- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-553-372/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24523-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- S. S., V. S., L. T., V. G., I. L., J. V., O. S., A. B., Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Rasų valda“, V. G., V. L., V. V., A. V., I. S., A. S., V. D., G. P., V. P., G. S., T. A., Š. Č., B. Č., D. Ž., J. Ž., E. S., A. B., R. L., N. L., K. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1130-861/2019 pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovams S. S., V. S., L. T., V. G., I. L., J. V., O. S., A. B., Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys UAB „Rasų valda“, V. G., V. L., V. V., A. V., I. S., A. S., V. D., G. P., V. P., G. S., G. S., A. S., V. G., V. L., T. A., V. P., Š. Č., B. Č., D. Ž., J. Ž., E. S., A. B., R. L., N. L., V. G., K. V. dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir nutarimų panaikinimo. Teismo prašė pripažinti 2018 m. gegužės 9 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą neįvykusiu, šio susirinkimo protokolą Nr.18-04-0322 ir priimtus nutarimus (tęsti kaminų remonto darbus, išrinkti trečią namo įgaliotinį S. S., UAB ,,Rasų valda“ teiks informaciją skelbimų lentose su buto savininkų parašais) negaliojančiais.
2. Ieškovė nurodė, kad gyvena daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2016 m. birželio 6 d. pasirašė ,,Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį“ (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kuri yra įregistruota VĮ ,,Registrų centras“; susitarė paskirti daugiabučio namo įgaliotiniais O. S. ir A. B.; nutarė, kad šie įgaliotiniai pakeičiami patalpų savininkų susirinkimo sprendimu; paskyrė daugiabučio namo administratore UAB ,,Rasų valda“.
3. Ieškovė nurodė, kad Jungtinės veiklos sutarties 5 dalyje reglamentuota sprendimų priėmimo tvarka: sprendimams priimti šaukiamas patalpų savininkų susirinkimas, prieš 2 savaites viešai paskelbus skelbimų lentoje; patalpų savininkų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė patalpų savininkų; neatvykus į susirinkimą nustatytam patalpų savininkų skaičiui, per dvi savaites gali būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ¼ patalpų savininkų.
4. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d., eidama į namus, daugiabučio namo kieme užtiko UAB ,,Rasų valda“ atstovus S. B., T. Č., patalpų savininkus O. S. ir A. B., dar kelis asmenis (ne namo patalpų savininkus), kurie pasakė, jog esą vyksta patalpų savininkų susirinkimas. Į klausimą, ar buvo apie susirinkimą nustatyta tvarka informuoti patalpų savininkai, ar yra kvorumas, jai niekas neatsakė.
5. Ieškovė nurodė, jog kitą dieną parašė UAB ,,Rasų valda“ prašymą pateikti susipažinti su daugiabučio namo patalpų savininkų 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokolu bei dalyvių sąrašu, tačiau atsakymo į šį prašymą negavo. 2018 m. birželio 29 d. parašė UAB ,,Rasų valda“ skundą, nurodė, kad iki šiol negavo atsakymo į 2018 m. gegužės 10 d. prašymą. 2018 m. liepos 12 d. gavo UAB ,,Rasų valda“ atsakymą bei daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr.18-04-0322 kopiją. Ieškovei buvo nurodyta, kad esą atsakymas į 2018 m. gegužės 10 d. raštą buvo registruotu paštu išsiųstas ieškovei, bet jo niekas neatsiėmė pašte ir jis grįžo atgal (tai patvirtinančių įrodymų ieškovei nepateikta, nurodyta, kad šio rašto kopija bus įmesta į ieškovės pašto dėžutę). 2018 m. gegužės 9 d. susirinkime dalyvavusių patalpų savininkų sąrašą pateikti atsisakyta, kadangi ,,jis yra su gyventojų parašais“.
6. Ieškovė pažymėjo, kad po 2018 m. liepos 12 d. praėjus tam tikram laikui, ji savo pašto dėžutėje rado UAB ,,Rasų valda“ 2018 m. gegužės 21 d. raštą ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-99, tuo pat metu pašto dėžutėje buvo rastas UAB ,,Rasų valda“ skelbimas, kad 2018 m. gegužės 9 d. 18 val. 30 min. vidiniame namo kieme vyks patalpų savininkų susirinkimas. Ieškovė pažymėjo, kad prie šio skelbimo buvo prisegti UAB ,,Rasų valda“ 2018 m. birželio 8 d. gautas Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, 2018 m. birželio 13 d. UAB ,,Rasų valda“ gautas Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymas, 2018 m. birželio 27 d. UAB ,,Rasų valda“ atliekamo statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas. Ieškovės vertinimu, šie dokumentai patvirtina, kad UAB ,,Rasų valda“ skelbimą apie patalpų savininkų 2018 m. gegužės 9 d. vyksiantį susirinkimą į ieškovės pašto dėžutę įdėjo ne ankščiau kaip 2018 m. liepos mėn.
7. Ieškovė nurodė, kad iš gauto 2018 m. gegužės 9 d. UAB ,,Rasų valda“ susirinkimo protokolo Nr. 18-04-0322 matyti, kad susirinkime buvo nagrinėjami 5 klausimai ir priimti nutarimai: 1) tęsti kaminų remonto darbus; 2) išrinkti trečią namo įgaliotinį S. S.; 3) UAB ,,Rasų valda“ teiks informaciją skelbimų lentose su buto savininkų parašais (nors šio susirinkimo dalyvių sąrašas ieškovei buvo nepateiktas, motyvuojant, jog jame yra savininkų parašai); 4) patalpų savininkai pageidauja įrengti stebėjimo kameras kieme; 5) UAB ,,Rasų valda“ kreipsis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl medžių iškirtimo.
