- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-89-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05217-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- L. P.
Civilinė byla Nr. e2S-89-883/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05217-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei S. L., trečiajam asmeniui L. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo arba teismo sprendimu nustatytos vaiko bendravimo tvarkos su tėvu ir priteisto išlaikymo vaikui pakeitimo ir atsakovės S. L. priešieškinį ieškovui A. B., trečiajam asmeniui L. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienį, išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Atsakovė S. L. preišieškinyje teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) duoti leidimą ieškovei su nepilnamete dukterimi T. B. išvykti į (duomenys neskelbtini) be atsakovo sutikimo, iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje; 2) iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną 330 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą, mokamą atsakovo A. B., nepilnametei dukrai T. B., indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad 330 Eur išlaikymo sumą atsakovas A. B. iki kiekvieno einamo mėnesio 15 dienos turi pervesti į S. L. atsiskaitomąją sąskaitą. S. L. šias pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovės S. L. prašymą tenkino iš dalies – iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš ieškovo A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. B. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2021 m. spalio 13 d. iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje, nustatant atsakovei S. L. uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą. Nustatė, kad 170 Eur išlaikymo sumą ieškovas A. B. iki kiekvieno einamo mėnesio 15 dienos turi pervesti į S. L. atsiskaitomąją sąskaitą. Kitą atsakovės prašymo dalį atmetė. 3. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsakovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – laikino leidimo suteikimo išvežti nepilnametį vaiką gyventi į užsienio valstybę, motyvus, teismas sprendė, kad suteikus atsakovei teisę išvežti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini) be ieškovo sutikimo, iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje, būtų neleistinai pažeidžiami nepilnamečio vaiko teisės ir interesai, t. y. teisė ir interesas bendrauti su abiem tėvais. Teismas nurodė, kad pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę, vaiko bendravimas su tėvu būtų ribojamas atstumo, praktiškai įmanomas tik naudojantis ryšio priemonėmis. 4. Be to, teismo vertinimu, pritaikius atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų iš esmės patenkintas ieškinys dalyje dėl leidimo suteikimo ieškovei išvežti nepilnametę T. B. nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) be atsakovo rašytinio sutikimo. Neleistinai būtų apribotos vaiko tėvo bei kitų artimųjų galimybės bendrauti su vaiku, susilpnėtų šeimos ryšiai. Kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, atsakovė tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė. Teismui taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovas darytų vaikui neigiamą įtaką. 5. Pažymėtina, kad ginčas dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo buvo išnagrinėtas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-778-267/2021 pagal atsakovės S. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. ir 2021 m. spalio 25 d. nutarčių civilinėje byloje, kuria išnagrinėtas atsakovės S. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo A. B. atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl šioje byloje skundžiamos nutarties motyvai, susiję su laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimu, plačiau neaptariami. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovė S. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas duoti leidimą atsakovei su nepilnamete dukterimi T. B. išvykti į (duomenys neskelbtini) be ieškovo sutikimo, iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir duoti leidimą atsakovei su nepilnamete dukterimi T. B. išvykti į (duomenys neskelbtini) be ieškovo sutikimo, iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 6.1. teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir duoti leidimą atsakovei su nepilnamete dukterimi T. B. išvykti į (duomenys neskelbtini) be ieškovo sutikimo iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; 6.2. atsakovė su dukterimi T. B. ir kitais nepilnamečiais vaikais bei sutuoktiniu L. P. nuo 2020 m. rugsėjo mėn. gyvena (duomenys neskelbtini); 6.3. išvykimą paskatino ir atsakovės patirtas fizinis smurtas, ieškovas ne kartą yra pakėlęs ranką prieš atsakovę, dažnai naudodavo ir psichologinį smurtą. Teismui teikiamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos su priedais. 