- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-132-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Stelga“
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Stelga“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Metalo gamybos inžinerija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovės 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. atliktus 3 428,39 Eur mokėjimus (toliau – Ginčo mokėjimai) atsakovei UAB „Stelga“ negaliojančius; taikyti restituciją – grąžinti šalis į pradinę padėtį bei priteisti iš atsakovės UAB „Stelga“ 3 428,39 Eur ieškovės naudai; taip pat priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“. Įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Teismai, vadovaudamiesi įmonės 2016 m. balansu, konstatavo, kad įmonė buvo nemoki. Taigi 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. Ginčo mokėjimai buvo atlikti, kai įmonė jau buvo nemoki. Buvo suteiktos galimybės patenkinti savo finansinius įsipareigojimus atsakovei, o ne kitiems kreditoriams. Be to, įmonei nepakako pinigų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl Ginčo mokėjimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir taikytina restitucija. Ieškovės vertinimu, prievolė pasidomėti ieškovės padėtimi atsirado atsakovei, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 7 d. sudarytos sutarties Nr. ST 017-0307 pagrindu tarp UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė pagamins sraigtinį transporterį ir kaušinį elevatorių ir perduos jį UAB „Metalo gamybos inžinerija“ už atitinkamą užmokestį. Minėtos sutarties 2.4. punktu šalys susitarė, kad bendra sutarties vertė yra 4 295,50 Eur įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Sutarties 3.1., 3.2., 3.3. punktais šalys susitarė, kad pasirašius šią sutartį UAB „Metalo gamybos inžinerija“ sumoka UAB „Stelga“ 50 procentų sutarties vertės dalį avansu, t. y. 2 147,75 Eur, 30 procentų sutarties vertės dalį, t. y. 1 288,65 Eur, sumoka gavusi raštišką pranešimą apie prekių paruošimą pristatymui bei 20 procentų sutarties vertės dalį, t. y. 859,10 Eur, sumoka per 14 kalendorinių dienų po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Nustatyta, kad šalys 2017 m. balandžio 20 d. pasirašė prekių perdavimo-priėmimo aktą. 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ pervedė atsakovei atitinkamai 2 147,75 Eur avansą pagal sutartį ir 1 288,65 Eur pagal sutartį, taigi, pagal sutartį už prekes apmokėta bendra suma sudaro 3 436,40 Eur.
5. Teismas taip pat nustatė, kad bankroto bylos įmonei iškėlimo metu, t. y. 2017 m. spalio 13 d., UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo. Iš 138 335 Eur 2016 m. gruodžio 31 d. buvusių per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelstų buvo tik 54 589,59 Eur. Įmonė tiek iki Ginčo mokėjimų, t. y. 2017 m. balandžio 4 d. bei 2017 m. balandžio 27 d., tiek ir po jų atlikimo vykdė nemenko masto gamybinę veiklą, dirbo pagal anksčiau sudarytas rangos sutartis ir sudarinėjo naujas, didele apimtimi vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, todėl atsakovei atlikti Ginčo mokėjimai negali būti laikomi nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui. Byloje nėra duomenų, kad būtent po Ginčo mokėjimų atlikimo būtų pasikeitęs įmonės mokumas, įsipareigojimų ir turto santykis, lėmęs įmonės nemokumą ir vėliau bankroto bylos iškėlimą, todėl teismas sprendė, kad atsakovei prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu suteiktas nebuvo ir kitų kreditorių teisės dėl ginčijamų mokėjimų pažeistos nebuvo.
6. Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė pagamino šalių sutartus įrenginius, o UAB „Metalo gamybos inžinerija“ juos priėmė ir atliko dalį atsiskaitymų, kurių mokėjimų tvarka buvo numatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje. Taigi, atlikti Ginčo mokėjimai atitiko įprastą verslo praktiką, todėl teismas atmetė ieškovės argumentus, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ginčijamų mokėjimų atlikti neprivalėjo, nes priešingu atveju būtų paneigti esminiai prievolių ir sutarčių teisės principai.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė ieškovės UAB „Metalo gamybos inžinerija“ užsakymu pagamino sraigtinį transporterį ir kaušinį elevatorių, kurie, įvertinus įmonės veiklos sritį, tikėtina buvo naudoti įmonės veiklai vykdyti. Atsakovės atstovas posėdžio metu patvirtino, kad tai buvo vienkartinis sandoris ir tiek sandorio sudarymo metu, tiek jo vykdymo metu, atsakovei nekilo abejonių dėl to, kad sandoris neįvyks, taip pat nebuvo pagrindo abejoti įmonės mokumu, nes buvo atliktas avansinis mokėjimas pagal sutartį, o pagaminus įrenginius buvo atliktas dar vienas mokėjimas. Be to, pagal šalių sudarytos sutarties 2.4. punktą užsakovė per 14 kalendorinių dienų po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos turėjo sumokėti likusią 859,10 Eur sumą už pagamintus įrenginius, kurie taip ir nebuvo sumokėti. Nors atsakovė nepareiškė kreditorinio reikalavimo dėl likusios nepamokėtos pagal sutartį sumos, tačiau vien ta aplinkybė, kad su atsakove nebuvo tinkamai atsiskaityta, suponuoja išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesiekė suteikti atsakovei prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu, todėl teismas atmetė ieškovės argumentus dėl įmonės vadovo nesąžiningumo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. eB2-1631-524/2017, įrodinėjimo dalykas buvo UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas, ir teismas padarė išvadą, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ yra nemoki, įvertinęs 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis. Nemokumo atsiradimo momento vertinimas iš naujo reiškia prejudicinių faktų neigimą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymą.
8.2. Nors tuo pačiu Ginčo mokėjimų laikotarpiu skolininkė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ savo pasirinkimu atsiskaitė dar su keliais kreditoriais, ši aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu skolininkė savo pasirinkimu atsiskaitė dar su keliais tos pačios eilės kreditoriais, nepašalina padaryto pažeidimo, kadangi atsiskaitė ne su visais kreditoriais, su kuriais CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka turėjo atsiskaityti.
8.3. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui).
8.4. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų domėjusi ieškovės patikimumu, prašiusi informacijos apie jos turtinę padėtį ar turimus įsipareigojimus. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jos domėjimąsi ieškovės turtine padėtimi ir įsipareigojimais, Ginčo mokėjimų metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl Ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumo
11. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieškovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Šilkuva“. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė teismo nustatytos pareigos pateikti aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki, remdamasis 2016 m. įmonės balanso duomenimis, pagal kuriuos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turėjo turto iš viso už 178 285 Eur, o jos skoliniai įsipareigojimai sudarė 138 335 Eur.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog bankroto bylos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlimo metu, t. y. 2017 m. spalio 13 d., UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo. Iš 138 335 Eur 2016 m. gruodžio 31 d. buvusių per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelstų buvo tik 54 589,59 Eur. Įmonė tiek iki Ginčo mokėjimų, t. y. 2017 m. balandžio 4 d. bei 2017 m. balandžio 27 d., tiek ir po jų atlikimo vykdė nemenko masto gamybinę veiklą, dirbo pagal anksčiau sudarytas rangos sutartis ir sudarinėjo naujas, didele apimtimi vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, todėl atsakovei atlikti Ginčo mokėjimai negali būti laikomi nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui. Byloje nėra duomenų, kad būtent po Ginčo mokėjimų atlikimo būtų pasikeitęs įmonės mokumas, įsipareigojimų ir turto santykis, lėmęs įmonės nemokumą ir vėliau bankroto bylos iškėlimą, todėl teismas sprendė, kad atsakovei prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu suteiktas nebuvo ir kitų kreditorių teisės dėl ginčijamų mokėjimų pažeistos nebuvo.
13. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentuodama, kad Klaipėdos apygardos teisme sprendžiant bankroto bylos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlimo klausimą įrodinėjimo dalykas buvo ieškovės nemokumas. Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas jau buvo padaręs išvadą, kad įmonė yra nemoki, remdamasis 2016 m. įmonės balanso duomenimis. Ieškovės vertinimu, nemokumo atsiradimo momento vertinimas iš naujo reiškia prejudicinių faktų neigimą ir CPK 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
14. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekiant išsiaiškinti, ar ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus), arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Vien ta aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu skolininkas iš esmės yra nemokus, dar nereiškia, kad tokiu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės bei sumažėjo reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas ne iš naujo vertino ieškovės nemokumo atsiradimo momentą, bet sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog būtent po Ginčo mokėjimų atlikimo būtų pasikeitęs įmonės mokumas, įsipareigojimų ir turto santykis, lėmęs įmonės nemokumą ir vėliau bankroto bylos iškėlimą. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, skundžiamu sprendimu nebuvo kvestionuojami Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, kuria UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta bankroto byla, nustatyti prejudiciniai faktai, tačiau vertinama, ar UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas, atliekant Ginčo mokėjimus, nepažeidė kreditorių teisių.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
15. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2017 m. kovo 7 d. sudarytos sutarties Nr. ST 017-0307 pagrindu ieškovės atlikti Ginčo mokėjimai už atsakovės pagamintą sraigtinį transporterį ir kaušinį elevatorių nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes užsakydama ir sumokėdama už jas atsakovei ieškovė siekė tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismas, spręsdamas bankroto bylos ieškovei iškėlimo klausimą bei pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu, neturėjo šioje byloje pateiktų duomenų apie 2016 m. faktiškai pradelsus mokėjimus, tokius įrodymus ir skaičiavimus ieškovė teismui pateikė vėliau. Byloje įrodyta, kad iš 138 335 Eur 2016 m. įmonės turėtų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelsti buvo tik 54 589,59 Eur. Ginčo mokėjimai buvo padaryti 2017 m. balandžio 4 d. bei 2017 m. balandžio 27 d. Įmonė vykdė nemenko masto gamybinę veiklą ir per pirmus keturis 2017 m. mėnesius gavo 787 027,20 Eur pajamų. Byloje neįrodyta, kad ieškovė dėl atsakovės įvykdyto užsakymo tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Taip pat byloje nenustatyta, kokiam sandoriui vykdyti, kokio kreditoriaus reikalavimams tenkinti buvo panaudoti iš atsakovės užsakyti sraigtinis transporteris ir kaušinis elevatorius, tačiau, daugiau tikėtina, jie buvo panaudoti gamyboje. Be to, ieškovė užsakymams apmokėti, daugiau tikėtina, naudojo savo užsakovų avansinių mokėjimų dalį, nes savo laisvų apyvartinių lėšų neturėjo ir neturėjo banko kredito veiklai vykdyti. Taigi sumokėdama už sraigtinį transporterį ir kaušinį elevatorių ieškovė nesumažino savo turimo turto masės ir kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad mokėjimų atlikimo metu ji negalėjo patenkinti visų savo tiekėjų ir kitų kreditorių reikalavimų, tačiau mokėjimai buvo atliekami.
17. Kaip jau minėta nutarties 17 punkte, nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius kitų UAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditorių teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė actio Pauliana instituto ir ieškinio šiuo pagrindu netenkino.
Dėl Ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu
18. Ieškovė taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu, teigdama, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui). Be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė neturėjo pakankamai lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kurių mokėjimo terminai buvo suėję iki Ginčo mokėjimų atsakovei atlikimo. Skolininkė, būdama nemoki, jeigu įstatymuose nedraudžiama, turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nei vienam kreditoriui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.
19. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
20. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų išplaukia, kad, pirma, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų –neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Taigi kasacinis teismas, apibendrindamas aiškinamą normą, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes ir atsižvelgdama į aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo ginčyti ieškovės ir atsakovės sudarytų Ginčo mokėjimų, argumentuojant, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, nes CK 6.930¹ straipsnyje nėra reglamentuota nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir šis straipsnis nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti.
22. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.