8. Ieškovės vertinimu, UAB ,,Rasų valda“ organizuotas 2018 m. gegužės 9 d. patalpų savininkų susirinkimas buvo neteisėtas, nes buvo pažeista Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, Jungtinės veiklos sutarties 5.2 punktas, kadangi susirinkime nedalyvavo reikiamas patalpų savininkų skaičius, todėl priimti nutarimai (tęsti kaminų remonto darbus; išrinkti trečią namo įgaliotinį S. S.; UAB ,,Rasų valda“ teiks informaciją skelbimų lentose su buto savininkų parašais) yra neteisėti ir naikintini. Kiti priimti nutarimai (patalpų savininkai pageidauja įrengti stebėjimo kameras kieme, UAB ,,Rasų valda“ kreipsis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl medžių iškirtimo) ieškovei jokių teisių ir pareigų nesukuria, tai nelaikytina nutarimais.
9. Ieškovė pažymėjo, kad priimti nutarimai naikintini ne tik dėl procedūrinių pažeidimų, bet ir kaip pažeidžiantys ieškovės interesus. Ieškovė nesutinka, kad skelbimų lentose būtų teikiama informacija su jos parašais, nesutinka dėl sprendimo kieme įrengti stebėjimo kameras, nes šis klausimas turi būti pagrįstas ekonomiškai (patalpų savininkai turi žinoti, kiek toks projektas kainuos, kiek reikės už tai sumokėti, ar vaizdo kameros bus įrengtos Lietuvos Respublikos Asmens duomenų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka). Be to, nedalyvaujant reikiamam patalpų savininkų skaičiui, S. S. negalėjo būti išrinktas įgaliotiniu.
Šalies argumentai
10. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė atsisakymą nuo ieškinio dalies, kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimų (išrinkti trečią namo įgaliotinį S. S., UAB ,,Rasų valda“ teiks informaciją skelbimų lentose su buto savininkų parašais). Teismas atsisakymą nuo ieškinio dalies priėmė.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad namo bendrasavininkiai įgyvendino savo teisę bendrai valdyti, naudoti ir disponuoti namo bendruosius objektus, pasirašydami Jungtinės veiklos sutartį, taip pat paskyrė daugiabučio namo įgaliotinius bei daugiabutį namą administruojančią įmonę. Esant paskirtam namo administratoriui, teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Viena iš patalpų savininkų sutarties pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų yra kartu su kitais patalpų savininkais priimti reikiamus sprendimus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais, kurie leistų administruojančiai įmonei tinkamai vykdyti savo pareigas pagal sutartį ir galiojančius teisės aktus. Sprendimai yra priimami Jungtinės veiklos sutartyje reglamentuota sprendimų priėmimo tvarka. Sprendimams priimti šaukiamas patalpų savininkų susirinkimas, prieš 2 savaites viešai paskelbus skelbimų lentoje.
12. Atsakovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie planuojamą susirinkimą buvo informuoti tinkamai, t. y. laikantis Jungtinės veiklos sutarties bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, 2018 m. balandžio 24 d. pakabinus pranešimus skelbimų lentoje ir juos įmetus į pašto dėžutes. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad į savininkų susirinkimą, kuris vyko 2018 m. gegužės 9 d., atvyko 13 butų ir kitų patalpų savininkų iš 28, tai įrodo, kad savininkams buvo žinomas vyksiantis susirinkimas, todėl ieškovės teiginys, jog ji apie susirinkimą nežinojo ir apie tai buvo informuota tik liepos mėnesį, laikytinas visiškai nepagrįstu.
13. Atsakovė nurodė, kad vykusiame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo aptartas namo bendrojo naudojimo remonto klausimas, namo įgaliotinių klausimas, informacijos pateikimo skelbimų lentose klausimas ir kiti klausimai (vaizdo stebėjimo kamerų klausimas, medžių kirtimo ir elektros instaliacijų klausimai). Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas buvo protokoluojamas, todėl visi svarstyti klausimai yra išdėstyti 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokole Nr. 18-04-0322. Atsižvelgiant į tai, kad į vykusį butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą iš 28 butų ir kitų patalpų savininkų atvyko tik 13, t. y. nesant kvorumo, susirinkimo metu jokie sprendimai nebuvo priimti. Minėti klausimai tik buvo svarstyti bei aptarti, tačiau jokių konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Atsakovė nurodė, kad nėra pradėti realiai vykdyti jokie namo remonto darbai, nėra įrengtos stebėjimo kameros kieme, nėra paskirtas trečias įgaliotinis, ir nėra pradėti jokie kiti darbai, kurie ieškinyje buvo aprašomi kaip savininkų susirinkime esą priimti ir patvirtinti, tai įrodo, kad ieškovės pateiktas ieškinys visiškai nepagrįstas.
