Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio kuriuo R. R. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė R. R. paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažina vienu trečdaliu ir R. R. paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, neatlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendį, ir galutinė bausmė R. R. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Bausmę R. R. paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę R. R. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 4 d., apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. tėvą V. R., o būtent: tyčia suduodamas nukentėjusiajam V. R. vieną kartą ranka per veidą, sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, R. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 4 d., laikotarpiu nuo 17.33 val. iki 18.16 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiajam patruliui D. B. ir vyriausiajam patruliui M. K. susidoroti su jais ir jų artimaisiais, sudeginti jų automobilius ir namus bei žadėdamas kerštauti visomis priemonėmis, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, vedamas į policijos tarnybinį automobilį, bei vežamas į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą toliau grasindamas policijos pareigūnams reikalavo iš valstybės tarnautojų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. ir vyriausiojo patrulio M. K. susilaikyti nuo veiksmų jo naudai, t. y. nuo jo sulaikymo.

Be to, R. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 4 d., laikotarpiu nuo 17.33 val. iki 18.16 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), sulaikomas policijos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. ir vyriausiojo patrulio M. K. dėl padaryto teisės pažeidimo, išsakė jų garbę ir orumą įžeidžiančius žodžius „asilai“, „gaidžiai“, „pyderai“, „duchai“, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, vedamas į policijos tarnybinį automobilį, bei vežamas į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą toliau policijos pareigūnų atžvilgiu išsakė jų garbę ir orumą įžeidžiančius žodžius „pyderai, duchai“, taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiąjį patrulį D. B. ir vyriausiąjį patrulį M. K..

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja, nukentėjusysis V. R. prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. R. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. R. padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis, 287 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas (75–82, 83–88, 89–93, 94–99 b. l.), neišnykus teistumui, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (106 b. l.). Atsižvelgęs į tai, kad R. R. prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad R. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai R. R. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės negu BK 140 straipsnio 2 dalies, 287 straipsnio 1 dalies, 290 straipsnio sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, be to, paskirta subendrina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Taigi apeliantui už minėtus tris nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. prašė atsižvelgti į tai, kad jis nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).

R. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris nesunkius nusikaltimus, bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, laisvės atėmimu 2 metams. Tačiau, kaip minėta, anksčiau apeliantas buvo ne kartą teistas – iki nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. R. buvo teistas devynis kartus, nusikalto neišnykus teistumui, yra nekartą baustas administracine tvarka (111–115 b. l.), nedirba. Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus R. R. polinkius. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. R. apeliacinį skundą.