- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- A-2694-556/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00443-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui S. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. D. (toliau – ir užsienietis) iki 2025 m. vasario 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (toliau – ir teikimas).
2. Centras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.
3. Užsienietis prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo suvaržymų, įskaityti terminą nuo 2024 m. spalio 19 d., kai ribojama užsieniečio judėjimo laisvė neteisėtai.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro teikimą; skyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje; informavo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu užsienietis prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
5. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 19 d. Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams patikrinus Lenkijos Respublikoje registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad juo vyko užsienietis kartu su kitais keturiais trečiųjų šalių piliečiais. Užsienietis su savimi turėjo galiojantį pasą, tačiau neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, todėl buvo perduotas VSAT pareigūnams. VSAT pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2637, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 4 dalimi, užsienietis apgyvendintas Vilniaus pasienio rinktinės Padvarėlių pasienio užkardoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. lapkričio 7 d.
6. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog užsieniečio judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalis numato galimybę šį aktą priėmusiai institucijai priimti sprendimus dėl užsieniečių apgyvendinimo, jų judėjimo laisvės suvaržymo, nėra teisinio pagrindo šio judėjimo laisvės suvaržymo vertinti kaip neteisėto, pažeidžiančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį.
7. Įvertinęs teismo posėdyje pareikštą užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C?36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, teismas padarė išvadą, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose, nes užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (automobilio vairuotojas teigė, kad pakeleivius vežė į Varšuvą). Atsižvelgęs į tai, kad užsienietis turi galiojantį pasą, teismas darė išvadą, kad jo tapatybė nustatyta. Byloje nebuvo duomenų, leidžiančių teismui vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl 3 (trijų) mėnesių terminui užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymo priemonė, numatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslų nebuvo galima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, netaikant šios priemonės užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
III.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir skirti užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
10. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad:
10.1. Atsižvelgiant į Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju duomenų apie asmens grąžinimą / išsiuntimą, perdavimą ar pan. pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta, todėl remtis šiuo pagrindu grindžiant asmens sulaikymą yra nepagrįsta.
Šalies argumentai
10.2. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą ir jos išaiškinimą pateiktą 2019 m. Teismams skirtoje analizėje „Tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymas taikant bendrą Europos prieglobsčio sistemą“, nagrinėjamu atveju ginčijame teismo sprendime nėra pagrįsta nė viena Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodyta aplinkybė, akcentuojant, kad asmuo gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu tik tokiu atveju, kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius. Byloje nustatyta, kad asmuo pateikė originalų tapatybės dokumentą – pasą, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, iš karto, gavęs galimybę, teismo posėdžio metu pateikė prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą, nėra duomenų apie jo padarytus laikino išvykimo iš VSAT pažeidimus, teismo sprendimu paskirtos priemonės nevykdymą ar bandymą išvykti iš Lietuvos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismui nepagrindus, kad užsienietis gali pasislėpti, nėra pagrindo asmens judėjimo laisvės suvaržymą grįsti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu (nėra tenkinamos šio sulaikymo komuliatyvios pagrindo sąlygos).
10.3. Įstatyme yra įtvirtintas baigtinis sąrašas (numerus clausus) atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Teismo sprendime nurodomi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4, 12 punktai nėra taikomi prieglobsčio prašytojams, todėl jais remtis, motyvuojant asmens judėjimo laisvės ribojimo būtinumą, nebuvo pagrindo.
10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai, todėl, nepagrindus asmeniui taikomo sulaikymo, jis turėtų būti nedelsiant paleistas. Apeliacinės instancijos teismui nesutinkant su nurodyta pozicija, asmeniui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, savo turiniu de facto prilygstanti sulaikymui, negali būti pripažinta proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti. Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant užsieniečiui jo laisvę varžančios priemonės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir asmuo turėtų būti nedelsiant paleistas arba, apeliacinės instancijos teismui nesutinkant su nurodyta pozicija, – užsieniečiui turėtų būti paskirta kita alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
Atsiliepimas
11. Centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą.
12. Centras atsiliepime pakartoja bylos faktines aplinkybes, sutinka su teismo priimtu sprendimu ir akcentuoja, kad:
12.1. Užsienietis neteisėtai vyko tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (nepateikė jo teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų), kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, atsižvelgus į tai, taikytinos X2 skyriaus nuostatos. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi ir turėdamas diskrecinę teisę, atsižvelgė į minėtame straipsnyje nurodytas sąlygas (sąrašas nėra baigtinis) bei įvertino byloje esančių aplinkybių visetą ir sprendė galimybę asmens atžvilgiu taikyti / netaikyti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai po to kai įvertino byloje esančias aplinkybes, kad 2024 m. spalio 19 d. užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra išaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, jis per Lietuvos Respublika vyko tranzitu (automobilio vairuotojas teigė, kad keleivius vežė į Varšuvą). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, kad užsieniečio asmenybė yra nustatyta, jis turi galiojantį pasą. Byloje nebuvo duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą, pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad užsienietis tikslo valstybė nebuvo Lietuvos Respublika, jis neteisėtai vyko į Lenkijos Respubliką tranzitu per Lietuvą, todėl egzistavo didelė rizika, kad užsienietis paprašęs prieglobsčio suteikimo Lietuvoje tik po to kai buvo sulaikytas sieks ir vėl tyčia išvykti iš Lietuvos, kad įgyvendintų savo asmeninius tikslus, todėl judėjimo laisvės apribojimas proporcingai taikytas, siekiant eliminuoti tikimybę, kad užsienietis pakartotinai neišvyktų iš Lietuvos Respublikos, nepasislėptų ir nesutrukdytų prieglobsčio motyvų nustatymo, sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimo ir vykdymo, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytas esamoms aplinkybėms Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas.