6.4. ieškovas apie atsakovės ir nepilnametės dukters T. B. išvykimą žinojo, bei tam niekuomet neprieštaravo; 6.5. atsakovės sūnaus tėvas L. P. (duomenys neskelbtini) turi gerai apmokamą darbą ir pilnai išlaiko šeimą, atsakovė įstojo mokytis į „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu taip pat yra susiradusi darbą. T. B. ir jos sesuo L. L. (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, vaikų gyvenamoji aplinka yra saugi, stabili. Teismui pateiktos T. B. kambario nuotraukos, pažyma iš mokyklos, kiti duomenys, pagrindžiantys tinkamas mergaitės gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini); 6.6. ieškovas pateikė prašymą deportuoti atsakovę ir jos dukrą T. B. iš (duomenys neskelbtini), kaip išvežtą be atsakovo sutikimo. Ieškovas gera valia neduoda leidimo atsakovei su dukterimi T. B. išvykti į užsienį, nors jokių svarių priežasčių nenurodo; 6.7. į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę ar jos atstovą dėl bendravimo su dukterimi ar kitaip bandė susisiekti su dukterimi; 6.8. ieškovas negali užtikrinti dukteriai tinkamų, visapusiškų, gerų gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sąlygų. Nuo pat gimimo dukra gyvena kartu su motina, kuri ją visada išlaikė ir ja rūpinosi, vaikas yra prisirišęs prie motinos, su dukterimi ji palaiko itin artimus, šiltus tarpusavio santykius, visą savo laisvalaikį, atostogas, savaitgalius praleidžia su dukterimi, su dukra puikiai sutaria, T. noriai bendrauja su atsakove, rodo tam iniciatyvą. Mergaitė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tokių metų vaikui mama yra labai svarbus asmuo. Be to, yra susiformavęs itin stiprus ryšys tarp T. ir jos sesers L. L. bei mažojo brolio H. P.. Jei mergaitė būtų atskirta nuo mamos, brolio ir sesers, neišvengiamai kiltų sunkios psichologinės pasekmės ir būtų padaryta nepataisoma žala T. B. sveikatai; 6.9. atsakovė niekada nedraudė ieškovui bendrauti su dukterimi, neprieštarauja, kad T. bendrautų su tėvu, pati priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo tvarką su dukterimi. Atsakovė mano, kad ieškovas nesąžiningu elgesiu siekia pakenkti atsakovei, pažeisti jos ramų ir saugų šeimos gyvenimą; 6.10. teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių įprasta vaiko gyvenamoji vaiko poreikius pilnai patenkinanti aplinka turėtų būti iš esmės keičiama; 6.11. teismas neįsigilino į esamą faktinę situaciją, išsamiai neišnagrinėjo atsakovės pateikto prašymo, jame nurodytų argumentų, todėl neteisingai įvertino bylos duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad vaiko įprasta aplinka yra Lietuvoje; 6.12. iš bylos duomenų matyti, kad vaiko įprasta aplinka yra (duomenys neskelbtini), kur vaikas gyvena jau daugiau nei vienerius metus, o vaiko ir tėvo emocinį ryšį tikslinga atkurti palaipsniui, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu; 6.13. teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė laikiną ieškovo A. B. bendravimo su dukterimi T. B. tvarką. Ieškovas šios teismo nutarties neskundė, su ja sutiko, šį laikinoji bendravimo tvarka yra galiojanti ir vykdoma, ieškovas turi galimybę bendrauti su dukterimi. 7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. B. prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais: 7.1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis dėl procesinio termino atnaujinimo paties teismo iniciatyva yra neteisėta dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo. O kadangi priimdamas nagrinėti teisme atsakovės 2021 m. gruodžio 26 d. atskirąjį skundą teismas neišsprendė praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimo, nei savo iniciatyva, nei atsakovės pareiškimo teisiniu pagrindu, atsakovės 2021 m. gruodžio 26 d. atskirasis skundas teisme priimtas nagrinėti neteisėtai; 7.2. atsakovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių argumentų, kodėl netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir/ar pasidaryti nebeįmanomas; 7.3. atsakovei negavus bylą nagrinėjančio teismo leidimo kartu su dukra T. B. išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nei jos, nei jos trijų vaikų turtinės ir/ar neturtinės teisės nebus pažeistos, nes ji ir toliau gyvens (duomenys neskelbtini), neteisėtai, kaip ir gyveno iki šiol; 7.