Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-13 · Civilinė byla Nr. 2-1342-186/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
2-1342-186/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00058-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1342-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00058-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. M. 2016 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl 360 000 Eur turtinės žalos ir 640 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Trečiuoju asmeniu nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismą.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3382-661/2016, nustatė ieškovui terminą iki 2016 m. sausio 21 d. įskaitytinai pašalinti ieškinio trūkumus.Ieškovas 2016 m. sausio 14 d. pateikė teismui identiško turinio ieškinį, kurio pagrindu buvo pradėta nauja civilinė byla Nr. 2-3654-275/2016.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi sujungė civilines bylas Nr. 2-3382-661/2016 ir Nr. 2-3654-275/2016, suteikdamas Nr. 2-3382-661/2016.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Ieškovas šią nutartį apskundė apeliacine tvarka.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį ir civilinių bylų sujungimo klausimą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovas pateikė vieną ieškinį, išsiųsdamas jį el. paštu ir paštu, todėl spręstinas ne bylų sujungimo, bet teisingos registracijos Liteko sistemoje klausimas. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teisme šiai bylai suteiktas naujas Nr. 2-4505-565/2016, bylą nutarta perduoti kitai teisėjai, kuri turi spręsti ieškovo vieno ieškinio, užregistruoto du kartus, priėmimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė ieškovui L. M. terminą iki 2016 m. birželio 1 d. pašalinti ieškinio trūkumus.Teismas įpareigojo ieškovą aiškiai nurodyti, kurių valstybės institucijų pareigūnų kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, t. y. suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).Teismas nurodė ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas iki neteisėtų veiksmų atlikimo gavo po 2 000 Eur pajamas per mėnesį, kad ieškovas šių pajamų neteko dėl neteisėtų veiksmų atlikimo. Taip pat pateikti įrodymus, kad dėl ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė ieškinyje nurodytas pasekmes – ieškovas sunkiai susirgo, jį ištiko infarktas, ieškovas buvo pripažintas 65 proc. nedarbingu, ieškovui suteikta 2 invalidumo grupė (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).Be to, teismas įpareigojo ieškovą pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniu (jo atstovui) (CPK 113 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovas L. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:Nutartis pažeidžia CPK 329 straipsnio reikalavimus, nes 1) joje nėra motyvų; 2) nevykdomi aukštesniojo – Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai; 3) neteisingai pritaikytos procesinės teisės normos; 4) sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 5) yra akivaizdūs sprendimo negaliojimo pagrindai.Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-26-407/2016 yra konstatuota, kad atsakovo atstovų apelianto ieškinyje netinkamas nurodymas negali būti ieškinio trūkumu, dėl kurio civilinė byla negalėtų būti iškeliama, netaikant ieškinio trūkumų šalinimo (CPK 115 str. 4 d.). Apeliantas nurodė subjektą, kuriam reiškiamas materialinis reikalavimas, t. y. atsakovę – Lietuvos Respublikos valstybę. Iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad apeliantas įrodinėja, jog žalą patyrė dėl teismų (teisėjų) ir prokurorų neteisėtų veiksmų, todėl atsakovės atstovai gali būti nustatyti vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“.Apeliantas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie patvirtina ieškinyje nurodomas aplinkybes. Šie įrodymai leidžia nustatyti reikalavimų esmę, o kreipimosi į teismą metu negali būti pareikalauta įrodyti ieškinio pagrįstumo. Įrodymų nepateikimas nesudaro jokių kliūčių pradėti procesą, nes šie įrodymai galės būti pateikti vėlesniuose civilinio proceso etapuose, t. y. rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 226 str.).Teismas, nuolat vilkindamas bylos nagrinėjimą bei nepagrįstai taikydamas procesines teisės normas, nevykdo teisingumo, šiurkščiai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.Apeliantas 2016 m. sausio 11 d. pateikė 3 egzempliorius ieškinio ir jo priedų. Be to, kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui išsiuntė kopijas el. paštu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra be motyvų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Tačiau priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išvardinti ieškinio trūkumai, kuriuos teismas įpareigojo apeliantą pašalinti per nustatytą terminą. Vadinasi, teismas motyvavo, kodėl priėmė tokią nutartį. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytais ieškinio trūkumais, nereiškia, kad teismo nutartis yra be motyvų.Apeliantas nurodo ir kitą absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą – pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą (CPK 329 str. 2 d. 3 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį, kurią priėmė teisėjas Alvydas Barkauskas, ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinė byla pagal apelianto ieškinį buvo perduota nagrinėti teisėjai Rūtai Burdulienei. Ši teisėja, iš naujo spręsdama apelianto ieškinio priėmimo klausimą, priėmė skundžiamą nutartį, kuria įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apelianto skundžiamą teismo nutartį priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą, t. y. šiuo atveju sprendė ieškinio priėmimo klausimą.Kiti apelianto nurodomi argumentai dėl aukštesnės instancijos teismo sprendimų nevykdymo, neteisingai pritaikytų procesinės teisės normų nelaikytini absoliučiais sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindais (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ieškinio trūkumų

Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą pašalinti ieškinio trūkumus per teismo nustatytą terminą.Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia atitinkamų procesinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol ieškinys neatitinka visų proceso įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), ir ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis. Iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Pagal bendrąją taisyklę, ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tačiau ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes taip būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą.Nagrinėjamu atveju iš apelianto ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių nėra aišku, kurių konkrečių valstybės pareigūnų (teisėjų, prokurorų, STT pareigūnų) ir kokiais konkrečiais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala. Ieškinys grindžiamas vien abstraktaus pobūdžio teiginiais apie Kauno apygardos teisme nagrinėtos bylos pagal apelianto ieškinį dėl grąžinimo į darbą vilkinimą, teismo procesinių dokumentų klastojimą ir dėl to apelianto inicijuotą ikiteisminį tyrimą, STT pareigūno ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimų klastojimą, apelianto pateikto Kauno apygardos teismui skundo privataus kaltinimo tvarka dingimą, apelianto atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, baudžiamosios bylos perdavimą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir šio teismo išreikalautą bei ilgiau nei metus negrąžinamą poliklinikai apelianto ligos istoriją. Ieškinyje nėra aiškiai nurodyta, kokios aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad konkretūs teisėjai, prokurorai ar kiti valstybės pareigūnai vilkino procesą, klastojo procesinius dokumentus, prarado jų žinioje buvusius procesinius dokumentus ar atliko kokius nors kitus neteisėtus veiksmus. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).Apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo kitoje civilinėje byloje anksčiau priimtos nutarties išaiškinimu, kad atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovų netinkamas nurodymas nėra esminis ieškinio trūkumas. Vien toks ieškinio netikslumas neturėtų būti kliūtis pradėti procesą (CPK 115 str. 4 d.), kadangi atsakovės (Lietuvos Respublikos valstybės) atstovai gali būti nustatyti vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“. Tačiau tam, kad būtų galima nustatyti, kas turi atstovauti valstybei šioje byloje, ieškinyje turi būti aiškiai nurodyta, kurių konkrečių valstybės pareigūnų ir kokiais neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra reikalaujama. Konstatavus, kad apelianto ieškinys turi esminių trūkumų dėl tinkamai nesuformuluoto reikalavimo faktinio pagrindo, tokiu atveju tikslinga ta pačia nutartimi įpareigoti ieškovą pašalinti ir kitus neesminius ieškinio trūkumus. Šiuo atveju minėtus ieškinio trūkumus svarbu ištaisyti dar ir dėl to, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Panevėžio apygardos teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-256-280/2016 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl 1 mln. Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuris taip pat grindžiamas neteisėtais teismų (teisėjų) ir prokurorų veiksmais. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi šioje byloje apelianto pateikto ieškinio faktinis pagrindas nėra pakankamai aiškus, tai trukdo teismui nustatyti, ar šis ieškinys nėra tapatus anksčiau pateiktam ieškiniui minėtoje byloje.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, kad jis sunkiai susirgo, jį ištiko infarktas, kad ieškovui buvo nustatytas 65 proc. netektas darbingumas, nes tokius įrodymus ieškovas pridėjo prie ieškinio (b. l. 23, 44-47). Sutiktina su apeliantu, kad nepateikimas kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo gautas pajamas iki neteisėtų veiksmų atlikimo bei šių pajamų netekimą dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, nesudaro kliūčių pradėti procesą, nes šie įrodymai galės būti pateikiami vėlesniuose proceso stadijose, t. y. rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 226 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.Apeliantas, nesutikdamas su teismo įpareigojimu pateikti reikiamą skaičių ieškinio ir jo priedų kopijų, atskirajame skunde teigia, kad 2016 m. sausio 11 d. teismui pateikė 3 egzempliorius ieškinio ir jo priedų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismas apelianto ieškinį gavo el. paštu. Tas pats ieškinys paštu teismui buvo atsiųstas 2016 m. sausio 14 d. Ieškinyje nėra nurodyta, kad prie jo pridedami dar du ieškinio ir jo priedų egzemplioriai (CPK 111 str. 2 d. 6 p.). Byloje faktiškai kitų ieškinio ir jo priedų egzempliorių, skirtų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams), nėra. Todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti šį ieškinio trūkumą (CPK 113 str. 1 d., 2 d.). Kita vertus, apeliantui nesuformulavus aiškaus ieškinio faktinio pagrindo bei konkrečiai neįvardijus valstybės pareigūnų bei jų atliktų neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas patyrė žalos, nėra aišku, kokios Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šios nutarties 20 punkte nurodytą nutarimą turėtų atstovauti valstybei šioje byloje. Taigi, pašalinus minėtus ieškinio trūkumus, atitinkamai turėtų būti pašalintas ir ieškinio trūkumas dėl trūkstamo skaičiaus ieškinio bei jo priedų kopijų, jų pateikiant tiek, kad po vieną tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniu (jo atstovui) (CPK 113 str. 1 d., 2 d.).Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas ieškinio trūkumus išvardijo nutarties motyvuojamoje dalyje, o nutarties rezoliucinėje dalyje nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nenurodydamas konkrečių ieškinio trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, paliekama nepakeista, apeliantui išaiškinant, kad jis turi pašalinti šiuos ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, nurodant, kokie konkretūs valstybės pareigūnai atliko kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė žalos, kurią reikalauja atlyginti; atsižvelgiant į Vyriausybės įgaliotas institucijas, kurios pagal šios nutarties 20 punkte nurodytą nutarimą turėtų atstovauti valstybei šioje byloje, pateikti reikiamą skaičių ieškinio ir jo priedų kopijų. Taip pat patikslintinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – iki 2016 m. spalio 31 d. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ieškinys su ištaisytais trūkumais iki nustatyto termino turi būti pateikiamas pirmosios instancijos teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant šios nutarties rezoliucinę dalį ir nurodant, kad ieškovas L. M. iki 2016 m. spalio 31 d. turi pašalinti šiuos ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, nurodant, kokie konkretūs valstybės pareigūnai atliko kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė žalos, kurią reikalauja atlyginti; atsižvelgiant į Vyriausybės įgaliotas institucijas, kurios pagal Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ turėtų atstovauti valstybei šioje byloje, pateikti reikiamą skaičių ieškinio ir jo priedų kopijų.

Teisėjas Egidijus Žironas