Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė M. Š. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. (nusikaltimų padarymo metu – Blusius) pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. tiksliai nenustatytu laiku, apie 2 savaičių laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 19 d., prie Marijampolės jaunimo mokyklos įvažiavimo, esančio adresu Parko g. 9, Marijampolėje, iš nenustatyto asmens, vadinamo „Ispanu“, už 140 eurų įsigijo narkotinių medžiagų – apie 20 gramų kanapių (jų antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis yra 10,7 %, ir jas iki 2017 m. gruodžio 20 d. 10 val. laikė paslėpęs po metaliniu garažu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kol šias narkotines medžiagas (16,348 gramus sveriantį jų likutį) surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. M. Š. pagal BK 261 straipsnį nuteistas už tai, kad platino narkotines medžiagas nepilnamečiams, t. y. 2016 m. gruodžio 19 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį pirmiau nurodytų įsigytų narkotinių medžiagų perdavė vartoti nepilnamečiams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 22 val. iki 23 val., dar vieną dalį pirmiau nurodytų įsigytų narkotinių medžiagų pakartotinai perdavė vartoti nepilnamečiui A. S.. M. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai platino narkotines medžiagas, t. y. 2016 m. gruodžio 19 d., laikotarpyje nuo 22 val. iki 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį pirmiau nurodytų įsigytų narkotinių medžiagų perdavė vartoti R. Š., gim. (duomenys neskelbtini).Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, prašo jam paskirtą bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, sumažinti vienu trečdaliu.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. nurodo, kad nuo pat pirmos apklausos savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui, jo nevilkino, laikėsi visų paskirtų apribojimų. Be to, jis bendravo ir padėjo liudytojams A. S. ir A. D., pastariesiems neužsiminė, kad jie keistų parodymus. Nors prokuroras teigia, kad jis padarė žalą jaunimui, tačiau daugumoje Europos valstybių „žolė“ yra legalizuota ir netgi gydytojai „žolę“ skiria kaip vaistą nuo depresijos. Nuteistasis supranta, kad pasielgė netinkamai, tačiau mano, kad nepilnamečiams didelės žalos nepadarė. Pasak apelianto, už pavojingesnius nusikaltimus (vaikų tvirkinimą, narkotinių medžiagų platinimą dideliu mastu) skiriamos švelnesnės arba panašios bausmės, kokia paskirta jam. Nuteistojo nuomone, tokios bausmės paskiriamos tiems, kurie turi pinigų, o jam už tai, kad kanapes įsigijo tik savo naudojimui ir pavaišino kitus, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 10 mėnesių. Nuteistasis taip pat nurodo, kad sudarė santuoką su R. Š. ir su ja susilaukė dukros. Šioje byloje R. Š. yra svarbi liudytoja, ji parodė vietą, kurioje jis (M. Š.) laikė paslėptas kanapes. Teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde pripažįsta savo kaltę, neginčija jo nusikalstamų veikų kvalifikavimo, o dėsto argumentus dėl jam paskirtos bausmės ir prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacine tvarka patikrino šią bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.Nors apeliantas nurodo, kad nesutinka tik su jam paskirta bausme, tačiau apeliaciniame skunde jis vis dėlto dėsto ir kai kuriuos argumentus, susijusius su pačiu disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis baudžiamumu. Skunde jis nurodo, kad „žolė“, t. y. kanapės, daugumoje Europos valstybių yra legalizuotos, naudojamos netgi medicininiams tikslams.BK 259 – 261 straipsniuose numatytų nusikaltimų objektas yra visuomenės sveikata, kuriai kyla pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Šių nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o pagal BK 269 straipsnio 1 dalį šiame BK skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ su vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Nors kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse kanapių vartojimas, beje, tik įstatymų nustatyta tvarka, iš tikrųjų nelaikomas nusikaltimu, kitų valstybių nacionaliniai teisės aktai, o taip pat ir Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai už neteisėtą disponavimą šia narkotine medžiaga numato baudžiamąją atsakomybę ir tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės viršenybės principui. Pažymėtina, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2008 m. liepos 11 d. nusprendė, kad 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia nacionalinį teisės aktą, kuriuo draudžiama auginti ir laikyti tik šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes. Taigi, nustačius, kad kanapės priskiriamos pluoštinėms, jos ir Lietuvos Respublikos BK 259 – 261 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų dalyku nelaikomos. M. Š. baudžiamojoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kuria disponavo M. Š., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), o veikliosios medžiagos – ^9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra didesnis už vienetą ir yra net 10,7%. Vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra narkotinė medžiaga.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad BK 259 – 260 straipsniai numato atsakomybę ne už bet kokį disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o tik už disponavimą, kuris yra neteisėtas. Neteisėtomis laikomos šiuose straipsniuose nurodytos veikos daromos neturint teisinio pagrindo (pavyzdžiui, licencijos) tokiomis medžiagomis disponuoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis įsigijo kanapių savam naudojimui ir tik „pavaišino“ jomis kitus asmenis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiais nuteistojo parodymais teismas patikėjo, todėl už neteisėtą narkotinių medžiagų – kanapių įgijimą ir laikymą neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti pripažino M. Š. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu už tų pačių narkotinių medžiagų platinimą, taip pat ir už jų platinimą nepilnamečiams, nuteistasis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį. Byloje įrodyta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis M. Š. platino narkotines medžiagas – kanapes perduodamas jas vartoti kitiems asmenims, tarp jų ir nepilnamečiams. M. Š. kartu su jais kanapes rūkė. Pagal galiojančią teismų praktiką narkotinės ar psichotropinės medžiagos gali būti platinamos tiek atlygintinai, tiek ir neatlygintinai. Šių medžiagų perleidimas kitiems asmenims neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti irgi pripažįstamas narkotinių medžiagų platinimu. Todėl teismas, pripažinęs M. Š. kaltu ne tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai.Bausmės skyrimo M. Š. motyvai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat ir kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles.M. Š. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis yra nesunkus, sunkus ir labai sunkus tyčiniai nusikaltimai. Kadangi šių nusikaltimų pavojingumas skirtingas, ženkliai skiriasi ir šių baudžiamųjų įstatymų sankcijos. Teismas, skirdamas M. Š. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tų veikų stadiją. Taip pat buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Teismas nenustatė M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš nuosprendžio matosi, kad į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat ir į nuteistojo elgesį ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu (tai, kad jis nepažeidinėjo kardomųjų priemonių, nedarė poveikio liudytojams ir kt.) jau buvo atsižvelgta ir šios aplinkybės faktiškai nulėmė sankcijų žemutinėms riboms artimų bausmių paskyrimą. Tačiau skiriant bausmes buvo atsižvelgta ir į kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl to, kad perduodamas narkotines medžiagas vartoti kitiems asmenims jis tariamai nepadarė jiems didelės žalos. BK 259 – 261 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, todėl jos laikomos baigtomis nuo tų veikų padarymo momento, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo. Tačiau į tų veikų padarinius atsižvelgiama sprendžiant apie padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir individualizuojant bausmę. BK 261 straipsnyje numatytas nusikaltimas, numatantis atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, priskiriamas prie labai sunkių dėl nukentėjusiojo nepilnametystės. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams lemia didesnį nusikaltimo pavojingumą dėl to, kad kaltininko veiksmais į narkomaniją įtraukiami jauni asmenys, kurių tolesnis brendimas, psichikos vystymasis, išsilavinimo siekimas ir apskritai sveikatos būklė tokiu atveju yra komplikuojami. M. Š. nuteistas už tai, kad platino narkotines medžiagas – kanapes ne vienam, o dviem nepilnamečiams, be to, viena iš tų nepilnamečių – A. D. tuo metu buvo tik 13 metų amžiaus vaikas. Perduodamas jiems ir rūkydamas kanapes kartu su šiais nepilnamečiais, nuteistasis padarė didelę žalą jų sveikatai ir asmenybių formavimuisi.Tai, kad viena iš merginų, kuriai M. Š. platino narkotines medžiagas – R. Š., po to apie M. Š. nusikalstamą veiką pranešė policijai, parodė M. Š. slepiamas narkotines medžiagas, nurodė jį kaip nusikaltimą padariusį asmenį, tačiau vėliau už jo ištekėjo ir jiems 2017 m. gimė vaikas, paties nuteistojo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumo nemažina. O į jo asmenybę, taip pat ir į šeiminę padėtį, skiriant bausmę jau buvo atsižvelgta. Teisėjų kolegija, vertindama kaltininko asmenybę, atkreipia dėmesį į tai, kad M. Š. nusikalto ne pirmą kartą. Nustatyta, kad praeityje jis teistas jau trylika kartų už kitus tyčinius nusikaltimus, taip pat ir sunkius (plėšimą ir kt.). Paskutinį kartą paleistas iš laisvės atėmimo vietos M. Š., būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), vėl padarė naujus nusikaltimus, taip pat ir sunkų bei labai sunkų. Nors ir įvertinęs šiuos duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas paskyrė M. Š. sankcijų minimumams artimas bausmes. Nors BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato ir švelnesnių rūšių bausmes, įvertinus tai, kad M. Š. recidyvistas, taip pat jo ankstesnių teistumų skaičių, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, artimesnė minimaliai, nėra per griežta. Tuo tarpu BK 260 straipsnio 1 dalies ir 261 straipsnio sankcijos numato tik vienos rūšies – terminuoto laisvės atėmimo ir labai griežtas bausmes. Už abu šiuos nusikaltimus nuteistajam paskirtos bausmės visiškai artimos sankcijų minimumams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu. Įvertinusi visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir už atskiras nusikalstamas veikas M. Š. paskirtos bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Dar labiau švelninti šias bausmes pagrindo nėra. Nuteistojo prašymas švelninti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnį, taip pat nepagrįstas. Šio BK straipsnio taikymui vien tik kaltininko prisipažinimo kaltu ir nuoširdaus gailėjimosi nepakanka. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu tik tais atvejais, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Šioje byloje procesas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu vyko įprastine tvarka, todėl taikyti BK 64¹ straipsnį nebuvo ir nėra tam būtinų šiame įstatyme numatytų sąlygų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.