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad norint keisti vaiko gyvenamąją vietą užsienyje imperatyviai reikalaujama skyrium gyvenančio vaiko tėvo rašytinio sutikimo. Todėl remiantis minima materialinės teisės norma akivaizdu, jog T. B. neturtinės teisės bei teisėti interesai yra pažeidžiami dabar, jai gyvenant (duomenys neskelbtini), o ne būtų pažeidžiami grįžus gyventi į Lietuvą; 7.5. atsakovės apsisprendimas grįžti gyventi į Lietuvą kartu su dukra ar likti gyventi (duomenys neskelbtini) su savo nauja šeima, yra jos pačios pasirinkimo teisė, o ne ieškovo prašymu teismo nustatyta pareiga, kurią atsakovė bando pateikti kaip asmeninių neturtinių teisių apžeidimą; 7.6. atsakovė nurodo, jog jau dirba, tačiau jokių įrodymų apie tai į bylą nepateikia, todėl jos gaunamos pajamos būtų absoliučiai tokios pačios, kaip ir gyvenant Lietuvoje. Be to, atsakovė Lietuvoje nuosavybės teise be jokių kreditų turi net du butus ir net 20 000 Eur santaupų banko sąskaitoje (atsakovės 2021 m. lapkričio 30 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedai), o ir pragyvenimo lygis Lietuvoje yra žemesnis, ir dėl to pigesnis, todėl atsakovės išlaidos gyvenant Lietuvoje būtų kur kas mažesnės; 7.7. byloje nėra įrodymų apie atsakovės sugyventinio gaunamas pajamas (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, įrodymų apie atsakovės gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas laikosi pozicijos, jog kalbėdama apie galimą vaikų bei jos pačios teisių pažeidimą teismui neišdavus leidimo atsakovė pirmiausiai turėtų parodyti kokiame lygyje tos teisės yra įgyvendinamos (duomenys neskelbtini), ir tik tada kabėti kaip blogai bus gyventi Lietuvoje; 7.8. nei vienas į bylą atsakovės pateiktas įrodymas nepatvirtina smurtavimo aplinkybių, o ir valstybinių institucijų priimti procesiniai sprendimai paneigia atsakovės išsakytus kaltinimus, kadangi ieškovo veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip teisės pažeidimai; 7.9. šiai dienai byloje esantys įrodymai visiškai vienareikšmiškai patvirtina tik tai, jog išveždama vaiką gyventi į kitą valstybę bei neleisdama jokia forma bendrauti su tėvu vaiko teises grubiai pažeidžia būtent mama, o ne tėvas; 7.10. sutikimo išvykti vaikui gyventi į (duomenys neskelbtini) ieškovas nedavė, o dukros T. neturtinę teisę bendrauti su abiem tėvais remiantis bylos medžiaga grubiai pažeidinėja pati atsakovė; 7.11. atsakovės cituojamose sms žinutėse nėra nei vieno žodžio apie jos persikėlimą gyventi į (duomenys neskelbtini) kartu su dukra; ieškovas žinojo apie atsakovės planuojamą kelionę, bet nežinojo apie persikėlimą ten gyventi; 7.12. atsakovė net ir šiuo metu, nors (duomenys neskelbtini) teismas įpareigojo ją sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su dukra, nevykdo savo pareigų; 7.13. atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji šiuo metu jau dirba, prižiūri mažametį H. P., rūpinasi dukterimi, jog sūnaus tėvas L. P. turi gerai apmokamą darbą ir pilnai išlaiko šeimą, kad atsakovė įstojo mokytis į „(duomenys neskelbtini)“, įsigijusi kvalifikaciją, paūgėjus sūnui, turės galimybę dirbti pagal specialybę, kad T. B. ir jos sesuo L. L. (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, nepatvirtintos įrodymais, be to, jos nėra reikšmingos, kadangi absoliučiai visus atsakovės įvardintus teigiamus procesus yra galima įgyvendinti ir Lietuvoje; 7.14. ieškovui puikiai suprantami faktai, kad vaikas yra prisirišęs prie mamos, prie savo sesers ir brolio, bet vaikas taip pat nori ir turi bendrauti su savo tėvu; 7.15. atsakovė labai akcentuoja vaiko ryšį su nauja mokyklos aplinka, su naujais draugais, tačiau psichologiškai jis dar labiau buvo susijęs ir su Lietuvoje susikūrusia socialine aplinka, su ieškovo šeimos nariais, bendraklasiais, būrelio draugais, kaimynais ir taip toliau; 7.16. jeigu atsakovė su dukra grįžtų gyventi į Lietuvą, ieškovas nebeprašytų keisti vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu, ir apsiribotų tik detalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatytu, nes civilizuotai susitarti su atsakove dėl laisvo bendravimo tiesiog neįmanoma; 7.17. atsakovė neturėjo teisės keisti vaiko gyvenamosios vietos be išankstinio ieškovo sutikimo ir ji tai pripažįsta, nes tik 2021 m. rugsėjo mėnesį pateikė ieškovui prašymą dėl tokio sutikimo išdavimo. Todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju būtų ne teismo įsikišimas kokioje nors išskirtinėje gyvenimiškoje situacijoje, pavyzdžiai vaikui reikalingas ilgalaikis gydymas užsienyje, specializuoti mokslai, arba kitas būtinas vaiko ar jo mamos poreikis išvykti, kurio neįgyvendinus žala būtų aiškiai didesnė nei vaiko ir jo tėvo normalaus bendravimo užtikrinimas, bet atsakovės akivaizdžiai neteisėto poelgio legalizavimas. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas atmetamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. 9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje, duoti leidimą atsakovei (vaiko motinai) su nepilnamete dukterimi išvykti į (duomenys neskelbtini) be ieškovo (vaiko tėvo) sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Šiaulių apskrities VPK pažymas su priedais. 12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). 13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išvežimo laikinai gyventi į užsienį be vaiko tėvo sutikimo klausimas, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečio vaiko išvežimo laikinai gyventi į užsienį be vaiko tėvo sutikimo klausimas, todėl sprendžiant šį klausimą teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka. Dėl skundžiamos nutarties dalies (ne) teisėtumo 14. Atsakovė savo nesutikimą su skundžiama nutarties dalimi, kuria atmestas atsakovės prašymas duoti leidimą atsakovei išvežti vaiką laikinai gyventi į užsienį be vaiko tėvo sutikimo, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į esamą faktinę situaciją, išsamiai neišnagrinėjo atsakovės pateikto prašymo, jame nurodytų argumentų, todėl neteisingai įvertino bylos duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad vaiko įprasta aplinka yra Lietuvoje, o ne (duomenys neskelbtini), kur vaikas gyvena jau daugiau nei vienerius metus. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių įprasta vaiko gyvenamoji vaiko poreikius pilnai patenkinanti aplinka turėtų būti iš esmės keičiama. 15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas A. B. ir atsakovė S. L. turi nepilnametę dukrą T. B., gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-794-776/2016 nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. B. (dabar L.). Tėvas įsipareigojo teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, šalys susitarė, kad vaiko auklėjimo ir lankymo teisės tėvui neribojamos. Ieškovas A. B. 2021 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį dėl nepilnametės T. B. gyvenamosios vietos, nustatant vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. B., taip pat prašė atitinkamai pakeisti teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir nustatyto išlaikymo lėšų tvarkytojo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. spalio 13 d. gautas ieškovės S. L. ieškinys atsakovui A. B. dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką T. B. nuolat gyventi į užsienį, išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi šalių pareikšti reikalavimai skirtingose civilinės bylose, sujungti nagrinėti į vieną civilinę bylą. Atsakovė S. L., be kita ko, teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) duoti leidimą ieškovei su nepilnamete dukterimi T. B. išvykti į (duomenys neskelbtini) be atsakovo sutikimo, iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje; 2) iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną 330 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą, mokamą atsakovo A. B., nepilnametei dukrai T. B., indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad 330 Eur išlaikymo sumą atsakovas A. B. iki kiekvieno einamo mėnesio 15 dienos turi pervesti į S. L. atsiskaitomąją sąskaitą. S. L. šias pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise. Atsakovė S. L. ieškinyje (priešieškinyje) nurodė, kad šiuo metu su nepilnamete T. B. ir kitais savo dviem vaikais, kurių tėvas nėra ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su ieškiniu (priešieškiniu) pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nuo 2020 m. spalio 21 d. ir šiuo metu T. B. lanko mokyklą (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra pateikęs prašymą deportuoti atsakovę ir jos dukrą T. B. iš (duomenys neskelbtini), kaip išvežtą be atsakovo sutikimo. Vyksta bylos nagrinėjimas (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teisingumo Teisme Šeimos bylų skyriuje. 16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovės S. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovo A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. B. po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2021 m. spalio 13 d. iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje, nustatė atsakovei S. L. uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą. Nustatė, kad 170 Eur išlaikymo sumą ieškovas A. B. iki kiekvieno einamo mėnesio 15 dienos turi pervesti į S. L. atsiskaitomąją sąskaitą. Kitą atsakovės prašymo dalį atmetė. 17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 25 d. nutartimi pasinaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas taikė iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą iš ieškovo iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. 18. Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo atsakovės S. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. ir 2021 m. spalio 25 d. nutarčių. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą. Patikslino skundžiamos 2021 m. spalio 25 d. nutarties rezoliucinę dalį ir pašalino perteklinį sakinį – „Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.“ Atsakovės S. L. atskirojo skundo ((duomenys neskelbtini)) dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – duoti leidimą ieškovei su nepilnamete dukterimi T. B. išvykti į (duomenys neskelbtini) be atsakovo sutikimo, iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje, priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas A. B. 2021 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pateikė patikslintą ieškinį dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko bendravimo tvarkos su tėvu ir priteisto išlaikymo vaikui pakeitimo. Kuriame, be kita ko, ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra T. B.. Patikslintas ieškinys priimtas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies – iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyta tokia laikina ieškovo A. B. bendravimo su dukterimi T. B. tvarka – tėvas A. B. turi teisę du kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį) pabendrauti su dukterimi T. B. telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis iki 30 minučių trukmės, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.00 val. (duomenys neskelbtini) laiku, motinai nekliudant bei suteikiant dukrai telefoną ar kitą balso ir vaizdo ryšio naudojimui tinkamą įrenginį šiuo tikslu. Ketindamas pabendrauti su dukterimi telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis, tėvas apie tai raštu (trumpąją žinute arba el. laišku) informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, patvirtindamas savo valią bendrauti su vaiku. Jei skambučio metu motina dėl objektyvių priežasčių negali atsiliepti ar užtikrinti vaiko galimybės bendrauti su tėvu, ji turi nedelsiant, bet ne vėliau, nei per 30 min. raštu (trumpąja žinute arba el. laišku) pranešti vaiko tėvui, kuriuo metu jam galima perskambinti iki 30 min. trukmės pokalbiui su vaiku. 20. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. 21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. 22. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų, įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. 23. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakove, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės keitimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos užsienio valstybėje bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekiama išspręsti klausimą dėl leidimo išvežti vaiką į užsienį laikinai gyventi, t. y. iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje. Iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. 24. Pabrėžtina, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, bendraujant su abiem tėvais, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turi kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas, kuris vertina bylai svarbių aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). 25. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsakovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovei teisės išvežti vaiką laikinai gyventi į užsienį be vaiko tėvo sutikimo, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į vaiko interesus ir abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime, užtikrino šalių interesų pusiausvyros principą, atsižvelgdamas į vaiko interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. 