14. Atsakovė nurodė, kad tada, kai susirinkimų metu yra priimami sprendimai, namo administratorius (šiuo atveju UAB „Rasų valda“) turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybei balsavimo raštu biuletenį dėl remonto darbų, kurie vėliau yra svarstomi įmonės Patalpų remonto komisijoje ir tik tada gali būti pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas/nepritarimas remonto darbams, kuris būna pasirašytas įmonės direktoriaus. Į bylą nėra ir nebuvo pateiktų jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė dėl ginčo klausimų būtų balsavusi ar priėmusi konkretų sprendimą, todėl ieškovės teiginiai ir dėstomi deklaratyvūs faktai laikytini visiškai nepagrįstais ir klaidinančiais teismą.
15. A. S. S., L. T., O. S., A. B. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie 2018 m. gegužės 9 d. vyksiantį susirinkimą buvo informuoti, iškabinant skelbimo lentose informacinius pranešimus apie susirinkimą bei juos įmetant į butų ir kitų patalpų savininkų pašto dėžutes. Apie susirinkimą butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti UAB „Rasų valda“ 2018 m. balandžio 24 d. pranešimu Nr. 18-04-0322. Kartu su informaciniais pranešimais apie susirinkimą butų ir kitų patalpų savininkai pašto dėžutėse gavo prisegtas ir kitų dokumentų kopijas: 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą „Dėl objektų priešgaisrinės būklės pagerinimo“, kuriame teigiama, kad dūmtraukiai techniškai netvarkingi (viršutinė, virš stogo konstrukcijų iškylanti kamino dalis suskilusi); iš dūmtraukių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, neišvalyti suodžiai; 2017 m. birželio 8 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodymą, kuriame nurodoma pašalinti tam tikrus trūkumus ir kt.; 2017 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus UAB „Rasų valda“ atliekamo statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame išdėstyti reikalavimai namo remonto organizavimo būtinumui užtikrinti ir kt.
16. Atsakovai nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. 18.00 val. vykęs namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas buvo protokoluojamas. Susirinkime nedalyvavo balsavimui reikiamo kiekio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kvorumas nesusidarė. Atsižvelgiant į tai, jokių sprendimų, turinčių pasekmių namo butų ir kitų patalpų savininkams, nebuvo priimta. Atsakovai paaiškino, jog naudota protokolo forma buvo netinkama, kadangi protokole nurodytas žodis „NUTARTA“ yra techninė UAB „Rasų valda“ klaida, be to, buvo ranka rašomas tekstas ant standartinio protokolo lapo. 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimo klausimai buvo tik aptarti, balsuota nebuvo, nieko konkretaus nutarta nebuvo. Atsakovų vertinimu, ieškovės ieškinys yra beprasmis ir niekinis, kadangi ji reikalauja pripažinti susirinkimą neįvykusiu (nors faktiškai surinkimas buvo įvykęs teisėtai ir laikantis numatytų reikalavimų) ir pripažinti priimtus nutarimus negaliojančiais (nors susirinkimo metu nebuvo priimta jokių nutarimų dėl neįvykusio kvorumo).
17. Atsakovai nurodė, jog susirinkimo metu, pokalbio forma, buvo svarstyta, kad ir toliau reikėtų tęsti kaminų avarinės būklės naikinimą, dėl to, kad UAB „Rasų valda“ yra gavusi įvairius nurodymus, o jeigu UAB „Rasų valda“ nebaigs jau anksčiau pradėtų avarinės kaminų būklės naikinimo darbų, gali gauti baudą. Be to, kaminų avarinės būklės naikinimo darbams atlikti niekada nebuvo renkami nei butų ir kitų patalpų savininkų, nei namo įgaliotinių parašai, darbus UAB „Rasų valda“ pradėjo ir baigė savarankiškai.
18. Atsakovai nurodė, jog klausimą dėl namo įgaliotinių aptarė pokalbio forma, nebalsavo, nieko konkrečiai nenutarė. Dabartinės namo įgaliotinės išsakė savo poziciją dėl nuolat patiriamų ieškovės patyčių, intrigų, kiršinimo su kaimynais, psichologinio teroro, grasinimų. Jos ketino atsisakyti savo pareigų ir norėjo, kad būtų išrinktas kas nors kitas į jų vietą. Pokalbio metu susirinkime dalyvavę butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė pritarimą ir palaikymą įgaliotoms atstovėms, kad būtų lengviau eiti pareigas, pasiūlė pasvarstyti apie galimybę ateityje priimti dar vieną įgaliotinį S. S..
19. Atsakovai nurodė, jog klausimą dėl informacijos pateikimo skelbimų lentose aptarė pokalbio forma, nebalsavo. Senyvo amžiaus moterys prisipažino, kad nesinaudoja internetu ir norėtų matyti informaciją skelbimų lentose. Kadangi nieko konkrečiai nenutarė, tai ir vykusio butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas nebuvo pakabintas skelbimų lentose.
20. Atsakovai nurodė, jog klausimą dėl vaizdo filmavimo kamerų aptarė pokalbio forma kaip ateities viziją. Kieme nėra saugu, dažnai yra subraižomi automobiliai, kai kurie butai yra nuomojami valandai, parai, savaitei, todėl atvyksta daug svetimų žmonių, kurie teršia ir baugina. Susirinkimo metu sprendimas dėl kamerų nebuvo priimtas.
