Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. A., pareiškėjos A. A. atstovui adv. A. B., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims - A. A. ir R. A., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovas adv. A. B. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindinė A. A. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareiškimą tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja A. A. 2015-02-11 pareiškimu (b.l. 2-4) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo V. A. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti visą likusį jo turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 2-4).

Iš civ. bylos Nr. 2-411-950/2015 medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. A. (b.l. 7). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie asmens duomenis Nr. 3V-162 (b.l. 9) bei giminystės santykius liudijantys dokumentai (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5)), patvirtina, kad V. A. buvo vedęs A. A. (suinteresuotas asmuo) ir turėjo du vaikus – sūnų R. A. (suinteresuotas asmuo) ir dukrą A. A. (pareiškėja). Atsižvelgiant į tai, A. A. yra mirusiojo V. A. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. B. 2015-01-21 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po V. A. mirties užvesta nebuvo (b.l. 14).

Iš civ. bylos Nr. 2-411-950/2015 duomenų matyti, kad V. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - 0,1700 ha žemės sklypas, 0,2200 ha žemės sklypas ir 165/308 dalys 3,0800 ha žemės sklypo, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-18). Jam pagal 1998-11-20 testamentą priklauso ir testatorės P. V. paliktas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame be kita ko, iki savo mirties ir gyveno V. A. su šeimos nariais (b.l. 8, 20).

Pareiškėja A. A. 2015-02-11 pareiškime (b.l. 2-4) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo V. A. mirties būtent ji pradėjo rūpintis likusiu jo turtu - arkliu, žemės ūkio padargais, ėmėsi veiksmų, norėdama surasti asmenį, kuris galėtų dirbti likusius žemės sklypus. Nurodytas aplinkybes pateiktuose atsiliepimuose (b.l. 26, 27) visiškai pripažino ir patvirtino suinteresuoti asmenys – A. A. ir R. A., nurodydami, jog po V. A. mirties būtent A. A. visiškai rūpinosi likusiu jo turtu, o jie į atsiradusį palikimą nepretendavo (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 d.). A. A. paaiškinimus visiškai patvirtino ir liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas G. S.. Liudytojas nurodė, kad po V. A. mirties į jį kreipėsi A. A., prašydama, kad jis dirbtų jos tėvui priklausius žemės sklypus. Kadangi ūkininkauja, todėl su pasiūlymu sutiko, o žemės sklypus dirba ir dabar. Žemės sklypų savininke jis visuomet laikė A. A.. Kad pareiškėja prižiūrėjo ir valdė po tėvo mirties likusį jo turtą, liudija ir rašytiniai įrodymai - išrašas iš AB „Swedbank“ apie mokamus komunalinius mokesčius (b.l. 40), ir kt.

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjos A. A. ir liudytojo G. S. paaiškinimai, suinteresuotų asmenų - A. A. ir R. A. atsiliepimuose pripažinti faktai, taip pat nagrinėjamoje civ. byloje Nr. 2-411-950/2015 surinkti rašytiniai įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad po V. A. mirties – (duomenys neskelbtini), jo dukra A. A. priėmė ir pradėjo disponuoti bei naudotis mirusiajam priklausiusiais daiktais, taip pat pradėjo rūpintis ir jam priklausiusiais žemės sklypais. Aplinkybė, jog tuo metu pareiškėjai tebuvo vos 14 m., nebuvo kliūtis jai priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti mirusio tėvo turtą, nes Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. (reglamentuojantis palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti) imperatyviai nenustato, kad tokiu būdu palikimą gali priimti tik pilnametis fizinis asmuo. Lietuvos Respublikos CK 2.8 str. 1 d. numato, kad nepilnamečiai nuo 14 m. iki 18 m., sandorius sudaro turėdami tėvų ar rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Iš nagrinėjamos civ. bylos medžiagos akivaizdu, kad A. A. atstovė pagal įstatymą – jos motina A. A. pritarė tam, kad po V. A. mirties, atsiradusį palikimą priimtų būtent dukra. Pažymėtina, jog tokios praktikos, aiškinant palikimo faktiškai pradedant valdyti turtą priėmimą reglamentuojančias teisės normas, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-12-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2A-925-186/2008; kt.).

Remiantis tuo, teismas, atsižvelgdamas į civ. byloje Nr. 2-411-950/2015 surinktų faktinių duomenų visetą, daro išvadą, kad A. A. reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. A. priėmė palikimą po tėvo V. A. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Patenkinus patikslintą pareiškimą, iš pareiškėjos A. A. priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 5,95 EUR, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-02-11 pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybei, iš pareiškėjos A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 5,95 EUR (penki EUR, 95 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.