- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- I-720-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde (b. l. 2, 15-16) ir atsikirtime (b. l 82-84) nurodė, kad jis nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio buvo laikomas Alytaus PN 2-jo bendrabučio gyvenamosiose patalpose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, kadangi miegamajame gyveno 12 žmonių. Pažymėjo, jog Alytaus PN ginčijamu laikotarpiu jis gyveno avarinės būklės patalpose su nesandariais, išpuvusiais langais, kur veisėsi pelėsis, trūko apšvietimo, neveikė ventiliacija, baldai buvo seni, veisėsi tarakonai. Teigė, kad sanitariniame mazge buvo daug problemų su vandeniu, sanitariniais įrenginiais bei pelėsiu. Nurodė, jog visa tai patvirtina 2008 m. vasario 15 d. pastato pripažinimo avariniu aktas. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą, sveikatos sutrikimus. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 22-27) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui Alytaus PN gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, jog jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje patalpoje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per vieną mėnesį skųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise pareiškėjas nepasinaudojo. Teigė, kad sanitariniai mazgai Alytaus PN yra tvarkingi, praustuvai juose nuolatos veikia, patalpose elektros instaliacija yra tvarkinga, instaliuota tinkamai ir saugiai, visuose būriuose sienų ir lubų būklė gera, ventiliacija tinkama. Nurodė, kad bendrabutis Nr. 2 nėra avarinė būklės, nes tuomet nuteistieji jame negalėtų gyventi ir būtų perkelti į kitas patalpas. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio (b. l. 2).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą didžia dalimi grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio gyvenant Alytaus PN 2-ame bendrabutyje 10 brigados miegamojoje patalpoje gyveno 12 žmonių (b. l. 2, 16).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus PN 2-ojo bendrabučio 1-ojo būrio 10 brigados 1 miegamajame gyveno tik nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., šio miegamojo plotas yra 45,83 kv. m, patalpoje įrengta, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,81 kv. m. (45,83/12) ploto (b. l. 28, 29). Nors pareiškėjas kėlė ginčą tik dėl 1-ame būryje gyvenusių 12 nuteistųjų skaičiaus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas gyveno ne tik 1-ame būryje, bet ir 9, 12, 15, 20 būriuose (b. l. 23).
Nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 34,13 kv. m., patalpoje įrengta 8 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 4,26 kv. m. (34,13/8) ploto (b. l. 28, 31).
Nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 17 d. pareiškėjas buvo laikomas 20 būrio 3 miegamajame, kurio plotas 31,56 kv. m., patalpoje įrengta 8 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,94 kv. m. (31,56/8) ploto (b. l. 28, 30).
Nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjas bausmę atliko 12 būrio 5 miegamajame, kurio plotas 33,92 kv. m ir jame įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,76 kv. m. (33,92/9) ploto (b. l. 28, 33).
Pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 6 d. buvo paskirtas į 15 būrio 3 miegamąjį, kurio plotas 34,68 kv. m., patalpoje įrengta 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,85 kv. m. (34,68/9) ploto (b. l. 28, 32).
Nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 15 būrio 6 miegamąjį, kurio plotas 33,02 kv. m., patalpoje įrengta 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,66 kv. m. (33,02/9) ploto (b. l. 23, 28, 32).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl patalpų plotų ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, matyti, jog pareiškėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus šioje dalyje.
Pareiškėjas teigė, jog jam atliekant bausmę Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 patalpose veisėsi pelėsis, tarakonai, durys ir langai buvo nesandarūs, išpuvę, trūko apšvietimo, sanitariniame mazge buvo problema su vandeniu, sanitarinių įrenginių būkle (dažnai užsikimšdavo), ventiliacija.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).
Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas) patvirtina, kad, atlikus 2-ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, paržeista sanmazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys WC vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritę darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 3-4). Kaip nurodė atsakovės atstovas, reikalingi remonto darbai nebuvo atlikti iki pat 2018 metų liepos mėnesio.
Taigi, akivaizdu, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl bendrabučio Nr. 2, o tuo pačiu ir 1 būrio 1 gyvenamosios patalpos blogos būklės, taip pat pagrindžia pareiškėjo nurodytus blogos patalpų būklės jam sukeltus nepatogumus (patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, netvarkingi langai, durys, prastas apšvietimas, sanitarinių įrenginių nusidėvėjimas). Tai, kad kapitalinis remontas reikalingas bendrabučio Nr. 2 patalpoms, patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas 2016 m. gruodžio 9 d. Patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (22.14.3. 1.12) (b. l. 69-71).
Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje buvo labai seni baldai. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl senų, netinkamų naudojimui baldų pataisos įstaigai būtų teikęs skundus, prašymus, be to atsakovės atstovas nurodė, jog kietasis inventorius pataisos įstaigoje buvo toks, kokį numato teisės aktai (b. l. 24-25). Pareiškėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į administraciją. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu, praėjus ilgam laiko tarpui, pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti. Todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl paminėtų pažeidimų atmestini kaip nenustatyti ir nepagrįsti. Tokios pozicijos, kai nuteistieji tik nurodo teisės pažeidimą ir nepatvirtina tai pagrindžiančiais įrodymais bei pareiškėjo nurodytų faktų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).
Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl 1-ojo būrio patalpose buvusių parazitų.
Pažymėtina, jog Alytaus PN pateikė teismui 2013 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo (b. l. 35-36, 66-67) bei paslaugų atlikimo aktus pagal sutartį ( b. l. 40-64). Pateikti duomenys patvirtina, jog Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo jų naikinimo atmestini. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo būti sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sveikatos sutrikimais.
Į bylą pareiškėjo pateiktame 2018 m. Medicinos dokumentų išraše nėra jokių įrašų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo patirti sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti būtent netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (b. l. 85). Iš byloje esančios Alytaus PN Psichologinės tarnybos 2018 m. gruodžio 12 d. pažymos Nr. 14.3-549 matyti, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu Alytaus PN į Psichologinę tarnybą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė (b. l. 77). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose formuojamą praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį byloje Nr. A-2210-1062/2018).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.