Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-08-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-10884-819/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-15
Bylos Nr.
e2YT-10884-819/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06462-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
O. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10884-819/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06462-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.5; 3.4.5.2
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Linai Kelevišienei,dalyvaujant pareiškėjui O. V.,suinteresuoto asmens atstovėms Editai Meškienei, Oksanai Osadčajai,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pateiktu pareiškimu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. dirbo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, siekiant patikslinti pareiškėjo darbo stažą ir perskaičiuoti pensijos dydį.

Paaiškina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius 2022 m. vasario 28 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) skyrė pareiškėjui 466,96 ?ur išankstinę senatvės pensiją, apskaičiavo pareiškėjo socialinio draudimo stažą ir pripažino jį esant lygiu 42,6219 (metais skaitmenine išraiška). Sprendimu VSDFV Vilniaus skyrius taip pat informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4. papunkčiu, pagal gautus dokumentus į pareiškėjo socialinio draudimo stažą (toliau – stažas) nėra įskaitytas laikotarpis nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d., kurio metu pareiškėjas dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Tokį sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius motyvavo tuo, kad pareiškėjo 1977 m. rugpjūčio 29 d. darbo knygelės serija KT-1 Nr. 0189801 (toliau – Darbo knygelė) įraše Nr. 16 apie priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodytas darbo sutarties numeris. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos, o dokumentai saugojimui į Trakų rajono savivaldybės administracijos archyvą neperduoti, pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nurodo, kad Darbo knygelėje padarytas įrašas Nr. 16 apie pareiškėjo priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose 1992 m. vasario 22 d. padarytas remiantis 1992 m. vasario 22 d. darbo sutartimi, tačiau Darbo knygelėje nenurodytas darbo sutarties numeris. Pareiškėjo teigimu, jis nenurodytas įsivėlus techniniam netikslumui. Po įrašu Nr. 16 Darbo knygelėje uždėtas VSDP Vilniaus skyriaus spaudas rodo, kad 1993 m. lapkričio 1 d. Darbo knygelės pildymas nutrauktas ir pareiškėjui išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas serija SD Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažymėjimas). Pažymėjime 1993 m. lapkričio 1 d. padarytas įrašas Nr. 1 su uždėtu VSDP Vilniaus skyriaus spaudu „Išduotas vietoj darbo knygelės serija KT-1 Nr. 0189801“. Pažymėjimo įraše Nr. 2 skiltyje „Data (metai, mėnuo, diena)“ įrašyta data 1992 m. vasario 22 d., skiltyje „Darbovietės pavadinimas, kodas“ įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), priimtas direktoriaus pareigom. Savo turiniu įrašas Nr. 2 Pažymėjime faktiškai tiksliai atkartoja įrašą Nr. 16 iš Darbo knygelės, tik be atitinkamos žymos apie darbo sutartį, nes Pažymėjimas neturi tam tinkamos skilties.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 1992 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 96 patvirtintos Darbo knygelių keitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus (toliau – VSDP) tvarkos (toliau – Tvarka), parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 584 patvirtintomis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), 1 ir 2 punkte nustatyta, kad visų įmonių, įstaigų ir organizacijų (toliau įmonių) darbuotojų (apdraustųjų), kurie yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo knygelės keičiamos į VSDP nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., darbo knygelės keičiamos nutraukiant jų tolesnį pildymą ir išduodant VSDP. Šį darbą vykdo VSDFV teritoriniai skyriai bendradarbiaudami su įmonių administracija. Tuo metu galiojusių Taisyklių 10 punktas nustatė, kad draudimo pažymėjimas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis asmens draudimo stažą, apdraustojo įmokų sumą bei kitus duomenis apie apdraustąjį, ir suteikia jam teisę į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu numatytas išmokas.

Pabrėžia, kad pareiškėjo Darbo knygelės pakeitimo į Pažymėjimą aplinkybės pilnai atitinka Tvarkos 6.2 punkto reikalavimus (paskutinis įrašas apie darbą iš darbo knygelės turėjo būti perrašomas į pažymėjimą), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pažymėjimo įrašas Nr. 3 padarytas apie pareiškėjo priėmimą dirbti į Bendrą Lietuvos – Lenkijos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), vyr. buhalteriu, 1993 m. lapkričio 1 d. Šio įrašo data 1993 m. lapkričio 1 d. neatsitiktinai sutampa su pažymėjimo išdavimo data, nes būtent dėl pareiškėjo įsidarbinimo Bendroje Lietuvos – Lenkijos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kreiptasi į VSDFV Trakų rajono skyrių dėl Pažymėjimo išdavimo.