12.2. Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra ir prieglobsčio prašytojams taikomomis garantijomis, prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik po sulaikymo, teismo posėdžio metu, kai pirmosios instancijos teismas nagrinėjo apgyvendinimo klausimą. Yra didelė tikimybė, kad neribojant jo judėjimo laisvę, užsienietis pasislėps, todėl akivaizdu, jog sprendimo priėmimo metu egzistavo užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnyje 2 dalyje, todėl taikytos teisinės priemonės taikymas šiuo individualiu atveju yra būtina ir proporcinga priemonė Įstatymu siekiamiems tikslams (prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti ir sprendimui priimti).
12.3. Užsieniečiui taikoma teisinė priemonė nėra pernelyg varžanti jo teises ar neužtikrinami jo poreikiai. Užsienietis gali teikti prašymus ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš apgyvendinimo vietos, tačiau užsienietis tokių prašymų neteikė. Tikėtina, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes ir užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų akivaizdi rizika, jog jis imsis vėl aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos (įgyvendins savo tikslą vykti į Lenkijos Respubliką) ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms nebus sudarytos prielaidos išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose. Teismas darė išvadą, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, o byloje nebuvo duomenų, leidžiančių teismui vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl 3 (trijų) mėnesių terminui užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymo priemonė, numatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.
15. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai, todėl, nepagrindus asmeniui taikomo sulaikymo, jis turėtų būti nedelsiant paleistas. Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, savo turiniu de facto prilygstanti sulaikymui, todėl negali būti pripažinta proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti, o Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant užsieniečiui jo laisvę varžančios priemonės. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas arba užsieniečiui turėtų būti paskirta kita alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
16. Teisėjų kolegija iš užsieniečio asmens bylos ir teismui pateiktos informacijos nustatė:
Aprašomoji dalis
16.1. 2024 m. spalio 19 d. Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams patikrinus Lenkijos Respublikoje registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad juo vyko užsienietis kartu su kitais keturiais trečiųjų šalių piliečiais.
16.2. Užsienietis pateikė pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2033 m. rugsėjo 4 d., kuriame buvo (duomenys neskelbtini) viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2024 m. gruodžio 28 d., tačiau dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pateikti negalėjo.
16.3. VSAT 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2637, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalimi, užsienietis apgyvendintas Vilniaus pasienio rinktinės Padvarėlių pasienio užkardoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. lapkričio 7 d.
16.4. Turimais VSAT duomenimis, užsienietis neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos bendrijos teisės normas, vyko iš Latvijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tačiau nesurinkus reikiamų įrodymų, patvirtinančiu užsieniečio atvykimo iš Latvijos Respublikos faktą, klausimas dėl jo perdavimo Latvijai nebuvo sprendžiamas.
16.5. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 24S256065 „Priimti prašymą suteikti prieglobstį“ nusprendė nagrinėti užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.
16.6. VSAT Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2024 m. lapkričio 29 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad M. D. yra įtrauktas į Pažeidžiamų asmenų sąrašą, t. y. užsienietis priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms: asmenys galimai patyrę kankinimus, prievartą arba kitokių formų sunkų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą; kiti asmenys, kurie turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimo.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, pirmiausia pažymi, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Motyvuojamoji dalis
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsienietis apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir šiuo metu nėra vykdomas užsieniečio grąžinimas ar išsiuntimas, todėl toliau vertintina, ar pagrįstai užsieniečiui, kaip prieglobsčio prašytojui, buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonę.
20. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
21. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas sulaikyti užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, pažymi, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis prašymą suteikti prieglobstį išreiškė teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo sulaikymo, Migracijos departamentas priėmė sprendimą iš esmės nagrinėti užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, tačiau byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad užsienietis per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo užsieniečio kelionės tikslas; neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai); prašymą suteikti prieglobstį pateikė teismo posėdžio metu, sprendžiant dėl sulaikymo jam taikymo; prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išsiaiškinti, sprendžia, jog siekiant tinkamai išnagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą (išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus), yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.
23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022 ir kt.).
24. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog užsienietis 2024 m. lapkričio 29 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą dėl ko jam Centre pateiktos, be kita ko, tokios rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo: asmens apgyvendinimas jo specialiuosius poreikius atitinkančioje apgyvendinimo patalpoje, pagal galimybę atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, ramios, saugios aplinkos užtikrinimas.
27. Bylos faktinių aplinkybių pagrindu (užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu, turint omenyje užsieniečiui pateiktas bei taikytinas rekomendacijas dėl jo pažeidžiamumo), teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).
28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti.
(duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024 m. vasario 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.