Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokasta“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-835/2016 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rokasta“ dėl skolos priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokasta” priešieškinį ieškovui G. K. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 3795,89 Eur už šilumos siurblį, jo montavimo ir išmontavimo darbus, įpareigojant šias lėšas per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pervesti į ieškovo sąskaitą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad 2013 m. birželio 4 d. šalys sudarė vartojimo rangos sutartį Nr. RO-01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti geoterminį šildymą: sumontuoti šilumos siurblį BWA SS 16 KW su 200 litrų vandens ruošimo boileriu, lauko/vidaus kontūrų cirkuliaciniais siurbliais, lauko/vidaus temperatūros davikliais, valdymo automatika. Atsakovė įsipareigojo darbams samdyti kvalifikacijos atestatus turinčius subrangovus bei darbams naudoti tik ES šalyse sertifikuotas medžiagas. Ieškovas už darbus ir medžiagas sumokėjo 13196,27 Lt, tačiau sistema nebuvo tinkama naudoti, šilumos siurblys nuolat gedo. Ieškovas reiškė pretenzijas atsakovei, bendravo telefonu, elektroniniais laiškais, vėliau – oficialiais raštais. Atsakovė pripažino gedimus, tačiau nesugebėjo jų pašalinti. Atsakovė 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra pareikalavo papildomai sumokėti už atliktus trūkumų šalinimo darbus, tačiau ieškovas ją apmokėti atsisakė. 2015 m. sausio 26 d. pretenzija ieškovas pareikalavo atsakovės sąskaita pašalinti siurblio ir atliktų darbų trūkumus. Atsakovei nepašalinus defektų, ieškovas nusprendė nutraukti sudarytą sutartį ir nusiuntė atsakovei 2015 m. gegužės 11 d. raštą, kuriuo pareikalavo išmontuoti netinkamus naudoti šiluminio siurblio įrenginius, išskyrus patalpų termostatą ir siurblį Star-Z Nova 15, 84 mm, kuriuos užsakovas pasilieka, nereikalaudamas grąžinti už juos sumokėtos kainos; iki 2015 m. gegužės 22 d. grąžinti 3699,39 Eur už siurblį ir jo montavimo darbus, išskyrus už patalpų termostatą (3 vnt., kaina 120 Lt) ir siurblį Star-Z Nova 15, 84 mm (1 vnt., kaina 229,01 Lt), kuriuos užsakovas pasilieka; 3699,39 Eur pervesti į ieškovo banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 22 dienos; iki 2015 m. gegužės 21 d. įskaitytinai pranešti užsakovui raštu arba SMS žinute apie sutikimą su nurodytu įrangos išmontavimo laiku. Atsakovė į šį pranešimą neatsakė, todėl ieškovas pasitelkė trečiuosius asmenis UAB „Simaksa“, kurie 2015 m. birželio 10 d. atliko šilumos siurblio išmontavimo darbus, už kuriuos sumokėjo 60,50 Eur. Atsakovės sutarties pažeidimas buvo esminis, nes šiluminis siurblys nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, namas buvo nešildomas, dingdavo karštas vanduo, gyvenamasis namas tapo netinkamas gyventi, dėl ko ieškovas patyrė daug nepatogumų, nuostolių. Trūkumų šalinimas užsitęsė itin ilgą laiką (nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2015 m. kovo mėn.). Iš anksto žinodamas apie paslėptus įrenginio trūkumus, sutarties nebūtų sudaręs. Atsakovė nenustatinėjo priežasties, kodėl šilumos siurblys nuolat gedo. Pagal sutarties įsipareigojimus, atsakovė neapmokė ieškovo eksploatuoti sistemos. Atsakovė defektus taisydavo savo sąskaita, nes gedimai atsirasdavo garantiniu laikotarpiu. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovo priteisti 2360,98 Eur už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įrengė geoterminį šildymą objekte iki 2013 m. spalio 11 d., nuo tada ieškovas pradėjo eksploatuoti įrenginius. Vykdant sutartį, atsakovė ne kartą lankėsi pas ieškovą, mokė jį tinkamai paleisti sistemą. Ieškovas įrenginių naudojimo riziką apdraudė draudimo kompanijoje. Pretenzijas dėl siurblio gedimo ieškovas pareiškė 2014 m. lapkričio mėn. 2014 m. lapkričio 24 d. atvykus į objektą, atsakovės atstovas surašė defektavimo aktą. Akte nurodė, kad dėl viršįtampio sugedo šilumos siurblio valdymo pultas – kontrileris ir kondensatorius. Įrenginio mazgų keitimo ir gedimų bendra kaina 3457,00 Lt (1010,22 Eur). Pakeitus nurodytas detales, to paties akto priedu užfiksavo gedimų pašalinimą, kad būtina pakeisti kompresorių. Šių gedimų šalinimo kaina 3975,00 Lt (1099,11 Eur). Įrenginio defektų ir keitimo darbai atsirado ne dėl įrenginio neatitikimo jam keliamiems reikalavimams ar montavimo klaidų, o dėl viršįtampio, t. y. ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė, atlikusi gedimų šalinimo darbus, ieškovui pateikė darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau sąskaitos ieškovas neapmokėjo. Kadangi įrenginys sugedo ne dėl atsakovės kaltės, ieškovas kreipėsi į draudimo kompaniją dėl draudimo išmokos mokėjimo, pateikė jiems atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą. Draudimo kompanija šį įvykį pripažino draudiminiu įvykiu, ieškovui išmokėjo draudimo išmoką. Atsakovei gavus 2015 m. sausio 26 d. ieškovo pretenziją, atsakovė savo sąskaita pakeitė mikroprocesorių ir valdymo plokštę, po ko šildymo sistema veikė nepriekaištingai. Po šio laikotarpio įrenginio gedimų objekte neužfiksuota, pretenzijų atsakovė negavo. Nesupranta ieškovo veiksmų, susijusių su įrenginio demontavimu ir reikalavimu atlyginti įrenginio demontavimo išlaidas bei nuostolius. 2013 m. birželio 4 d. sutartis įvykdyta, todėl negali būti nutraukta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovui 3795,89 Eur už šilumos siurblį, jo montavimo ir išmontavimo darbus, įpareigojant šias lėšas per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pervesti į ieškovo sąskaitą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 10 dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Nustatė, kad atsakovė sumontavo geoterminio šildymo sistemą, sukomplektuodama atskiras įrenginio detales, pagamintas Kinijoje, turinčias Kinijoje išduotą sertifikatą, nors pagal sutartį jos turėjo būti sertifikuotos Europos Sąjungoje. Sumontuotas geoterminis šildymas tinkamai neveikė, buvo nuolatiniai gedimai. Atsakovei per protingą terminą jų pašalinti nepavyko. Sprendė, kad gedimai buvo esminiai, ieškovas negalėjo naudotis įrenginiu pagal jo paskirtį, todėl ieškovas pagrįstai nutraukė sudarytą vartojimo rangos sutartį ir pareikalavo atlyginti nuostolius. Padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti ieškovo patirtus nuostolius 3699,39 Eur už siurblį ir montavimo darbus sumokėtus atsakovei ir 60,50 Eur už išmontavimo darbus.Sprendė, kad geoterminio šildymo įrenginiams galiojo garantinis laikotarpis ir įrenginių remonto darbai turėjo būti atliekami atsakovės sąskaita. Atsakovės nustatytą gedimo priežastį dėl viršįtampių paneigė įrodymai. Ieškovas įsigijo ir sumontavo įtaisą, apsaugantį nuo viršįtampių. Atsakovės nurodytą siurblio gedimo priežastį nustatė jos atstovas S. G., kuris nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis kompetentingas nustatyti tokią siurblio gedimo priežastį. Nebuvo pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad gedimo priežastis dėl viršįtampio yra teisinga. Atsakovė nepagrįstai reikalavo jai sumokėti ieškovo gautą draudimo išmoką. Siurblio gedimo priežastis neįtakojo draudimo išmokos gavimo, kadangi ieškovas apdraudė visą jam priklausantį turtą bei draudimo polise aptarė, kokie įvykiai pripažįstami draudiminiais. Draudimo liudijimas sudarytas tarp draudimo bendrovės ir ieškovo, draudimo įmokas mokėjo ieškovas, todėl ši draudimo sutartis nesukūrė teisių ir pareigų atsakovei. Ieškovas atsakovę apie įrenginio gedimus informavo garantinio laikotarpio metu, tačiau atsakovė netinkamai reagavo į juos ir faktiškai pradėjo šalinti gedimus 2014 m. liepos 3 d., pakeisdama įrenginio tarpines, ir tik siurbliui visiškai sugedus 2014 m. gruodžio 6 d. pakeitė kitas mechanines detales.