Paaiškina, kad Pažymėjimo įrašas Nr. 4 padarytas 1994 m. sausio 2 d. apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamą darbo užmokestį ir įmokų sumą, už laikotarpį 1993 m. lapkričio 1 d. – 1994 m. sausio 1 d., skiltyje „Suma“ nurodyta 280 Lt, skiltyje „Įmokų suma“ nurodyta 86,80 Lt. Pažymėjimo įrašas Nr. 6 padarytas 1995 m. sausio 2 d. apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo apmokestinamą darbo užmokestį ir įmokų sumą už laikotarpį 1994 m. sausio 1 d. –1995 m. sausio 1 d., skiltyje „Suma“ nurodyta 1680 Lt, skiltyje „Įmokų suma“ nurodyta 520,80 Lt. Pažymėjimo įrašas Nr. 8 padarytas 1995 m. birželio 30 d. apie pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio socialinio draudimo nutraukimą pagal apdraustojo prašymą nuo 1995 m. birželio 30 d., nurodant pareiškėjo apmokestinamą darbo užmokestį ir įmokų sumą už laikotarpį 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. birželio 30 d., skiltyje „Suma“ nurodyta 840 Lt, skiltyje „Įmokų suma“ nurodyta 260,40 Lt. Šis įrašas patvirtintas VSDFV Trakų rajono skyriaus, nes pareiškėjui tuo metu buvo neįmanoma susisiekti su pakeitusią buveinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nauju vadovu dėl darbo santykių nutraukimo įforminimo. Kadangi VSDFV Trakų rajono skyrius pagal savo kompetenciją organizuoja bei kontroliuoja valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, pareiškėjo manymu, tai leidžia teigti, jog tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė savo įsipareigojimus VSDFV ir pareiškėjo socialinio draudimo įmokos buvo mokamos per visą jo darbo laikotarpį nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1995 m. birželio 30 d.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo stažas iki 1994 m. gruodžio 31 d. nebuvo griežtai skaičiuojamas pagal dirbtus laikotarpius: dėl Darbo knygelės įrašo Nr. 16 galimo trūkumo į pareiškėjo stažą tūrėtų būti neįskaitytas laikotarpis nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., o ne iki 1993 m. spalio 31 d.; VSDFV Vilniaus skyrius nelaiko neteisėtais įrašo Nr. 16 Darbo knygelėje ir įrašo Nr. 2 Pažymėjime, nes šie įrašai sudaro pagrindą kitam Pažymėjimo įrašui Nr. 4, kuris padarytas 1994 m. sausio 2 d., apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamą darbo užmokestį ir įmokų sumą už laikotarpį nuo Pažymėjimo išdavimo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d.; įmokų mokėjimas paremtas darbo santykių buvimo faktu. Tai liudija, kad pareiškėjas nuo 1992 m. vasario 22 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini), jam buvo mokamas darbo užmokestis bei nuolat mokamos socialinio draudimo įmokos iki darbo santykių nutraukimo 1995 m. birželio 30 d. Todėl laikotarpis nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. turi būti vertinamas kaip sudėtinė dalis viso dirbto UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiko nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1995 m. birželio 30 d. Darbo santykių pradžią fiksuojantys įrašai Nr. 16 Darbo knygelėje ir Nr. 2 Pažymėjime tik dėl įsivėlusio techninio netikslumo – darbo sutarties numerio nebuvimo, negali paneigti ir nepaneigia tuo metu buvusių darbo santykių fakto ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo per visą laikotarpį nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1995 m. birželio 30 d.

Pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius, 2004 m. birželio 16 d. priimdamas sprendimą dėl skyrimo pareiškėjui invalidumo/netekto darbingumo pensijos iki gyvos galvos, apskaičiavo pareiškėjo stažą, pripažino jį esant lygiu 24,0215, pažymint, kad pareiškėjo stažas iki 1994 m. sausio 1 d. sudaro 15,4556. VSDFV tinklapio pareiškėjo asmeninėje paskyroje 2022 m. sausio 6 d. suformuota detali informacija apie apskaičiuotą stažą pensijai nurodo 42,4553, neįskaitytas 2 mėnesių laikotarpis nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. (0,1666 + 42,4553 = 42,6219), išskiriant, kad stažas įgytas iki 1993 m. gruodžio 31 d. sudaro 14,4556. Gi Sprendime VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo stažą pensijai pripažino esant lygiu 42,6219, neišskiriant stažo įgyto iki 1993 m. gruodžio 31 d., kuris yra lygus 14,6222 (14,4556 + 0,1666). Pareiškėjo teigimu, šių duomenų palyginimas rodo 1 metų stažo skirtumą ir patvirtina, kad 2004 m. birželio 16 d. skiriant pareiškėjui invalidumo pensiją ir apskaičiuojant stažą pensijai irgi buvo neįskaitytas laikotarpis, kuris yra trumpesnis nei skiriant išankstinę senatvės pensiją. Todėl pareiškėjas teigia, kad skiriant pareiškėjui invalidumo pensiją 1 metų laikotarpis iš periodo nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. buvo įskaitytas į stažą, nenurodant faktinio bei teisinio pagrindo, o pareiškėjas nebuvo informuotas apie jokio darbo laikotarpio neįskaitymą į stažą galimybę, kad stažas nurodytu laikotarpiu gali būti nustatytas teismo tvarka kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Šiuo metu, praėjus virš 30 metų, pareiškėjas neturi jokių dokumentų, galinčių įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti neįskaitytą į stažą laikotarpį nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. (jis neturi darbo sutarties, Trakų rajono savivaldybės administracijos archyvas informavo pareiškėją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai saugojimui į archyvą neperduoti ir duomenų apie pareiškėjo darbą nėra).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo, kad pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai). Stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, bei Pensijų įstatyme nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4 – 6.5, 15 – 26 punktais. Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4 punkte, t. y. stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jei juridinis asmuo privalo jį turėti; arba jų saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje išvardytais dokumentais. Nuostatų 6.4 papunktyje pateiktas baigtinis dokumentų, kuriais remiantis įrodomas stažas iki 1994 m. sausio 1 d., sąrašas, nurodyti subjektai, kurie gali išduoti šiuos dokumentus, taip pat jų išduotiems dokumentams keliami reikalavimai. Socialinio draudimo pažymėjimas nėra Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytas stažą įrodantis dokumentas.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 1 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją. Pagal Darbo knygelės įrašą Nr. 15 O. V. nuo 1992 m. vasario 22 d. buvo priimtas į darbą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo buhalterio pareigoms, o pagal įrašą Nr. 16 pareiškėjas nuo 1992 m. vasario 22 d. buvo priimtas į darbą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigoms, tačiau įrašai Darbo knygelėje apie priėmimą į darbą minėtoje bendrovėje neatitinka Nuostatų 6.4.1 papunktyje nustatytų reikalavimų, nes nenurodytas priėmimo į darbą sutarties numeris, todėl šiuo įrašu negali būti vadovaujamasi apskaičiuojant stažą. Patikrinti Darbo knygelės įrašo apie priėmimą į darbą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1992 m. vasario 22 d. nėra galimybės, nes, remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomųjų darbuotojų neturi, valstybinio socialinio draudimo įmokų nemoka ir veiklos nevykdo. Į Vilniaus skyriaus paklausimą Trakų rajono savivaldybės administracijos Archyvo skyriui (toliau – Archyvas) gautas atsakymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai saugojimui Archyvui neperduoti.

Pažymi, kad Nuostatų 18 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai Nuostatų 6.4 papunktyje nurodyti stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., įrodantys dokumentai neišlikę, stažas gali būti nustatytas pagal dokumentus apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį, jei duomenys šiuose dokumentuose leidžia daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį, į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis. Patikrinus VSDFV Vilniaus skyriuje saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip draudėjo (darbdavio) pateiktus dokumentus, nustatyta, kad yra pateiktas pranešimas apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas (be atleistųjų) už „1993 metus“ (forma 3 SD), kuriame, be kita ko, nurodyta O. V. pavardė, jam priskaičiuota darbo užmokesčio suma („280“) ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos („86,80“). Šios sumos yra nurodytos ir pareiškėjo Pažymėjime kaip darbo užmokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos už 1993 m. 11 ir 12 mėnesius. Atsižvelgiant į turimus duomenis, į tai, kad gauti dokumentus apie priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1992 m. vasario 22 d. nėra galimybės ir vadovaujantis Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 papunkčiu, Nuostatų 6.5 papunkčiu ir Nuostatų 18 punktu, O. V. darbo laikotarpis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įskaitytas į darbo stažą nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.