21. Atsakovai nurodė, kad dėl medžių, esančių kieme, UAB „Rasų valda“ atstovai žodžiu pažadėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, balsuota nebuvo, tik aptarta. Klausimas dėl bendro naudojimo elektros instaliacijos kabelių taip pat buvo tik aptartas, buvo diskutuota, kad yra būtina įvertinti esamų bendro naudojimo elektros instaliacijos kabelių būklę ir teikti siūlymus dėl keitimo. Susirinkimo metu jokių sprendimų nebuvo priimta.
22. A. V. S. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad per vykusį susirinkimą buvo tik surinkti dalyvavusių asmenų parašai, jokių kitų parašų jokiais kitais klausimais daugiabučio namo gyventojai nepadėjo. Byloje netgi nėra įrodymų, kad susirinkime būtų buvę išrinkti pirmininkas ir sekretorius, o susirinkimo protokolas rodo, kad joks formalus balsavimas jokiais klausimais per susirinkimą taip ir neįvyko. Susirinkime nebuvo kvorumo, vadinasi, balsavimas ne tik kad neįvyko, bet net ir negalėjo vykti pagal Jungtinės veiklos sutarties nuostatas. Ant susirinkimo protokolo nėra susirinkime dalyvavusių asmenų parašų, tai rodo, kad susirinkimo protokolas nėra patvirtintas daugiabučio namo bendrųjų patalpų savininkų – vienintelių balso teisę turinčių asmenų – parašais. Nors UAB „Rasų valda“ darbuotojai ir surašė susirinkimo protokolą, šio susirinkimo nutarimai taip ir nebuvo pradėti įgyvendinti. Administratorės surašytas protokolas nerodo, kad per susirinkimą būtų įvykęs koks nors formalus balsavimas, pačiame protokole nėra nė žodžio apie kokį nors vykusį balsavimą ir balsų pasiskirstymą. Per susirinkimą buvo faktiškai diskutuojama, bet ne balsuojama dėl klausimų, susijusių su daugiabučio namo bendrųjų patalpų valdymu. Tikėtina, kad protokolo surašymas buvo pačios administratorės iniciatyva, daugiabučio namo bendrųjų patalpų savininkai neturi būti laikomi atsakingais už tai, ką kiti asmenys vėliau surašė savo iniciatyva, be daugiabučio namo bendrųjų patalpų savininkų įgaliojimo. Atsakovas pažymėjo, kad vykusiame susirinkime nutarimai nebuvo priimti, o daugiabučio namo bendrųjų patalpų savininkai negali būti traukiami atsakovais dėl sprendimų, kurių net nepriėmė. Tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.
23. Trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“ atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad 2018 m. birželio 6 d. butų ir kitų patalpų savininkai pasirašė „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; namo įgaliotinėmis paskyrė O. S. ir A. B.. Remiantis Jungtinės veiklos sutarties 4.4. punktu, 2016 m. liepos 29 d. tarp Jungtinės veiklos sutarties įgaliotinių ir UAB „Rasų valda“ buvo pasirašyta administravimo ir priežiūros sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)
24. Trečiasis asmuo nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie 2018 m. gegužės 9 d. vyksiantį susirinkimą buvo informuoti, iškabinant skelbimo lentoje informacinius pranešimus apie susirinkimą bei juos išmėtant į gyventojų pašto dėžutes. Apie susirinkimą gyventojai buvo informuoti 2018 m. balandžio 24 d. 2018 m. gegužės 9 d. susirinkime buvo keliami 5 klausimai: 1) susirinkimo sekretoriaus ir susirinkimo pirmininko rinkimai; 2) bendrojo naudojimo objektų remontas; 3) dėl namo įgaliotinių; 4) dėl informacijos pateikimo skelbimų lentose; 5) kiti klausimai.
25. Trečiasis asmuo nurodė, kad į susirinkimą atėjo mažiau nei pusė butų ir kitų patalpų savininkų (13 iš 28). Kadangi kvorumo nebuvo, dėl nurodytų klausimų gyventojai tik pasisakė, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti. Sprendimas dėl antrojo klausimo (kaminų remonto darbai) nebuvo priimtas; kaminai pradėti tvarkyti todėl, kad UAB „Rasų valda“ 2017 m. birželio 8 d. buvo gautas Vilniaus apskrities gaisrinės gelbėjimo tarnybos nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“. 2017 m. birželio 27 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus aktas, kuriuo UAB „Rasų valda“ buvo reikalaujama sutvarkyti pastato kaminus. Šie įrodymai patvirtina faktą, jog sprendimai susirinkimo metu nebuvo priimti ir darbai po susirinkimo nebuvo pradėti vykdyti.
26. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad Jungtinės veiklos sutarties įgaliotiniai nebuvo keičiami, kadangi susirinkime nedalyvavo būtinas patalpų savininkų skaičius, dėl naujo įgaliotinio išrinkimo buvo tik pasisakyta. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovės argumentai, kad sprendimai buvo priimti neteisėtai, yra nepagrįstas, kadangi nebuvo priimta jokių sprendimų, klausimai buvo tik aptarti.
27. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė prašė susipažinti su daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimo protokolu ir jame dalyvavusiais asmenimis. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakymas į ieškovės paklausimą buvo jai išsiųstas registruota pašto siunta, tačiau grįžo neįteiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu nuspręsta bylą dalyje dėl 2018 m. gegužės 9 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. 18-04-0322 priimtų nutarimų: išrinkti trečią namo įgaliotinį S. S., kad UAB ,,Rasų valda“ tektų informaciją skelbimų lentose su buto savininkų parašais, pripažinimo negaliojančiais nutraukti; kitoje dalyje ieškinį atmesti; bylą dalyje dėl atsakovių V. G. ir I. L. nutraukti; priteisti iš ieškovės A. K. į valstybės biudžetą 351,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
29. Teismas nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie planuojamą susirinkimą buvo informuoti 2018 m. balandžio 24 d. pakabinus pranešimus skelbimų lentoje ir juos įmetant į pašto dėžutes. Į 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimą atvyko 13 butų ir kitų patalpų savininkų iš 28, todėl vertino, kad savininkams buvo žinoma apie vyksiantį susirinkimą. Teismas konstatavo, kad apie susirinkimą gyventojams buvo pranešta tinkamai, laikantis Jungtinės veiklos sutarties bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo.
30. Teismas sutiko su šalių argumentais, kad susirinkime dalyvavo mažiau kaip pusė bendrijos narių, tad nesant kvorumo, susirinkimas laikytas neįvykusiu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme.
31. Teismas vertino, kad 2018 m. gegužės 9 d. protokolas nebuvo priimtas, todėl ieškinio reikalavimo panaikinti protokolą netenkino.
32. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog susirinkime būtų buvę išrinkti pirmininkas ir sekretorius, pasirašytas protokolas dalyvavusių susirinkime asmenų, pradėti vykdyti namo remonto darbai, nėra įrengtos stebėjimo kameros kieme, nėra paskirtas trečias Jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis ir nėra pradėti jokie kiti darbai, ieškovės argumentus dėl susirinkime neteisėtu pagrindu priimto protokolo ir jo pagrindu vykdomų veiklų, atmetė kaip nepagrįstus.
33. Teismas nurodė, kad po 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimo buvo tęsiami kaminų remonto darbai, kurie pradėti dar 2016 m., o ieškovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, kadangi ši pareiga kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, todėl ieškovės argumentus, kad ji už kaminų remontą neprivalo mokėti, atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
34. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir tenkinti patikslintą ieškinį (pripažinti 2018 m. gegužės 9 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą neįvykusiu, šio susirinkimo protokolą Nr. 18-04-0322 ir priimtą nutarimą (tęsti kaminų remonto darbus) negaliojančiu) ir/arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
34.1. Kadangi į susirinkimą atvyko tiek mažai savininkų, vertintina, kad savininkams nebuvo žinoma apie susirinkimą. Iš byloje esančių įrodymų (dokumentų ir proceso dalyvių paaiškinimų) akivaizdu, kad susirinkimo protokole buvo klastojami parašai, jame pasirašė nedalyvavę asmenys.
34.2. Iš į bylą pateiktų susirinkimų protokolų matyti, kad sprendimai būdavo priimami tokiu būdu: šaukiamas susirinkimas, išrenkamas pirmininkaujantis ir sekretoriaujantis, pasirašoma, kas dalyvauja ir nepaisant to, ar yra kvorumas, surašomi protokolai, kuriuose surašomi nutarimai, kurie būdavo vykdomi. Nei viename susirinkimo protokole nenurodyti balsavimo rezultatai, po jais nėra jokių savininkų parašų.
Atsiliepimas
34.3. Atsakovai (Vilniaus miesto savivaldybė, O. S., S. S.) bei trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“ paaiškino, kad susirinkimas buvo protokoluojamas ir visi jame surašyti dienotvarkės klausimai buvo svarstomi, to nepaneigė ir kiti proceso dalyviai. Susirikimas įvyko, o susirinkimo protokole aiškiai parašyta „svarstyta“, „nutarta“. Susirinkime dalyvavę butų ir kitų patalpų savininkai nutarė ir pritarė tęsti kaminų remonto darbus.
34.4. Visi ugniasienės ir dūmtraukių (kaminų) avarinės būklės darbai buvo baigti 2017 m. lapkričio mėn. Iki susirinkimo dienos jokie kaminų remonto darbai nebuvo atliekami, darbai pradėti po susirinkimo ir priskaičiuota už remonto darbus 2018 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius. Darbai buvo baigti, pateikus ieškinį.
34.5. Teismas nesuteikė galimybės pasakyti baigiamosios kalbos.
35. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškovės skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
35.1. Ieškovės nurodomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai nesudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo apeliaciniam skundui. Ieškovė savo skunde nenurodo nė vienos materialinės ar procesinės teisės normos pažeidimo, kurį pirmosios instancijos teismas galimai atliko, priimdamas skundžiamą sprendimą, t. y. ieškovė nepagrindė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Ieškovė skunde iš esmės tiesiog perrašo savo patikslinto ieškinio turinį, papildydama apeliacinį skundą faktinių aplinkybių aprašymu bei savo turimu įsitikinimu apie tai, jog pirmosios instancijos teismas esą padarė klaidingas išvadas. Apeliacinį procesą ieškovė pradėjo tiesiog siekdama pakartotinio šios civilinės bylos nagrinėjimo – galimybės pakartotinai išdėstyti savo turimą subjektyvų situacijos vertinimą, nulemtą iš esmės klaidingo įsivaizdavimo apie savo tariamai turimas ir neva pažeistas teises. Apeliacinis procesas neturėtų būti suprantamas kaip papildoma proga šalims dar kartą pasisakyti, kaip ir šalių turimi komentarai, nuomonė dėl priimto teismo sprendimo neturėtų būti laikomi apeliacinio skundo pagrindu.
