui. Pagal sutartinių dokumentų nuostatas UAB „Bilderis“ neprivalėjo statyti kelių ir jų valdyti ir nesutinka su ieškinio teiginiais, kad ji buvo kelio valdytoja. Priešingai, nei nurodyta ieškinyje, pagal Rangos sutarties 6.2.6 punktą UAB „Vilniaus rentinys“ garantuoja gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos aikštelės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų sukeliamų pavojų. UAB „Vilniaus rentinys“ visus objekto statybos darbų procesus privalo vykdyti taip, kad esami statiniai, atlikti darbai bei statybos aikštelėje esančios statybinės medžiagos, gaminiai, įranga bei kitas turtas, nepriklausomai nuo to kam priklauso nebūtų be reikalo arba nederamai naudojami ar sugadinami. UAB „Vilniaus rentinys“ pilnai atlygina visą žalą, kurią dėl netinkamos jo veikos statybos objekte patiria UAB „Bilderis“ ar tretieji asmenys (Rangos sutarties 6.2.9 punktas). UAB „Bilderis“ nėra žinoma apie jokį ieškinyje nurodytą vibrogramzdintuvą ar jam padarytą žalą ir su tuo susijusius draudimo santykius. UAB „Bilderis“ nedarė žalos ar nėra dėl jos kaltas. Ieškinyje nėra nurodytos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo reikalauti turtinės UAB „Bilderis“ atsakomybės.

Ieškovė dublike nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovė įsipareigojo užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiam transportui ir supylė privažiavimo prie gręžtinių pamatų atraminei sienutei įrengimo vietos kelią ieškovė įrodinėja 2014-06-26 statybos rangos sutartimi. Sutartyje numatyta, kad rangovas (atsakovė) privalėjo paruošti ir priduoti darbų frontą pagal priedą 7- „Darbų fronto paruošimo paraiška“. Šioje paraiškoje 9 punkte numatyta atsakovės pareiga užtiki privažiavimą prie darbų zonos sunkiam transportui. Be to, pagal Sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) Kalendorinis darbų vykdymo grafikas akivaizdžiai matyti, kad darbų fronto paruošimas ir perdavimas buvo atsakovės pareiga. Atsakovės teiginys, kad pagal Sutarties 6.2.6 ir 6.2.9 punktus UAB „Vilniaus rentinys“ atsakinga dėl atsiradusios žalos, yra nepagrįstas. Minėti Sutarties punktai numatė pareigą UAB „Vilniaus rentinys“ garantuoti saugų darbą savo darbo baruose. Atsakovė pasitelkė UAB „Vilniaus rentinys“ įrengti atraminę sienutę nuo PK iki PK. Atsakovė privalėjo užtikrinti saugų privažiavimą sunkiuoju transportu prie atraminės sienutės. Be to, atsakovė nepagrįstai teigia, kad jai nėra žinoma apie 2014-07-03 įvykį, kai nuvirto vibrogramzdintuvas ABI TM14/17 SL, nes atsakovė vėliau suremontavo kelią.

Atsakovė triplike nurodė, kad nesutinka su ieškovės dublike nurodytais argumentais. Pagal Sutarties 6.2.9 punktą UAB „Vilniaus rentinys“ turėjo visus objekto statybos darbų procesus vykdyti taip, kad esami statiniai, atlikti darbai bei statybos aikštelėje esančios statybinės medžiagos, gaminiai, įranga bei kitas turtas, nepriklausomai nuo to kam priklauso, nebūtų be reikalo arba nederamai naudojami ar sugadiniami ir įsipareigojo pilnai atlyginti visą žalą, kurią dėl netinkamos jo veikos statybos objekte patiria UAB „Bilderis“ ar tretieji asmenys. Taigi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Vilniaus rentinys“ nėra atsakingas dėl galimai atsiradusios žalos. Dublike išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o pateikiami argumentai yra tik samprotavimai, nepagrindžiami jokiais įrodymais, nes UAB „Bilderis“ jokių kelių nestatė ir neremontavo. UAB „Bilderis“ nėra žinoma apie ieškovės nurodytą vibrogramzdintuvą ar jam padarytą žalą.

