Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. sausio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. gruodžio 17 d. 10.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ir vaizdo konferencijos būdu dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose vykusiame viešame teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), girdint kitiems posėdyje dalyvavusiems asmenims, išreikšdamas nepasitenkinimą dėl teisėjo priimto sprendimo, susijusio su jo pateiktu prašymu nušalinti prokurorą, įžūliu ir pakeltu tonu išsakė necenzūrinius, žeminančius ir įžeidžiančius žodžius teisėjo A. V. atžvilgiu ir taip žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją A. V..

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti - pripažinti teisėją A. V. nukentėjusiuoju bei subendrinti V. A. skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. A. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, išvadų dėl jo kaltės padarius BK 232 straipsnyje numatytą nusikaltimą, veikos kvalifikavimo, taip pat jam už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšies bei jos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Tačiau, kaip galima suprasti iš skundo turinio bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo išdėstytų argumentų, V. A. siekia, jog šioje byloje nukentėjusiuoju būtų pripažintas teisėjas A. V., už kurio atžvilgiu išsakytus necenzūrinius, žeminančius ir įžeidžiančius žodžius, apeliantas ir buvo nuteistas pagal BK 232 straipsnį. Be to, apeliaciniu skundu nuteistasis prašo subendrinti jam skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su bausmėmis, paskirtomis jam pagal kitus jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako būtent šiais aspektais.

Dėl įstatymų, reglamentuojančių pripažinimą nukentėjusiuoju, taikymo

6. Nagrinėjamoje byloje V. A. pranešimas apie įtarimą, o vėliau ir kaltinimas buvo pareikštas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 straipsnyje, padarymo dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 17 d. 10.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ir vaizdo konferencijos būdu dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose vykusiame viešame teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), girdint kitiems posėdyje dalyvavusiems asmenims, išreikšdamas nepasitenkinimą dėl teisėjo priimto sprendimo, susijusio su jo pateiktu prašymu nušalinti prokurorą, įžūliu ir pakeltu tonu išsakė necenzūrinius, žeminančius ir įžeidžiančius žodžius teisėjo A. V. atžvilgiu ir taip žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją A. V..

7. Nukentėjusiojo asmens sąvoka ir teisės yra apibrėžtos BPK 28 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.

8. Asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, savaime neįgyja nukentėjusiojo statuso ir negali pasinaudoti nukentėjusiajam suteiktomis teisėmis. BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kurie reikalingi asmens pripažinimui nukentėjusiuoju baudžiamajame procese: 1) faktinis pagrindas; 2) juridinis pagrindinis. Faktiniu pagrindu laikoma nusikalstama veika asmeniui padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad fizinė žala yra sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas ir pan., turtinė žala – pinigų, materialinių vertybių, kitokio turto netekimas, o neturtinė, arba kitaip dar vadinama moraline, žala yra asmens orumo, jo garbės pažeminimas, dvasinių kančių sukėlimas. Tuo tarpu juridinis pagrindas yra siejamas su kompetentingo pareigūno surašytu procesiniu dokumentu – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimami gavus atitinkamą prašymą arba pačių teisėsaugos pareigūnų ar teismo iniciatyva, pastariesiems nustačius, kad yra pagrindai asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Pažymėtina ir tai, kad asmens pripažinimas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo stadijoje yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro kompetencija, teisminio nagrinėjimo metu – teismo kompetencija.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos galimo padarymo ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00022-20 buvo pradėtas ne teisėjo A. V. pareiškimo pagrindu, o gavus Lietuvos Respublikos ministerijos Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės tarnybinį pranešimą „Dėl nuteistojo V. A. nepagarbos teismui“ (t. 1, b. l. 10-12). Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, o vėliau ir bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iniciatyva teisėjui A. V. nukentėjusiojo statusas nebuvo suteiktas, jis viso baudžiamojo proceso metu apklaustas tik kaip liudytojas. Teisėjas A. V. rašytinio ar žodinio prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju nei ikiteisminio tyrimo subjektams, nei teismui neteikė, duodamas parodymus, apie jam nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nieko neužsiminė. Pirmosios instancijos teisme 2020 m. lapkričio 25 d. vykusiame teismo posėdyje, nuteistajam išreiškus abejones dėl teisėjo A. V. statuso šioje byloje, prokurorė paaiškino, kad minėtas teisėjas nukentėjusiuoju šioje byloje nebuvo pripažintas, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog jis patyrė kokią nors, t. y. fizinę, turtinę ar neturtinę, žalą, be to, nuteistajam inkriminuojama nusikalstama veika yra susijusi ne su konkretaus valstybės tarnautojo, pareigūno ar teisėjo įžeidimu, o nepagarba teismui (t. 2, b. l. 55). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teisėjas A. V. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro, tiek skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nukentėjusiuoju nepripažintas pagrįstai, toks sprendimas buvo priimtas teisingai įvertinus nusikalstamos veikos, dėl kurios nuteistasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pobūdį, faktines byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir atnaujinti šioje byloje įrodymų vertinimą klausimo dėl nukentėjusiojo statuso teisėjui A. V. suteikimo išsprendimui.

10. Pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis - saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014). Nepagarbūs, įžeidžiantys, žeminantys veiksmai, nukreipti į teisėją ar teisėjų kolegiją, gali pažeminti visą teismų sistemą. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl BK 232 straipsnio taikymo, būtina nustatyti, kad veiksmai, užgauliai žeminantys teismą ar teisėją, buvo padaryti dėl to, kad jie atlieka savo priedermę – vykdo teisingumą. Jei tokia veika padaroma dėl kokios kitos veikos, pavyzdžiui, teisėjo asmeninių poelgių ir pan., atsakomybė gali kilti remiantis BK XXII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui“ nuostatomis. Šio nusikaltimo objektas – teisingumo interesai, teismų, teisėjų autoritetas visuomenėje, profesinė jų reputacija.

11. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad dar iki necenzūrinių, žeminančių ir įžeidžiančių žodžių teisėjo A. V. atžvilgiu išsakymo 2019 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantas buvo pareiškęs prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą A. F.. Šio prašymo protokoline nutartimi teismas netenkino. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad būtent dėl šio teisėjo A. V. sprendimo vykdant teisingumą, tokiu būdu išreikšdamas nepasitenkinimą juo, V. A. parodė nepagarbą teisėjui, įžūliai ir pakeltu tonu išsakydamas įvairius necenzūrinius, žeminančius ir įžeidžiančius žodžius. Pažymėtina ir tai, kad, įvertinus konkrečius V. A. išsakytus žodžius, frazes, matyti, kad jie nebuvo nukreipti į teisėjo A. V., kaip asmenybės, atskirų jo savybių pašiepimą, o buvo tik tiesioginis atsakas į teisėjo priimtą apeliantą netenkinančią protokolinę nutartį. Pirmosios instancijos teisme pats nuteistasis taip pat pripažino, jog tokie jo veiksmai buvo nulemti ne teisėjo A. V. asmeninių poelgių, o jo priimamų sprendimų nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje V. A. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos). Taigi šiuo atveju V. A. savo veiksmais siekė viešai išreikšti nepagarbą teisėjui A. V. (bei kartu teismui), kaip teisminės valdžios figūrai, įgyvendinančiai teisingumą, o ne paniekinti ar pažeminti A. V. dėl kokių nors kitų priežasčių, nesusijusių su jo nagrinėtos baudžiamosios bylos procesu. Nuteistojo veiksmais buvo sumenkintas teisėjo profesijos bei teismo autoritetas, pažeminta A. V., kaip teisėjo, o ne privataus fizinio asmens garbė ir orumas 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje dalyvavusių trečiųjų asmenų akivaizdoje. Todėl daryti prielaidą, jog dėl V. A. įvykdytos nusikalstamos veikos teisėjas galėjo patirti neturtinę žalą, ir dėl to priimti BPK 28 straipsnyje nurodytą procesinį sprendimą pripažinti A. V. šioje byloje nukentėjusiuoju, nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo. Fizinės ar turtinės žalos padarymo tikimybė šiuo atveju apskritai nesvarstoma, kadangi nuteistojo veika pasireiškė tik žodiniais, o ne fiziniais veiksmais, kuriais galėjo atsirasti padariniai sveikatai ar dėl kurių jis galėjo patirti materialinių nuostolių.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad tiek ikiteisminio tyrimo subjektai – ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras, tiek teismas, šioje byloje nesuteikdami teisėjui A. V. nukentėjusiojo statuso, baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 28 straipsnio ir atitinkamai 44 straipsnio 10 dalies bei 109 straipsnio) nuostatų pažeidimo nepadarė.

Dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo

13. Nuteistojo apeliaciniame skunde tiesiogiai nėra nurodyta su kokiu nuosprendžiu (nuosprendžiais) jam paskirta bausme (bausmėmis), jo nuomone, apylinkės teismas turėjo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu jam pagal BK 232 straipsnį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasi įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu (t. 1, 114-176), taip pat teismų informacinėje sistemoje Liteko pateiktais duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad iki Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio paskelbimo, apelianto atžvilgiu buvo priimta viso 31 apkaltinamasis nuosprendis. Paskutinis procesinis sprendimas, kuriuo V. A. buvo nuteistas, ir kuriuo buvo sprendžiamas skirtingais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas, buvo priimtas 2020 m. sausio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu V. A. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. A. paskirta subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su 2017 m. sausio 13 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam nustatyta subendrintos 20 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi - 13 metų 7 mėnesiais ir 17 dienų laisvės atėmimu – ir V. A. paskirta 15 metų 7 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausmė. Be šio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, V. A. taip pat buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymą, ir jam už šias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis nuteistųjų V. A., A. S. ir A. R. buvo apskųstas apeliacine tvarka, baudžiamoji byla pagal jų skundus apygardos teisme iki šiol nėra išnagrinėta.

14. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu V. A. taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 20 parų arešto bausmė.

15. Iš to, kas aptarta aukščiau, matyti, kad pirmosios instancijos teismui 2021 m. sausio 28 d. priimant skundžiamą nuosprendį, buvo įsiteisėjęs tik Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis. Taigi, apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę turėjo pagrindą bendrinti tik su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 15 metų 7 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausme. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ir 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių nesubendrino, tokiu būdu formaliai pažeisdamas bausmių bendrinimą reglamentuojančias teisės normas. Vis tik, įvertinusi tai, kad ateityje nuteistajam taip pat turės būti subendrintos ne tik šiais dviem nuosprendžiais, bet ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. bei Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, bausmių, paskirtų 2021 m. sausio 28 d. ir 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiais, bendrinimo klausimą spręsti nėra tikslinga, o šis klausimas turi būti paliekamas spręsti BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 347 straipsnyje numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK 362 straipsnyje. Be to, tenkinus V. A. prašymą ir subendrinus jam skundžiamu bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pasunkintų nuteistojo padėtį, kas, esant tik V. A. apeliaciniam skundui, yra negalima, bei suvaržytų nuteistojo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant užtikrinti tinkamą apelianto teisių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, įgyvendinimą, V. A. prašymas subendrinti skundžiamu nuosprendžiu ir kitu jam priimtu jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtas bausmes, netenkintinas. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui nuosprendžių vykdymo stadijoje BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

16. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio keisti nuteistojo V. A. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Dėl proceso išlaidų

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 23 pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-2112 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad V. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 210,06 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

18. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Kita vertus, nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. A. atlieka ilgalaikę terminuotą laisvės atėmimo bausmę, pataisos namuose dėl sveikatos būklės dirbti negali ((duomenys neskelbtini) resocializijos skyriaus charakteristikoje pateikti duomenys). Duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. A. turtinę padėtį, taip įvertinus tai, kad nuteistasis yra eilę kartų teistas už sukčiavimus, taigi turi didelių finansinių įsipareigojimų dėl savo nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiesiems (vien Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams solidariai iš V. A. bei kitų nuteistųjų priteistos sumos turtinei žalai atlyginti sudaro viso 13 105,83 Eur), bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų bei būtų netikslingas, kadangi tikėtina, jog priverstinis išieškojimas užsitęstų pernelyg ilgai ar būtų apskritai neįmanomas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš V. A. valstybės naudai 210,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 23 pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-2112.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.