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Teismas nenustatė sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas turi įrodyti, jog atsakovė pažeidė vartojimo rangos sutartį. Atsakovė gedimus šalino ne pagal vartojimo rangos sutartį, o pagal atskirą žodinį šalių susitarimą, todėl sutarties nepažeidė. Ieškovas galėjo pasamdyti bet kurį kitą ūkio subjektą, tačiau pasamdė atsakovę. Pateikti dokumentai patvirtina, kad nustatyti gedimai buvo pašalinti. Ieškovo atstovė patvirtino, kad 2015 m. vasario 9 d. pašalinus šilumos siurblio gedimą, kitų gedimų nebuvo. Nutraukti sutartį nebuvo teisinio pagrindo, ji nutraukta neteisėtai, pažeidžiant atsakovės teises. Sutartis įvykdyta, garantiniu laikotarpiu atlikti įrenginio defektų šalinimo darbai. Įrenginį ieškovas naudojo beveik du metus. Per šį laikotarpį nustatyti du gedimai. Byloje nėra duomenų, kad įrenginys gedo nuo jo sumontavimo pradžios. Vieną įrenginio gedimą pataisė atsakovė savo sąskaita. Tai nėra esminis sutarties pažeidimas. Kitas gedimas atsirado ne dėl atsakovės kaltės, jo atsakovė neprivalėjo taisyti savo sąskaita. Ieškovas pretenzijas dėl šilumos siurblio gedimo pretenzijas pareiškė 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Tarp šalių nekilo ginčo dėl 2014 m. lapkričio 24 d. defektavimo akte nurodytos gedimo priežasties (viršįtampio), todėl nebuvo poreikio kviestis specialistus, kad šie patikslintų gedimo priežastį. Tą pačią gedimo priežastį (viršįtampį) įvardino ir draudimo bendrovė. Teismas nepagrįstai prioritetą teikė liudytojo V. M., kuris yra elektros įrangos montuotojas, prieštaringiems paaiškinimams. Būdamas aktyvus, teismas galėjo skirti ekspertizę įrenginio gedimo priežasčiai nustatyti, tačiau to nepadarė. Teismas nevertino draudimo kompanijos dokumentų, atmetė prašymą draudimo kompaniją įtraukti trečiuoju asmeniu. Ieškovas nepagrįstai atsisakė apmokėti 2014 m. gruodžio 15 d. sąskaitą serija ROK Nr. 77 už atsakovės atliktus darbus šalinant gedimą, nors iš pradžių sutiko juos apmokėti. Sąskaitos apmokėjimo atsakovė nesiejo su draudimo bendrovės išmoka ieškovui, nereikalavo sąskaitą apmokėti iš karto, apmokėjimą atidėjo ieškovo prašymu.2015 m. gegužės 11 d. rašto reikalavimai nelogiški ir neteisingi. Ieškovas privalėtų perduoti atsakovei viską, ką pagal sutartį gavo, o ne dalį įrenginių pasilikti sau. Ieškovas užsiima saviveikla, nepagrįstai neigė gavęs įrenginio vartojimo instrukciją. Kartu su atsiliepimu į priešieškinį ieškovas pateikė dalį įrenginio vartojimo instrukcijos su žyma apie gedimų 2015 m. vasario 9 d. pašalinimą. Be to, ieškovas teisinių paslaugų sutartį su advokate I. A. sudarė po to, kai atsakovė 2015 m. vasario 9 d. pašalino įrenginio gedimus. Neišsprendus klausimo dėl sutarties nutraukimo, ieškovas 2015 m. balandžio 27 d. su UAB ,,Ekoklima“ sudarė naujo šildymo įrenginio pirkimo–pardavimo sandorį. Ieškovas pripažino, kad lėšos, gautos iš draudimo kompanijos, buvo nukreiptos ne atsiskaityti su atsakove, bet naujo šildymo įrenginio įsigijimui. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja, atsakovės sąskaita siekia praturtėti, įsigydamas naują įrenginį. Teismas nesigilino, kad atsakovė pateikė visus reikiamus įrenginio įsigijimo dokumentus. Įrenginį įsigijo Kinijoje, deklaravo muitinėje. Jeigu prekės nebūtų sertifikuotos, negalėtų jų įvežti ir naudoti ES rinkoje. Gamintojo pažymėjimas patvirtinta, kad S. G. ir UAB ,,Rokasta“ yra vieninteliai kompanijos „V-COOL“ atstovai platinimui ir pardavimams, komplektavimui, prekybai ir šilumos siurblių paslaugų tiekimui Lietuvoje. Pateiktas atitikties sertifikatas.Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas nuostolių atsiradimą kildina iš sutartinių santykių. Atsakovė neįrodė, kad sutarties nevykdymas būtų siejamas su ieškovo veiksmais, lėmusiais nuostolių atsiradimą. Atsakovė neatliko pareigų, kurias pagal sutartį privalėjo atlikti, dėl ko ieškovas sutartį pagrįstai nutraukė. Ieškovas įsigijo nekokybišką įrangą. Nepakeitusi jos į kokybišką, atsakovė privalo atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius. Atsakovė klaidina teismą, jog pretenzijas ieškovas pradėjo reikšti tik 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Faktiškai įranga pradėjo gesti nuo jos sumontavimo momento. Tai patvirtina rašytinis įrodymas „Užfiksuoti šilumos siurblio BV/A-SS-16 kW gedimai“. Apie netinkamą šilumos siurblio veikimą ieškovas atsakovei pranešė telefonu 