35.2. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas vien tais pačiais deklaratyviais, klaidingo teisės aiškinimo ir byloje esančių įrodymų nepaisymo nulemtais teiginiais, kuriems prieštarauja byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Vien tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas esmines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertino ne taip, kaip juos vertinti siūlė ir vertino ieškovė, nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.
35.3. Didžioji dalis apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apskritai net nėra susiję su šio ginčo dalyku. Šioje civilinėje byloje ginčas yra kilęs dėl butų savininkų įvykusio susirinkimo teisėtumo / neteisėtumo bei dėl esą jo metu priimtų sprendimų įgyvendinimo. Didžiąją apeliacinio skundo dalį yra analizuojami susirinkimo protokole pateikti butų savininkų parašai, tiksliau – tariamas jų klastojimas (neteisėtumas).
35.4. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, jog po susirinkimo buvo pradėti vykdyti kaminų remonto darbai. Ieškovė byloje nėra pateikusi jokių konkrečių tai patvirtinančių įrodymų, o atsakovai ir tretieji asmenys, dalyvavę teismo posėdžiuose, paliudijo, kad jau nuo 2016 m. buvo tęsiami kaminų remonto darbai. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu yra nurodžiusi, jog būtent ji inicijavo kaminų remonto darbus dar 2016 metais, kadangi jie buvo avarinės būklės, bei mokėjo už jų remontą atitinkamą jai priklausančią kainos dalį.
Atsiliepimas
36. A. O. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, 2019 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
36.1. Ieškovės nurodomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai nesudaro CPK 306 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo apeliaciniam skundui. Ieškovė skunde nenurodo nė vienos materialinės ar procesinės teisės normos pažeidimo, kurį pirmosios instancijos teismas galimai atliko. Ieškovė nepagrindė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, savo skunde iš esmės tiesiog perrašo savo patikslinto ieškinio turinį, papildydama apeliacinį skundą faktinių aplinkybių aprašymu bei savo turimu įsitikinimu apie tai, jog pirmosios instancijos teismas esą padarė klaidingas išvadas.
36.2. Byloje surinkti įrodymai, kad daugiabučio namo bendrųjų patalpų savininkų susirinkime dėl nutarimų balso teisę turintys asmenys nebalsavo. Ginčijamas protokolas yra surašytas administratorės darbuotojų iniciatyva, be daugiabučio namo bendrųjų patalpų gyventojų nurodymo. Kadangi daugiabučių namų bendrųjų patalpų savininkai nepriėmė jokių nutarimų dėl daugiabučio namo bendrųjų patalpų valdymo, jie negali būti traukiami atsakovais dėl tariamų nutarimų, kurių net nepriėmė. Susirinkime dalyvavo mažiau kaip pusė bendrijos narių, nesant kvorumo, susirinkimas laikytas neįvykusiu.
36.3. Ieškovė deklaruoja nepagrįstas ir neįrodytas aplinkybes dėl daugiabučio namo įgaliotų namo atstovių arogancijos, nekomunikavimo, įvairių statybos remonto darbų vykdymo be daugumos savininkų sutikimo, nesantaikos kurstymo tarp savininkų ir kt. Toks ieškovės elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Ieškovė savo teiginius privalo pagrįsti įrodymais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie kaip nors pagrįstų ieškovės skundo teiginių turinį.
36.4. Ieškovė, pateikdama skundą, visiškai nepagrįstai bando pakoreguoti ieškinyje suformuluotą reikalavimą (ieškinio dalyką) ir praplėsti ieškinį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtas ribas. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, pateikia tikrovės neatitinkančius pareiškimus, kadangi tiek posėdžio metu, tiek atsakovės procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodo, kad neprašė tenkinti ieškovės ieškinio, o priešingai – prašė ieškovės ieškinį atmesti.
36.5. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia bylai nereikšmingus dokumentus ir tokiais savo veiksmais apsunkina bylos nagrinėjimą bei pažeidžia ekonomiškumo principą. Papildomų ieškovės pateiktų dokumentų sudarymo datos nurodytos iki sprendimo priėmimo dienos, ieškovė galėjo juo pateikti anksčiau. Tokius naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, turėtų būti atsisakyta priimti.
Atsiliepimas
37. Atsakovė A. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
37.1. Vykusiame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo aptartas namo bendrojo naudojimo objektų remonto klausimas, namo įgaliotinių klausimas, informacijos pateikimo skelbimų lentose klausimas ir kiti klausimai (vaizdo stebėjimo kamerų klausimas, medžių kirtimo ir elektros instaliacijų klausimai). Šis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas buvo protokoluojamas, todėl atitinkamai visi svarstyti klausimai buvo išdėstyti susirinkimo protokole. Atsižvelgiant į tai, kad į vykusį butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą iš 28 butų ir kitų patalpų savininkų atvyko tik 13, t. y. nesant kvorumo, susirinkimo metu jokie sprendimai negalėjo ir nebuvo priimti. Nėra jokios realios galimybės tenkinti ieškovės reikalavimus ir pripažinti 2018 m. gegužės 9 d. protokolą negaliojančiu, kadangi šis protokolas apskritai nebuvo priimtas.
