Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1201-826/2015

2015 m. rugpjūčio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. S. ir Z. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Liber cura“ ieškinį atsakovams A. S. ir Z. S. dėl piniginių lėšų priteisimo iš neteisėtai praturtėjusių asmenų, trečiasis asmuo S. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo. Ieškovės bankroto administratoriaus teigimu, atsakovas, kaip įmonės vadovas, neįnešė į įmonės sąskaitą įmonei paskolintų 100 000 Lt (28 962 Eur), kurių grąžinimui užtikrinti UAB „Liber cura“ 2012-09-06 išdavė kreditoriui S. V. paprastąjį neprotesuotinąjį vekselį. Ieškovės administratoriaus teigimu, atsakovas su sutuoktine panaudojo šias lėšas savo poreikių tenkinimui. Atsakovai su tokiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad 100 000 Lt buvo paskolinta ne įmonei, bet asmeniškai atsakovui A. S., o vekselis įmonės vardu išduotas tik kaip garantija kreditoriui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, nes konstatavo, jog atsakovai nepagrįstai praturtėjo įmonei paskolintų lėšų sąskaita.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies „Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriuje. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. CK 6.237 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu.

CK 6.242 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurias būtina nustatyti norint konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. B. M. U., byla Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. SP UAB „Vilniaus vandenys“, byla Nr. 3K-3-693/20032006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byla Nr. 3K-3-192/2006). Kaip teisingai nurodo apeliantai ir kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka ir tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Masdar (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d.sprendimas Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartų būtinų sąlygų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas A. S., kaip UAB „Liber cura“ vadovas veikė priešingai įmonės interesams, nes supainiojo įmonės ir asmeninį turtą, o įmonei perduotų lėšų į įmonės kasą neįnešė. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti priešingą išvadą, patvirtinančių faktą, jog 28 962 Eur, kuriuos prašo priteisti ieškovės administratorius, būtų paskolinti įmonei ar jos veiklai (CPK 178 str.). Iš bylos medžiagos bei prie jos pridėtų vykdomųjų bylų nustatyta, kad atsakovas A. S. 2012-02-25 ir 2012-06-11 išdavė S. V. du vekselius, atsakovė Z. S. 2012-06-11 išdavė vieną vekselį, o 2012-09-06 UAB „Liber cura“ vardu išduotas dar vienas vekselis S. V.. Pagal visus vekselius yra pradėtas priverstinis išieškojimas, tačiau išieškojimas pagal 2012-09-06 vekselį išduotą UAB „Liber cura“ vardu yra užbaigtas, nes įmonei Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-08 nutartimi iškelta bankroto byla. Iš byloje esančio UAB „Liber cura“ finansinės atskaitomybės rašto nustatyta, kad į įmonės balansą įtraukta 100 000 Lt (28 962 Eur) mokėtina suma buvo įmonės laidavimas už kitą asmenį S. V. pagal 2012-09-06 vekselį. Taip pat nurodyta, jog šią skolą įmonei privalės grąžinti laidavimą gavęs asmuo tuo atveju, jeigu iš įmonės lėšų bus įvykdyti įsipareigojimai kreditoriui S. V. (b. l. 18-19). Tačiau byloje nėra duomenų, jog iš bankrutuojančios UAB „Liber cura“ lėšų trečiajam asmeniui S. V. būtų grąžinta bent dalis sumos. S. V. taip pat nesikreipė į UAB „Liber cura“ bankroto administratorių dėl jo įtraukimo į įmonės kreditorių sąrašą, jo nėra tarp Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartimi patvirtintų kreditorių. Taigi ieškovė faktiškai nepatyrė jokių nuostolių dėl to, kad jos vardu buvo išduotas vekselis S. V., o išieškojimas iš atsakovų, kaip fizinių asmenų, S. V. naudai yra tęsiamas toliau.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, jog 28 962 Eur (100 000 Lt) buvo skolintos ne įmonei, bet asmeniškai atsakovui A. S., o 2012-09-06 vekselis, surašytas UAB „Liber cura“ vardu (laiduotojas A. S.), išduotas kaip A. S. ankstesnių įsipareigojimų S. V. įvykdymo užtikrinimas (CPK 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovės bankroto administratorius neįrodė nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinų sąlygų, t. y. neįrodė, kad ieškovės turtas sumažėjo ta suma, kuria, ieškovės teigimu, atsakovai praturtėjo, iš atsakovų turto yra tęsiamas išieškojimas, ieškovė taip pat neprarado jokio turto dėl to, kad jos vardu buvo išduotas vekselis, nes 2012-09-06 vekseliu buvo laiduojama už ankstesnius ieškovų įsipareigojimus. Be to, vekselio turėtojas patvirtino, kad visas lėšas, kurių grąžinimui užtikrinti ir buvo išduoti vekseliai, jis skolino asmeniškai atsakovams, bet ne įmonei.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Apeliacinį skundą patenkinus apeliantui turėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Apeliantai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (LR CPK 93, 98 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartys įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Dėl to atmetus ieškinį naikintinos Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-09-14 nutartimi atsakovų A. S. ir Z. S. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Liber cura“ ieškinį atmesti.

Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-09-14 nutartimi atsakovų A. S. ir Z. S. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.