2022 m. birželio 20 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimą. Juose nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta Lentvaryje, Trakų rajone. Kai pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės dokumentai būdavo įmonės buveinėje. Darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas nutraukė 1995 m. birželio 30 d. Po kurio laiko pareiškėjas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išėjimo iš darbo įforminimo. Paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsikėlė iš nuomojamų patalpų. Nesuradus galimybių susisiekti su buvusiu darbdaviu, pareiškėjas kreipėsi į Sodros Trakų rajono skyrių su prašymu įrašyti į Pažymėjimą įrašą apie valstybinio socialinio draudimo nutraukimą. Sodra Trakų rajono skyrius atliko socialinio draudimo įmokų mokėjimo patikrinimą per Pažymėjime nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laikotarpį nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1995 m. birželio 30 d. ir padarė pareiškėjo Pažymėjime atitinkamą įrašą Nr. 8 apie valstybinio socialinio draudimo nutraukimą nuo 1995 m. birželio 30 d. Praėjus keletui metų po išėjimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sužinojo, kad jis laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nes taip yra pagal Juridinių asmenų registro duomenis. Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiaiškinus, kad pareiškėjas faktiškai ir juridiškai nebūdamas įmonės vadovo pareigose negalėjo dalyvauti sprendžiant įmonės klausimus, nustojo teirautis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir įmonės atskaitomybės pateikimą. 2004 m. pareiškėjas, ieškodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, tikėjosi, jog neveikiančios įmonės dokumentai bus Archyve, todėl kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją. Ši informavo pareiškėją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai saugojimui į Archyvą neperduoti. Analogiškas atsakymas gautas 2022 m. kovo 17 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kiek pamena, dirbdami su E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie nusprendė įsteigti savo uždarąją akcinę bendrovę, veikti savarankiškai; sutvarkė steigiamuosius dokumentus 1991 m. rudenį, o įkurdami atskirą įmonę teiravosi Sodroje, mokesčių inspekcijoje dėl mokesčių, jiems buvo paaiškinta, kad išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie turės pranešti apie darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo to laiko turės mokėti mokesčius; pradžioje įmonėje dirbo du žmonės, vėliau daugiau, iki 4-5, tiksliai nepamena; nuo pat įmonės įsteigimo teikė finansines ataskaitas dėl finansinių lėšų panaudojimo, nurodydavo kiek dirbo žmonių, kiek sumokama mokesčių, jos buvo pasirašomos jo kaip vadovo, taip pat vyr. finansininko; pareiškėjo teigimu, šios ataskaitos turėtų parodytų netiesiogiai, kad pareiškėjas kaip direktorius dirbo; įmonė bandė vystytis, bet ne visuomet sėkmingai; 1995 m. pareiškėjui nutarus išeiti iš darbo, jis padavė prašymą bendraakcininkui E. M., prieš tai buvo jam pardavęs akcijas, jokių ginčų tarp jų dėl to nebuvo; pamena, kad buvo darbo sutartis, dėl kitų darbuotojų įmonėje buvo priimami įsakymai, ar buvo įsakymas dėl jo priėmimo į darbą, neatsimena; teikdamas dokumentus registrui, pildydavo, kas pasirašo, jis jas taip pat pasirašydavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius; pats pareiškėjas neturi išsaugojęs darbo sutarties, darbo užmokesčio mokėjimo įrodymų, tačiau vien numerio darbo sutartyje trūkumas, jo manymu, negali būti kliūtis įskaičiuoti išdirbtą laiką į stažą; atsimena, kad dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus su E. M. įformino iš karto išėję iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems buvo taip paaiškinta, įmonė buvo įsteigta anksčiau; buvo nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės patalpas (duomenys neskelbtini), 2004 m., kai ieškojo dokumentų, tai E. M. šeimos namas, jam E. M. buvusi žmona nurodė, kad ten jokių įmonės dokumentų nėra; steigiant įmonę keitėsi pavadinimas, iš pradžių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“; pačioje pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sudėtinga, bandė atstovauti užsienio įmones, teko būti Danijoje, užsimezgė kontaktai su santechnikos įmone, importavo į Lietuvą kranus, maišytuvus, taip pat domino žemės ūkio produkcija; įmonės veikla buvo didmeninė, teikė prekes parduotuvei Merkurijus, kuri prekiavo už valiutą; pakeitus pavadinimą, nesikeitė įmonės duomenys; įmonės pavadinimą keitė greitai, nes jau ją steigiant buvo tokiu pavadinimu įmonė Kaune, tik pavadinimo pakeitimas užtruko; pareiškėjas pamena, kad pavadinimo pakeitimas iškilo labai greitai, todėl Darbo knygelės pildymas galėjo būti pristabdytas, o spaudas uždėtas vėliau.

Suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus atstovės 2022 m. rugpjūčio 2 d., 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžių metu prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo nurodytas laikotarpis turi būti patvirtintas ne tik įrašu Darbo knygelėje, bet ir kitais įrodymais, tą patvirtina teismų praktika; į bylą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas ėjo direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“; direktoriui keliami didesnio atidumo reikalavimai, todėl pareiškėjas turėjo pastebėti neatitikimą Darbo knygelėje; Darbo knygelę pildydavo pats darbdavys; Sodrai darbdavys turėjo teikti ataskaitas-formas dėl priėmimo į darbą (SD 1), atleidimo iš darbo (SD 2), dėl įmokų (SD 3), tačiau iki 1994 m. tai nebuvo prievolė, jas darbdavys galėjo teikti, tokią formą SD 3 turi Sodra už 1993 m., tačiau ten duomenys tik nuo 1993 m. lapkričio 1 d., nes tik tuomet buvo išduotas Pažymėjimas; kitų formų archyve VSDFV Vilniaus skyrius nerado; VSDFV Vilniaus skyrius darbdavio teikiamų ataskaitų-formų netikrina; ar ketvirtines finansines ataskaitas dėl Sodros lėšų panaudojimo įmonės turėjo teikti įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymui 1991 m., nežinoma; archyve UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketvirtinių finansinių ataskaitų nėra; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų VSDFV Vilniaus skyrius netikrino; atkreipė dėmesį, kad Darbo knygelėje 1992 m. vasario 22 d. spaudas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“; invalidumo pensija pareiškėjui buvo skirta pagal ankstesnius teisės aktus, todėl skiriasi stažo skaičiavimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybes: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nustatytas sukeltų pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių, ir jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).

Pareiškėjas šioje byloje prašo nustatyti vieną juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, siekiant patikslinti pareiškėjo darbo stažą ir perskaičiuoti pensijos dydį.

Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – stažas lemia pareiškėjui skirtinos išankstinės senatvės pensijos dydį. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino suinteresuoto asmens atstovės. Ją liudija ir byloje surinkti įrodymai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 1 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją. Išnagrinėjęs gautus duomenis VSDFV Vilniaus skyrius 2022 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui 466,96 Eur išankstinę senatvės pensiją nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d. bei pateikė informaciją apie išankstinės senatvės pensijos apskaičiavimą. Šiame apskaičiavime nurodyta, kad pareiškėjo įgytas stažas, apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnį, yra lygus 42,6219 metų (42 m. 7 mėn. 14 d.), pagal gautus dokumentus laikotarpis, neįskaitytas į stažą, yra nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. Iš šio apskaičiavimo akivaizdu, kad stažas reikšmingas apskaičiuojant išankstinės senatvės pensijos dydį, nes jo pagrindu skaičiuojama išankstinės senatvės pensijos bendroji dalis.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad laikotarpis nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. VSDFV Vilniaus skyriaus Spendimu neįskaitytas į pareiškėjo stažą, nes pareiškėjo darbo knygelės KT-I Nr. 0189801 įraše Nr. 16 apie priėmimą į darbą nenurodytas darbo sutarties numeris, o gauti dokumentus, patvirtinančius darbo faktą, nėra galimybės: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos, o dokumentai saugojimui į Trakų rajono savivaldybės administracijos archyvą neperduoti.

Pensijų įstatymo 10 straipsnio 12 dalis numato, kad stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, bei Pensijų įstatyme nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai. Šie laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Į juos patenka ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 punktas), kurie įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 2 priedo 4 punktas). Nuostatų 6.4 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis konkrečiais stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais, tarp jų darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (Nuostatų 6.4.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi Darbo knygelę, kurioje yra padarytas įrašas, jog jis nuo 1992 m. vasario 22 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, tačiau šiame įraše duomenys apie dokumentą, kurio pagrindu toks įrašas yra padarytas, yra nepilni – jame yra nurodoma 1992 m. vasario 22 d. darbo sutartis, tačiau jos numeris nenurodytas. Pats pareiškėjas 1992 m. vasario 22 d. darbo sutarties, kurios pagrindu toks įrašas padarytas, nėra išsaugojęs. Darbo knygelėje jokių kitų įrašų, susijusių su pareiškėjo darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam išmokėtu darbu užmokesčiu Darbo knygelės vedimo laikotarpiu, nėra. Darbo knygelės pildymas nutrauktas 1993 m. lapkričio 1 d., pareiškėjui išdavus socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini). Į Pažymėjimą yra perkeltas paskutinis įrašas iš Darbo knygelės, taip pat padarytas įrašas apie išmokėtą darbo užmokestį pareiškėjui jam einant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., todėl pastarasis laikotarpis, kaip ir toliau einantys laikotarpiai, yra įskaičiuoti į pareiškėjo stažą (Nuostatų 18 punktas). Dėl jų ginčo šioje byloje nėra. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, nuo 2022 m. sausio 10 d. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad yra inicijuojamas bendrovės likvidavimas registro tvarkytojo iniciatyva. Pareiškėjas iki šiol Juridinių asmenų registre yra nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nors nuo 1995 m. birželio 30 d. yra atleistas iš darbo šioje darbovietėje, ką patvirtina Pažymėjimo duomenys. Duomenų, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, byloje nėra. Į Trakų rajono savivaldybės archyvą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai nėra perduoti, ką patvirtina Trakų rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 2 d., 2022 m. kovo 17 d. raštai. Taigi, pripažintina esant įrodyta, kad pareiškėjas Pensijų įstatyme, Nuostatuose nurodytų dokumentų apie darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. neturi ir kitokia nei teismine tvarka jų gauti negali.