37.2. Byloje surinkti įrodymai, kad dėl daugiabučio namo bendrųjų patalpų savininkų susirinkime nutarimų balso teisę turintys asmenys nebalsavo, nevyko balsavimo procedūra. Ginčijamas protokolas yra surašytas administratorės darbuotojų, be daugiabučio namo bendrųjų patalpų gyventojų nurodymo. Kadangi daugiabučių namų bendrųjų patalpų savininkai nepriėmė jokių nutarimų dėl daugiabučio namo bendrųjų patalpų valdymo, jie negali būti traukiami atsakovais dėl tariamų nutarimų, kurių net nepriėmė.
Šalies argumentai
37.3. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, jog po 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimo buvo pradėti vykdyti kaminų remonto darbai. Ieškovė nėra pateikusi jokių konkrečių tai patvirtinančių įrodymų, o atsakovai ir tretieji asmenys, dalyvavę teismo posėdžiuose, paliudijo, kad jau nuo 2016 m. buvo tęsiami kaminų remonto darbai. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu yra nurodžiusi, jog būtent ji inicijavo kaminų remonto darbus dar 2016 metais, kadangi jie buvo avarinės būklės, mokėjo už jų remontą atitinkamą jai priklausančią kainos dalį.
37.4. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių argumentų, suteikiančių prielaidą svarstyti sprendimo neteisėtumą, o vien tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė jai nepalankų sprendimą, nėra ir negali būti pagrįstu pagrindu apeliacijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
39. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė priimti ir pridėti prie bylos.
40. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
42. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2016 m. birželio 6 d. pasirašė ,,Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį“, kuri įregistruota VĮ ,,Registrų centras“. Jungtinės veiklos sutartyje butų ir kitų patalpų savininkai susitarė veikti bendrai, įgyvendinant daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų (bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga) ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (2.1. punktas); paskirti daugiabučio namo įgaliotiniais O. S. ir A. B. (4.1. punktas); nutarė, kad šie įgaliotiniai pakeičiami patalpų savininkų susirinkimo sprendimu (4.3. punktas); paskyrė daugiabučio namo administratore UAB ,,Rasų valda“ (4.4. punktas); susitarė proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas daugiabučiam namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (4.6.4. punktas); kartu su kitais patalpų savininkais priimti reikiamus sprendimus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais, kurie leistų administruojančiai įmonei tinkamai vykdyti savo pareigas pagal šią sutartį ir galiojančius teisės aktus (4.6.5. punktas).
43. Jungtinės veiklos sutarties 5.1. punkte buvo numatyta, jog sprendimams priimti šaukiamas patalpų savininkų susirinkimas, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę, arba administruojančios įmonės vykdomos patalpų savininkų rašytinės apklausos. Patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi administruojanti įmonė, daugiabučio namo įgaliotinis arba 1/4 (vienas ketvirtadalis) sutartį pasirašiusių patalpų savininkų. Patalpų savininkų susirinkimas šaukiamas administruojančios įmonės sprendimu. Patalpų savininkų susirinkimo iniciatoriai administruojančiai įmonei pateikia paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Sutarties 5.2. punkte numatyta, kad patalpų savininkų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė patalpų savininkų. Neatvykus į susirinkimą nustatytam patalpų savininkų skaičiui, per dvi savaites gali būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas neįvykusio susirinkimo darbotvarke, kuris yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 (vienas ketvirtadalis) patalpų savininkų. Sutarties 5.3. punkte numatyta, kad susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių patalpų savininkų, išskyrus sprendimus dėl šios sutarties pasibaigimo bei sutarties nutraukimo, kurie priimami patalpų savininkų balsų dauguma.
44. Nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie planuojamą susirinkimą buvo informuoti 2018 m. balandžio 24 d. pakabinus pranešimus skelbimų lentoje ir juos įmetus į pašto dėžutes. 2018 m. gegužės 9 d. įvyko bendrijos narių susirinkimas. Į susirinkimą atvyko 13 butų ir kitų patalpų savininkų iš 28. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 9 d. vykusiame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo aptartas namo bendrojo naudojimo objekto remonto klausimas, namo įgaliotinių klausimas, informacijos pateikimo skelbimų lentose klausimas ir kiti klausimai (vaizdo stebėjimo kamerų klausimas, medžių kirtimo ir elektros instaliacijų klausimai). Nustatyta, kad administratorės surašytame 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokole nėra nurodyta, ar vyko balsavimas dėl kokių nors daugiabučio namo bendrųjų patalpų valdymo klausimų; kokiu būdu pasiskirstė balsai; ant susirinkimo protokolo nėra nei vieno daugiabučio namo bendrųjų patalpų savininkų parašo.
Dėl ginčo esmės
45. Kaip nustatyta, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti 2018 m. gegužės 9 d. vykusį patalpų savininkų susirinkimą neįvykusiu, nes buvo pažeista Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, Jungtinės veiklos sutarties 5.2. punktas. Ieškovė nurodė, kad susirinkime nedalyvavo reikiamas patalpų savininkų skaičius, t. y. susirinkime nebuvo kvorumo, todėl visi susirinkimo metu priimti nutarimai yra neteisėti ir turėtų būti naikintini, prašė teismo pripažinti susirinkimo protokolą Nr.18-04-0322 ir priimtus nutarimus negaliojančiais.
46. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis).
47. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie planuojamą susirinkimą buvo informuoti 2018 m. balandžio 24 d. pakabinus pranešimus skelbimų lentoje ir juos įmetus į pašto dėžutes. 2018 m. gegužės 9 d. įvyko bendrijos narių susirinkimas, į susirinkimą atvyko 13 butų ir kitų patalpų savininkų iš 28.
48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie vyksiantį susirinkimą buvo informuoti, t. y. apie 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimą butų ir kitų patalpų savininkams buvo pranešta tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje bei Jungtinės veiklos sutarties 5.1. punkte numatytos tvarkos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje yra numatytas ne trumpesnis kaip 14 dienų pranešimo apie susirinkimą terminas, kuris įpareigoja susirinkimo organizatorius besąlygiškai laikytis šio termino, pranešant apie visuotinį susirinkimą, tačiau įstatyme nėra numatyti jokie terminai ar aplinkybės apie kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko sužinojimą.
49. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2018 m. gegužės 9 d. susirinkime dalyvavo mažiau kaip pusė bendrijos narių (13 butų ir kitų patalpų savininkų iš 28), kvorumo nebuvo, šio fakto byloje dalyvaujantys asmenys neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimas laikytinas neįvykusiu. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis); patalpų savininkų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė patalpų savininkų (Jungtinės veiklos sutarties 5.2. punktas).
50. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. vykusiame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo aptartas namo bendrojo naudojimo objekto remonto klausimas, namo įgaliotinių klausimas, informacijos pateikimo skelbimų lentose klausimas ir kiti klausimai (vaizdo stebėjimo kamerų klausimas, medžių kirtimo ir elektros instaliacijų klausimai). Aptarti klausimai išdėstyti 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokole Nr. 18-04-0322, kuriame nenurodyta, ar įvyko balsavimas dėl kokių nors daugiabučio namo bendrųjų patalpų valdymo klausimų; kokiu būdu pasiskirstė balsai svarstytais klausimais; susirinkimo protokole nėra daugiabučio namo bendrųjų patalpų savininkų parašų.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Nagrinėjamu atveju kvorumo nebuvo, sprendimai atitinkamais klausimais, nesant kvorumo, nepriimami. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas įstatymo nuostatas, sprendžia, kad sprendimų 2018 m. gegužės 9 d. vykusiame susirinkime nebuvo priimta, kadangi susirinkime nedalyvavo daugiau kaip pusė bendrijos narių, susirinkimas laikytinas neįvykusiu, o nesant kvorumo, sprendimai nepriimami. Šiuo atveju vertintina, kad 2018 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokolas nebuvo priimtas, todėl nėra pagrindo jo pripažinti negaliojančiu, kaip ir nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais atitinkamus nutarimus, kadangi jie nebuvo priimti.
52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įvykusio susirinkimo teisėtumo ar neteisėtumo, dėl susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumo ar neteisėtumo. Ieškovės apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl susirinkimo protokole esančių butų ir kitų patalpų savininkų parašų klastojimo, neteisėtai priskaičiuotų sumų už kaminų remonto darbus pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti, ieškovė su jais susijusių reikalavimų nereiškė, pirmosios instancijos teismas jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.
53. Pažymėtina, jog apeliacinio skundo paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei teisiškai įvertintus duomenis, t. y. apeliacinio bylos nagrinėjimo metu patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir ar teisingai įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinis skundas taip pat negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, atitinkamai – ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
54. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
55. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad daugiabučio mano kaminai pradėti remontuoti dar 2016 m. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, jog būtent ji iniciavo kaminų remonto darbus, kadangi šie buvo avarinės būklės. Atliekant kaminų remontą, ieškovė, kaip ir kiti namo gyventojai, už tai mokėjo atitinkamą jai priklausančią kainos dalį. Kadangi nustatyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. vykusiame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nutarimai (taip pat ir dėl kaminų remonto) nebuvo priimti, spręstina, jog po šio susirinkimo buvo tęsiami kaminų remonto darbai, pradėti 2016 m., o ieškovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, turi pareigą dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą.
56. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir ieškovės apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės bei pateikti įrodymai, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
57. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos eismas nesuteikė galimybės pasakyti baigiamosios kalbos.
58. Išsprendus šio Kodekso 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Baigiamosiose kalbose pirmi kalba ieškovas ir jo atstovas, po to – atsakovas ir jo atstovas (CPK 253 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas kalba po šalių. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas kalba po ieškovo arba atsakovo, kurių pusėje trečiasis asmuo dalyvauja byloje (CPK 253 straipsnio 3 dalis).
59. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas byloje dalyvaujančius asmenis informavo, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir pradedamos klausyti baigiamosios kalbos. Pirmasis pasisakė ieškovės atstovas, kuris prašė teismo ieškovės reikalavimus tenkinti. Ieškovė nepasisakė. Išklausęs teismo posėdžio garso įrašą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei nebuvo užkirstas kelias pasisakyti baigiamosiose kalbose, teismas pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims, kad yra pradedamos klausyti baigiamosios kalbos, ieškovė šia teise nepasinaudojo, jos vardu pasisakė atstovas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos eismas nesuteikė galimybės pasakyti baigiamosios kalbos, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
60. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
62. Apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės O. S. bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2020 m. kovo 2 d. sąskaitą bei 2020 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių suma 605 Eur (susipažinimas, konsultavimas, atsiliepimo parengimas).
63. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams. Dėl nurodytų priežasčių atsakovei O. S. apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės A. K. priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.