Tretysis asmuo UAB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka ir laiko jį visiškai nepagrįstu. Nurodė, kad, ginčo šioje byloje išsprendimui esminės reikšmės neturi tai, kas įrengė laikinąjį kelią, kuriame įvyko ieškovo nurodytas įvykis, ir ar šis kelias buvo įrengtas tinkamai. Vykdant rangos darbų sutartį AB „Kauno tiltai“ ir atsakovas sudarė subrangos sutartį dėl atraminių sienučių įrengimo darbų atlikimo. Rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) darbų kiekių žiniaraštyje atraminių sienučių įrengimo dalyje laikinojo kelio įrengimo darbai nebuvo numatyti atskiroje eilutėje. Tai reiškia, kad laikinojo kelio įrengimo darbų AB ,,Kauno tiltai“ neaktavo ir neperdavė AB „Lietuvos geležinkeliai“, o laikinojo kelio įrengimo darbų kaina buvo įvertinta kitose darbų kiekių žiniaraščių eilutėse.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį pareiškė ir teismo posėdžio metu akcentavo, jog ieškinio pagrindas - būtent CK 2.266 str., t. y. dėl valdytojo atsakomybės be kaltės. Teismas konstatavo, kad geležinkelio kelią, kuriame įvyko įvykis ir ieškovo draudėjui padaryta žalos, valdo, naudoja ir juo disponuoja AB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Ši įmonė patikėjimo teise valdo savininko – valstybės – turtą. UAB ,,Bilderis“ šių teisių neturi. Tinkamas atsakovas šioje byloje yra AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, kuriuos ieškovui teismas teismo posėdžio, vykusio 2016-09-15, siūlė įtraukti į bylą, tačiau ieškovas tokio prašymo nepateikė, neprašė AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ įtraukti atsakovu, kuri galėtų ginčyti prezumciją dėl valdytojo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą teisės normą, bei netinkamai taikė LR CK 6.266 straipsnį ir 6.692 straipsnį. Dėl šių pažeidimų ieškovės ginčijamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, byla išspręsta neteisingai.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

Pirmosios instncijos teismas nusprendė dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teisę būti išklausytam.

Dėl materialinės teisės normų pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės statybvietės valdytoju, atsakingu pagal ieškovės šioje byloje pareikštą jai ieškinį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovei norint pasinaudoti LR Civilinio kodekso 6.1015 str. l d. suteikiama teise, teismas turi nustatyti, kad draudiminis įvykis, dėl kurio draudikas (t. y. ieškovė) išmokėjo draudimo išmoką, įvyko dėl trečiųjų asmenų, o ne paties draudėjo (t. y. trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys"), kaltės. Teismui nustačius, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo UAB „Vilniaus rentinys" kaltės, visi apeliaciniame skunde (o kartu ir 2016-02-10 ieškinyje) pateikti reikalavimai yra laikytini nepagrįstais ir atitinkamai apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra susijęs su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2013).Nustatyta, kad šioje byloje ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ reikalavo taikyti civilinę atsakomybę statybvietės (objekto ,,Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai rekonstravimo. 5 statinys. Geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai rekonstrukcija (28+500 km. Iki Šeštokų geležinkelio stoties)) valdytojai AB „Lietuvos geležinkeliai“, taikant CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas kontstatavo, kad geležinkelio kelią, kuriame įvyko įvykis ir ieškovės draudėjui padaryta žalos, valdo, naudoja ir juo disponuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau, bylos duomeimis nustayta, kad statybvietės valdytoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ į bylos nagrinėjimą neįtraukta. Pažymėtina, kad šio ginčo atveju egzistuoja pakankamas teisinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ materialiųjų teisių ir pareigų bei šio juridinio asmens teisinio procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi.Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukdamas į jos nagrinėjimą statybvietės valdytojos AB „Lietuvos geležinkeliai“, taip nuspręsdamas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisių ir pareigų, ši aplinkybė sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi spręsti dėl statybvietės valdytojos AB „Lietuvos geležinkeliai“ įtraukimo į bylos nagrinėjimą (LR CPK 45 str., 47 str.). Be to, pažymėtina, kad pakartotinai nagrinėjant civilinę bylą svarstytinas trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ darbuotojų atsakomybės pobūdis ir (ar) jos laipsnis. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodytų absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra teisinis pagrindas apeliantei grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. (LR CPK 80 str., 87 str.). Ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ grąžintinas 401,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 – 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 401,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2017-03-07 į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.