2013 m. spalio 11 d., spalio 18 d., spalio 22 d., neištaisius trūkumų apie gedimus atsakovė buvo informuojama telefoniniais skambučiais, elektroniniais laiškais. Pretenzijas nebūtinai turėjo reikšti raštu. Ieškovas neturi tokių sutarčių vykdymo patirties, nėra verslininkas, buvo draugiški santykiai su atsakove. Rašytinės pretenzijos elektroniniais laiškais ir paštu iki sutarties nutraukimo atsakovei buvo pareikštos per garantinį dviejų metų terminą. Atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažino sutarties neįvykdžiusi, t. y. ieškovas negavo prieštaravimų dėl 2015 m. kovo 3 d. rašto, kuriame nurodė, kad neapmokės atsakovei už remonto darbus, nes darbai priskiriami garantiniam remontui. Atsakovė ieškovui nepateikė įrenginio paso, įrenginio instrukcijos, dėl nekokybiško įrenginio nesikreipė į jo gamintoją, nors ieškovas ne kartą prašė. Atsakovė be pagrindo teigia, kad defektų šalinimas buvo vykdomas pagal žodinį susitarimą. Ji neišaiškino ieškovui, jog darbus vykdys ne pagal sutartį. Atsakovė nenurodė, kokių bylos įrodymų teismas netyrė. Ieškovas nepripažino fakto, kad gedimas atsirado dėl viršįtampio. Ieškovo name buvo sumontuoti įregimai, apsaugantys įrenginius nuo įtampos svyravimų. Liudytojas V. M. paaiškino, kad įrenginys galėjo sudegti ne tik dėl viršįtampio, bet ir dėl prietaiso nekokybiškumo sujungimo. Defektavimo aktą vienašališkai surašė atsakovė, todėl jis nėra objektyvus įrodymas. Surašydama aktą atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes pasiūlė ieškovui kreiptis į draudiką, kad gautų draudimo išmoką. Draudimo kompanijos specialistai nepatvirtino gedimo priežasties, nes į įvykio vietą nebuvo atvykę, įrenginio neapžiūrėjo. Ieškovas iš pradžių žadėjo atsakovei pervesti draudimo įmoką, tačiau, atsakovei nepašalinus defektų, atsisakė sumokėti už gedimų šalinimą. Atsakovė klaidina teismą apie geranorišką bendradarbiavimą, ji nebuvo geranoriška. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovo paaiškinimai nenuoseklūs. Ieškovo atstovė, remdamasi chronologine įvykių seka, fotografijomis ir susirašinėjimu, teismui išdėstė aplinkybes, patvirtinančias, kad įrangos gedimai truko beveik du metus, jie nebuvo pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino vartotojo teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį ir reikalauti iš rangovės nuostolių atlyginimo, netenkinant rangovės reikalavimo atlyginti atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl nuostolių atlyginimo

Atmestini apeliantės argumentai, jog ji gedimus šalino ne pagal vartojimo rangos sutartį, o pagal atskirą žodinį šalių susitarimą, todėl sutarties nepažeidė ir turi teisę reikalauti atlyginti gedimų šalinimo išlaidas. Visų pirma, tokio atskiro susitarimo ji neįrodė; antra, nepriklausomai nuo to, kaip darbų trūkumų nustatymo padarinius traktuoja rangovė, ji turi laikytis vartojimo rangą reglamentuojančių civilinės teisės normų, pagal kurias privalo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.665 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisę vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui. Sutarties pažeidimas pagrįstas geoterminio šildymo sistemos gedimu nuo sumontavimo momento ir atsakovės atliktais nevienkartiniais gedimų taisymais, atsakovės atstovo S. G. pripažinimu teisme ir liudytojo G. Č. parodymais. Faktą, jog atsakovei gedimų pašalinti nepavyko, įrodo ieškovo 2015 m. sausio 26 d. pretenzija, kuria jis atsakovei pranešė, jog įrengtas geoterminis šildymas tinkamai neveikia bei nurodė atsiradusius gedimus, o atsakovė tai pripažino atsakydama, kad visi defektų šalinimo darbai bus atlikti jos sąskaita. Išklausius teismo posėdžių garso įrašų nebuvo nustatyta, kad ieškovo atstovė pripažino gedimų nebuvimą po 2015 m. vasario 9 d. gedimo šalinimo. Priešingai – ji rėmėsi chronologine gedimų fiksavimo ir šalinimo seka, fotonuotraukomis ir susirašinėjimu su atsakove, nurodė, jog po 2015 m. vasario 9 d. gedimo šalinimo atsakovė 2015 m. vasario 16 d. pakartotinai buvo kviesta dėl gedimo, kurio priežastys nebuvo nustatytos, defektai nepašalinti. Tai paneigia apeliantės teiginį dėl nebuvimo duomenų apie įrenginio gedimą nuo jo sumontavimo. Atsakovės vienašališkai surašytame 2014 m. lapkričio 24 d. defektavimo akte nurodyta šilumos siurblio gedimo priežastis dėl viršįtampio yra paneigta rašytiniais įrodymais apie 2013 m. rugpjūčio mėn. name sumontuotą įtaisą, apsaugantį nuo viršįtampių, ir darbus atlikusio liudytojo V. M. parodymais. Apeliantė nenuginčijo pirmosios instancijos teismo motyvų, jog defektavimo aktą pasirašęs S. G. nėra kompetentingas nustatyti tokią gedimo priežastį. Priešingai nei teigia apeliantė, gedimo pagrindas, kuriuo rėmėsi draudimo bendrovė išmokėdama išmoką ieškovui, byloje nebuvo nustatytas, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga šalių ginčo išsprendimui. Defektinį aktą, kurį ieškovas pateikė draudimo bendrovei, teismas teisingai įvertino šalių ginčo kontekste (CPK 185 straipsnis). Atmestini apeliantės teiginiai dėl teismo iniciatyva turėjusios būti paskirtos ekspertizės. Įrodinėjimas pagal CPK 178 straipsnį yra šalies pareiga, o rinkti įrodymus savo iniciatyva teismas turi teisę tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos kategorijos byloje tokių pagrindų nenustatyta. Nėra reikšmingas apeliantės argumentas apie tai, jog ji pateikė visus įrenginio įsigijimo Kinijoje dokumentus. Įrenginio gedimo priežastis nebuvo nustatyta, tačiau faktas, kad ieškovas neturėjo galimybės naudotis geoterminiu šildymu pagal paskirtį, patvirtina pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas iš atsakovės negavo to, ką tikėjosi gauti pagal vartojimo rangos sutartį, t.y. atsakovė iš esmės pažeidė sutarties 2.1 punkte numatytą įsipareigojimą įrengti ieškovo name geoterminį šildymą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie įrenginio detalių sertifikavimą Europos Sąjungoje, kaip numatyta šalių sudarytoje vartojimo rangos sutartyje. Vartotojo galimybę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius reglamentuoja CK 6.665 straipsnio 3 dalis, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Atsakovė priešieškinyje nereiškė reikalavimo dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo, ieškovo pasiliktų įrenginio dalių grąžinimo, todėl su tuo susiję nutarties 8.3 punkte išvardinti apeliacinio skundo argumentai nevertintini. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino draudimo kompanijos pateiktų dokumentų. Sprendime nurodyta, jog draudimo sutartis (liudijimas) buvo sudaryta tarp draudimo bendrovės ir ieškovo, draudimo įmokas mokėjo ieškovas, ši draudimo sutartis nesukūrė jokių teisių ir pareigų atsakovei, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti ieškovo gautos draudiminės išmokos, kuri laikytina asmenine ieškove nuosavybe. Apeliantei skunde pripažįstant, jog savo reikalavimo ieškovei atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesiejo su ieškovės gauta draudimo išmoka, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jos prašymo įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu draudimo bendrovę. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamu sprendimu dėl draudimo įmonės „If P&C Insurance AS“ teisių ir pareigų nėra nuspręsta. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, kad dėl šio pažeidimo ieškovas patyrė 3699,39 Eur nuostolį sumokėjęs atsakovei už šilumos siurblį ir jo montavimo darbus, išskyrus detales, kurias ieškovas pasilieka ir už jas atlyginti nereikalauja, taip pat turėjo 60,50 Eur siurblio išmontavimo išlaidų, kad tarp sutarties pažeidimo ir šių nuostolių yra priežastinis ryšys, pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai patenkino.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, priėmė CPK 263 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas nebuvo susijęs su naujų duomenų analize, jos sumažintinos pusiau (400/2) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 2.3, 2.9 punktai, CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokasta“, juridinio asmens kodas 302604988, 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.