Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1777-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
1-1777-988/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16160-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nukentėjusysis
R. E.
Kaltinamasis
L. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1777-988/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16160-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; (S) 2.3.6.4.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPR EN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,nukentėjusiajai R. E.,kaltinamajam L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme;

4) Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme. Šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 39 paroms;

5) Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Prie šios bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 parų;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį 45 parų arešto bausme; ši bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 75 paroms,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2018 m. balandžio 7 d., apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,49 ‰ girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia kėde trenkė sugyventinei R. E. į galvą, nukentėjusiajai pradėjus gintis, kėde sudavė pastarajai į dešinės rankos pirštą, taip smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę R. E. sukėlė jai fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. balandžio 7 d. įvykusio konflikto metu, adresu (duomenys neskelbtini), jis sugyventinei R. sudavė į galvą, kitą kartą kėde pataikė į ranką. Dėl savo poelgio labai gailisi. Šiuo metu su R. kartu negyvena, susitaikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji R. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 7 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis L. G., būdamas girtas, pradėjo ją varyti iš namų, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Po ko, paėmęs kėdę, užsimojo ir kėde trenkė jai į galvą. Vėliau antrą kartą užsimojo ir jai besiginant pataikė į dešinę ranką ir taip sužalojo dešinės rankos pirštą. Dėl patirtų kūno sužalojimų į TME nesikreips. Sugyventinis savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 16).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 7 d. 18.46 val. Bendrajame pagalbos centre įregistruotas įvykis, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė grįžęs sugyventinis. Atvykusius pareigūnus pasitiko pranešėja R. E., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis L. G. apie 18.00 val. pradėjo triukšmauti, metė į ją kėdę ir sužalojo dešinės rankos pirštą (b. l. 5)

Iš R. E. 2018 m. balandžio 7 d. pareiškimo matyti, kad 2018 m. balandžio 7 d., apie 18.00 val., jos sugyventinis L. G. trenkė jai kėde, sužeidė dešinės rankos pirštą, šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 6).

Iš 2018 m. balandžio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. balandžio 7 d., apie 18.46 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sugyventinis smurtauja prieš pranešėją. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policija kvietė R. E., kuri paaiškino, jog jos neblaivus sugyventinis L. G. pradėjo konfliktuoti, paėmė kėdę ir metė į ją, sužalojo dešinės rankos pirštą. Nurodyti šie smurtą galintys įrodyti požymiai: prakirsta oda ir mėlynės (b. l. 7–8).

Iš 2018 m. balandžio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta fotolentelė Nr. 1, kurioje, be kita ko, užfiksuota kėdė (b. l. 10–12).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. balandžio 7 d. 19.34 val. L. G. nustatytas 2,49 promilių girtumo laipsnis (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, trenkdamas kėde sugyventinei R. E. į galvą ir dešinės rankos pirštą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis L. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 7 d., apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,49 ‰ girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia kėde trenkė sugyventinei R. E. į galvą, nukentėjusiajai pradėjus gintis, kėde sudavė pastarajai į dešinės rankos pirštą, taip smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę R. E. sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: paties kaltinamojo duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas L. G. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b. l. 47), baustas administracine tvarka (b. l. 37–38, 49–50), 6 kartus teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 40–46), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas vertina tai, kad L. G. paskutinius tris kartus teismo buvo skirtos arešto bausmės, tačiau jos nebuvo efektyvios ir nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulakė. Atsižvelgdamas į šias ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jo dydį, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, turtinė ar žymi fizinė žala nepadaryta, kaltinamasis L. G. susitaikė su nukentėjusiąja, kuri taip pat sutinka su bausmės vykdymo atidėjimu.

Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamasis L. G. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga L. G., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimo metu L. G. įpareigotinas per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, L. G. skirtina BK 72(2) straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka L. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 7 d. 18.46 val. (b. l. 21) iki 2018 m. balandžio 9 d. 13.45 val. (b. l. 22), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu L. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant L. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir dirbti (arba registruotis darbo biržoje) visą bausmės vykdymo laikotarpį;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 7 d. 18.46 val. iki 2018 m. balandžio 9 d. 13.45 val. (dvi dienas).

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius PrankaNuorašas tikras