Pareiškėjas faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose grindžia savo paaiškinimais, taip pat byloje surinktų įrodymų – Darbo knygelės, jos pagrindu išduoto Pažymėjimo, visumos vertinimu, teigdamas, kad VSDFV Vilniaus skyrius yra nenuoseklus vertindamas jo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1995 m. birželio 30 d. kaip pagrįstą dokumentais, o darbą nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. kaip dokumentais nepagrįstą, nes visą šį laikotarpį nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1995 m. birželio 30 d. jis dirbo pagal tą pačią 1992 m. vasario 22 d. darbo sutartį. VSDFV Vilniaus skyriaus nenuoseklumą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad skiriant jam invalidumo pensiją pastarasis laikotarpis buvo įskaičiuotas į jo stažą. Todėl toliau sprendime teismas pasisako dėl šių ir kitų byloje surinktų įrodymų pakankamumo pareiškėjo įrodinėjamam juridiniam faktui nustatyti.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2009). Bylose dėl juridinio fakto nustatymo teismas turi atsižvelgti į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, jog naudojami netiesioginiai įrodymai (priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą) ir daromos prielaidos. Šios prielaidos turi būti motyvuotos ir atitinkamai turi būti pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybės nėra ar ji nedidelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; kt.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1991 m. rugsėjo 11 d. steigimo sutartimi pareiškėjas ir E. M. nutarė įsteigti uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuri 1991 m. rugsėjo 18 d. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių rejestre (tuo metu kodas nurodytas (duomenys neskelbtini)). Registruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta paraiška Trakų rajono valdybai, tuo metu atlikusiai Lietuvos Respublikos įmonių rejestro tvarkytojo funkcijas pastarojoje savivaldybėje, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra O. V. Iš Darbo knygelės, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad tuo metu pareiškėjas dirbo kitoje įmonėje – KGĮ „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios buvo atleistas tik 1992 m. vasario 21 d. pačiam prašant, todėl faktiškai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pavadinimas vėliau buvo pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus pareigose jis pradėjo tik po jo atleidimo iš KGĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kiti byloje surinkti įrodymai šią aplinkybę iš esmės patvirtina: Darbo knygelėje įrašas apie pareiškėjo darbą direktoriaus pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas nuo 1992 m. vasario 22 d., pažymint, kad pastarąją dieną buvo sudaryta darbo sutartis.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sutinka, kad Darbo knygelėje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudai ties įrašais Nr. 15, 16 kelia abejonių dėl to, kada tokie įrašai buvo padaryti, nes pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus prašymą dėl vardo pakeitimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Trakų rajono valdybai pareiškėjas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pateikė 1992 m. gruodžio 8 d., o šis faktas tuometiniame Lietuvos Respublikos įmonių rejestre buvo įregistruotas tik 1993 m. vasario 17 d. Tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, negali būti pagrindu duomenų, esančių Darbo knygelėje, apskritai nelaikyti įrodymu ir/ar teigti, kad jie įrodo, jog laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. vasario 17 d. pareiškėjas faktiškai nedirbo direktoriaus pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 1993 m. vasario 17 d. iki 1993 m. spalio 31 d. direktoriaus pareigose pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitusioje toje pačioje įmonėje.