26. Preliminariai vertinant bylos aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė nepagrindė būtinybės taikyti jos nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Vien susidariusi situacija, kad atsakovė yra sukūrusi naują faktinę šeimą su L. P., su kuriuo, kitais dviem vaikais ir nepilnamete dukra T. B. gyvena (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas neatsižvelgti ir į nepilnamečio vaiko tėvo teises ir interesus savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, dėl to ginčijamas klausimas (dėl leidimo išvežti vaiką į užsienį) turi būti išspręstas ne formaliai, ne prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visų bylos įrodymų visumą, dalyvaujant specialistams, išklausius nepilnamečio vaiko poziciją šiuo klausimu ir specialistų vertinimus. 27. Be to, pažymėtina, jog šalių nepilnametis vaikas jau yra išvežtas į užsienį ((duomenys neskelbtini)), tačiau tokiu atveju vis tiek neturėtų būti pažeidžiami nei paties vaiko interesai bendrauti su tėvu, nei tėvo, su kuriuo vaikas išskiriamas, interesai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Iš dalies sutiktina su atsakovės argumentais, kad šioje situacijoje reikšminga tai, kad nepilnametė šalių dukra nuo 2020 m. spalio 21 d. lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), yra prisitaikiusi prie gyvenamosios aplinkos, todėl gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti socialines ir psichologines pasekmes vaikui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės iš esmės yra priežastys to, kad šalys neišsprendžia šios situacijos taikiai, tinkamai tarpusavyje nebendradarbiauja dėl vaiko interesų, nederina savo tarpusavio interesų, bet ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu ieškovo atžvilgiu ir taip yra daromi apribojimai maksimaliam bendravimui su vaiku, nagrinėjamoje byloje yra atsižvelgta į vaiko interesus ir nustatyta laikina skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka tik ryšio priemonėmis (žr. šios nutarties 19 punktą). 28. Atsakovė savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia ir netinkamu ieškovo elgesiu, tačiau, apeliacinės instancijos nuomone, pateiktų įrodymų pagrindu šioje proceso stadijoje negalima spręsti, jog ieškovo elgesys daro neigiamą įtaką vaikui, sukuria jam nesaugią gyvenimo aplinką. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti ieškovo elgesio pasekmes vaikui, šios atsakovės nurodomos aplinkybės turi būti išsamiai ištirtos ir įvertintos specialistų, turi būti pateiktos jų išvados, kurias teismas įvertins nagrinėdamas bylą iš esmės. 29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo 30. Ieškovas A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovės 2021 m. gruodžio 26 d. atskirasis skundas teisme priimtas nagrinėti neteisėtai dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo pažeidžiant CPK 78 ir 115 straipsnių nuostatas. 31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai dėl procesinių teisės normų pažeidimo, nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. neturi jokios įtakos nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ir pagrįstumą. 32. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui kyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų atnaujinant procesinius terminus teisėtumo, kurie yra neskundžiami, mano esant tikslinga dėl to pasisakyti, siekiant išsklaidyti ieškovo abejones. 33. Pažymėtina, kad atnaujinti praleistą procesinį terminą teismas gali ne tik tada, kai to prašo dalyvaujantis byloje asmuo. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu, ir ex proprio motu (savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šio principo įgyvendinimui. Todėl turėdamas duomenų, kad procesinis terminas galėjo būti praleistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jį praleidusio asmens valios, teismas, atsižvelgdamas į atitinkamos kategorijos bylose galiojančias įrodinėjimo taisykles, turi svarstyti termino atnaujinimo klausimą. 34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovės S. L. atskirojo skundo ((duomenys neskelbtini)) dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – duoti leidimą ieškovei su nepilnamete dukterimi T. B. išvykti į (duomenys neskelbtini) be atsakovo sutikimo, iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje, priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą savo iniciatyva spręsti praleisto procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Dėl procesinės bylos baigties 35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ginčo esmę, esamą situaciją ir netenkindamas atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – duoti leidimą atsakovei su nepilnamete dukterimi T. B. išvykti į (duomenys neskelbtini) be ieškovo sutikimo, iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).