Nei iki 1993 m. spalio 31 d. galiojusio Lietuvos darbo įstatymo kodekso nuostatos, nei nuo 1992 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių“ patvirtintos Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklės, kurios nagrinėjamu atveju taikytinos pagal analogiją sprendžiant dėl Darbo knygelės pildymo taisyklių, neįtvirtino griežto laikotarpio nuo asmens priėmimo į darbą, per kurį darbdavys turėjo užpildyti duomenis valstybinio socialinio draudimo pažymėjimuose apie jo priėmimą į darbą (nagrinėjamu atveju – darbo knygelėje), taip pat neįtvirtino, kad darbdavio valstybinio socialinio draudimo pažymėjimuose (nagrinėjamu atveju – darbo knygelėje) padaryti įrašai negalioja, jeigu jie yra užpildyti nesilaikant Taisyklėse nustatytos tvarkos (pagal Taisyklių 19 punktą darbdavys, priėmęs į darbą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjime nurodo eilės numerį, priėmimo į darbą pradžią – draudimo pradžią, įmonės, įstaigos, organizacijos visą pavadinimą ir kodą, profesijos (pareigų) pavadinimą ir kodą; įrašą apie apdraudimą (priėmimą į darbą) darbdavys daro pagal įsakymą (potvarkį) apie priėmimą (paskyrimą) į darbą (Taisyklių 18 punktas); nagrinėjamu atveju pareiškėjo Darbo knygelėje joks įsakymas apskritai nenurodytas (pareiškėjas nurodo nepamenantis ar jo atžvilgiu jis apskritai buvo priimtas), nurodyta darbo sutartis, jos data, tačiau be jos numerio; pagal Taisyklių 24 punktą, jeigu darbuotojo darbo metu pasikeičia įmonės pavadinimas, pildomos visos skiltys (kaip ir atleidžiant iš darbo), po to įrašoma nauja žyma (kaip ir priimant į darbą naujoje darbovietėje); nagrinėjamu atveju pareiškėjo Darbo knygelėje nėra duomenų apie jo priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose nuo 1992 m. vasario 22 d., atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, pasikeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1993 m. vasario 17 d. ir jo priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose nuo 1993 m. vasario 17 d.; pareiškėjo Darbo knygelėje yra tik duomenys apie jo darbą nuo 1992 m. vasario 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose). Priešingai, pačios Taisyklės suteikė teisę netikslius duomenis darbdaviui, o jo nesant ir kitiems asmenis, taisyti, tik draudė darbdaviui ar kitam nurodytam asmeniui juos taisant remtis liudytojų parodymais. Pagal Taisyklių 25 punktą paaiškėjus, kad duomenys apie darbą ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą įrašyti netiksliai, įrašą ištaiso administracija tos įmonės, kurioje buvo padarytas atitinkamas įrašas (1 dalis). Jeigu įmonė, įrašiusi netikslų įrašą, likviduota, ištaisymus daro jos teisių perėmėjas, jeigu jo nėra, - steigėjas, jeigu ir jo nėra – organas, kuris buvo įregistravęs likviduotą įmonę (2 dalis).

Taigi, įvertinęs šias teisės aktų nuostatas, teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu, kad vien pareiškėjo Darbo knygelėje esančių duomenų nepakanka spręsti dėl pareiškėjo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d., tačiau mano esant pagrindą juos vertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste sprendžiant dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, be kita ko, atsižvelgiant ir į pareiškėjo paaiškinimus - esant tikėtina, kad įrašas apie pareiškėjo darbą direktoriaus pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas vėliau nei 1992 m. vasario 22 d., kuomet įmonė dar veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes gan greitai nuo įmonės įsteigimo jos steigėjams tapo žinoma apie iškilusią būtinybę keisti įmonės pavadinimą, ko įteisinimas užtruko.

Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ginčo laikotarpiu būtų buvęs kitas asmuo. Juridinių asmenų registro išraše, kituose byloje surinktuose įrodymuose nurodoma, kad visą laikotarpį nuo įmonės įsteigimo 1991 m. rugsėjo 18 d. jos vadovu buvo būtent pareiškėjas. Aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. vasario 17 d. faktiškai ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 1993 m. vasario 17 d. iki 1993 m. spalio 31 d. tos pačios įmonės, tik pakeitusios pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus pareigas patvirtina suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktos Valstybinio socialinio draudimo lėšų finansinės apyskaitos, teiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1992 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1993 metus. Iš šių finansinių apyskaitų matyti, kad ši bendrovė turėjo darbuotojų nuo pat 1992 m. pirmojo ketvirčio iki 1993 m. pabaigos ir jų skaičius neapsiribojo tik vienu asmeniu, jų buvo nuo 3 iki 5, jiems buvo mokamas darbo užmokestis. Vien tai, kad šiose finansinėse apyskaitose nėra nurodomi konkretūs įmonėje dirbę asmenys, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo šiuos įrodymus laikyti nereikšmingais sprendžiant pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Priešingai, vertinant pareiškėjo užimtas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pakeitusioje pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ - direktorius, konstatuotina esant tikėtina, kad įmonei faktiškai vykdant veiklą, darbines pareigas atliekant ir kitiems asmenims, jiems mokant darbo užmokestį, direktorius faktiškai savo darbines pareigas taip pat ėjo, dirbo ir už tai gavo darbo užmokestį. Tai, kad tokias pareigas pareiškėjas faktiškai ėjo nuo 1992 m. vasario 22 d. patvirtino ir pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus teismui, prisiekęs įstatymo nustatyta tvarka, jo paaiškinimai iš esmės papildė, paaiškino kitus byloje surinktus įrodymus, jiems neprieštaravo, buvo nuoseklūs.

Taigi, vertindamas bylos pobūdį, pareiškėjo galimybių gauti tiesioginius įrodymus apie jo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. ribojimus (tokių įrodymų neišsaugojimą, negalimumą jų gauti iš darbdavio, neturėjimą duomenų apie E. M., kuris taip pat buvo šios įmonės steigėjas, akcininkas, konkrečią buvimo vietą tikslu jį apklausti liudytoju šioje byloje, kt.), joje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų pakanka teigti, kad laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. pareiškėjas dirbo direktoriaus pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuo 1993 m. vasario 17 d. pavadinimą pakeitė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2001) yra pripažįstama, kad ieškinyje dėl pripažinimo, o ne dėl priteisimo, reikalavimo performulavimas yra galimas, tai nėra laikytina užėjimu už ieškininių reikalavimo ribų. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad iki 1993 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nustatytinas pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. dirbo direktoriaus pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuo 1993 m. vasario 17 d. pavadinimą pakeitė į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašė teismo taip pat įvertinti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl įrašų Darbo knygelėje patikimumo stažui nustatyti, nurodydamas konkrečius Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A-602-1912/2013, A-640-822/2015. Vertindamas šį suinteresuoto asmens argumentą, teismas pažymi, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-602-1912/2013 pateikti išaiškinimai dėl įrašų darbo knygelėse aktualumo nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes šioje administracinėje byloje buvo kilęs ginčas ne dėl įrašo darbo knygelėje tinkamumo/pakankamumo socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, o dėl įrašo (ne)atitikimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytiems reikalavimams, už ką toks stažas skaičiuojamas (darbo knygelėje buvo įrašas apie mokymąsi specialioje vidurinėje mokykloje, nors pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jis galėjo būti skaičiuojamas tik už darbą (specialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių gamybinės praktikos laiką, jeigu jie dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas)). Tuo tarpu Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-640-822/2015 nagrinėtos aplinkybės buvo panašios į nagrinėjamą bylą (pareiškėjos darbo knygelėje buvo įrašas apie priėmimą į darbą, nurodant kaip pagrindą darbo sutartį, tačiau be jos numerio, dėl ko VSDFV teritorinis padalinis atsisakė įskaičiuoti tam tikrą laikotarpį į pareiškėjos socialinio draudimo stažą), tačiau pastarosios bylos pobūdis buvo visai kitoks nei nagrinėjamos bylos. Joje buvo sprendžiamas VSDFV teritorinio padalinio priimto sprendimo teisėtumo klausimas, pažymint, kad jokių kitų duomenų apie pareiškėjos darbą toje įmonėje nebuvo pateikta, gi nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašant tokį faktą nustatyti teismine tvarka iš turimų, net ir netiesioginių įrodymų visumos, nes kitokia tvarka tokių įrodymų pareiškėjas gauti negali. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-640-822/2015 taip pat pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyta tvarka siekti didesnio dydžio senatvės pensijos nustatymo.

Patenkinus pareiškėjo pareiškimą ir nustačius pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, teismas plačiau nepasisako dėl suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus (ne)nuoseklumo sprendžiant pareiškėjo įgyto socialinio draudimo stažo laikotarpį, nes ši aplinkybė esminės reikšmės sprendimui priimti neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 22 d. iki 1993 m. spalio 31 d. dirbo direktoriaus pareigose uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri nuo 1993 m. vasario 17 d. pavadinimą pakeitė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu patikslinti pareiškėjo O. V. pensijų socialinio draudimo stažą ir perskaičiuoti išankstinės senatvės pensijos dydį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir