Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-25 · Administracinė byla Nr. I-935-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-25
Bylos Nr.
I-935-739/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
K. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-935-739/2019
Teisminio proceso 3-62-3-02416-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 25 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. S. (toliau – pareiškėjas) 2018 m. spalio 8 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovė), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad 2018 m. liepos mėn. jam atvykus atlikti bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam buvo skirta antklodė, čiužinys ir pagalvė, kurie sukėlė jam didelių nepatogumų miegant, pažemino jo orumą. Antklodė buvo suplyšusi, purvina ir dėmėta nuo kažkieno prakaito, smirdėjo. Čiužinys buvo drėgnas, perplyšęs, dėmėtas ir smirdėjo. Pagalvė buvo praplyšusi, dėmėta ir smirdėjo. Užvilkus patalynę ant tokios antklodės, tokio čiužinio, tokios pagalvės, patalynė irgi pradėdavo smirdėti, tapdavo drėgna, dėmėta. Miegoti su tokiais antklode, čiužiniu ir pagalve buvo tiesiog neįmanoma, jis nuolat atsibusdavo. Pareiškėjas teigė, kad gavęs tokią antklodę, čiužinį ir pagalvę, jis kreipėsi žodžiu į pirties vedėją, kuris buvo davęs jam šiuos daiktus, kodėl jam buvo duoti tokie daiktai, tačiau šis jam pasiūlė ateiti po mėnesio arba kreiptis į sandėlio vedėją, tada jis kreipėsi į sandėlio vedėją, tačiau šis jam pasiūlė kreiptis į kitą asmenį. 2018 m. rugsėjo 24 d. jis kreipėsi su skundu į Marijampolės pataisos namų direktorių, ir tada 2018 m. spalio mėn. jam buvo pakeisti antklodė, čiužinys ir pagalvė. Tačiau pakeisti antklodė, čiužinys ir pagalvė irgi buvo nenauji, purvini, dėmėti, smirdėjo, be to, antklodė ir čiužinys buvo ploni. Po tokia antklode naktimis buvo šalta. Miegoti su tokiais antklode, čiužiniu ir pagalve buvo tiesiog neįmanoma, jis nuolat jautė nemalonius kvapus, tai trikdydavo miegą, buvo pažemintas jo orumas. Po tokio miegojimo jam prasidėjo kūno niežulys, bėrimas. Pareiškėjas mano, kadangi jam, nuteistajam, atvykus į pataisos namus, jo nurodyti daiktai (antklodė, čiužinys ir pagalvė) yra išduodami dvejiems metams, ir gali būti keičiami tik po dvejų metų, tai reiškia, kad jam turėjo būti išduoti visiškai nauji minėti daiktai, supakuoti į celofaną, o ne tokie, kuriems yra 20–40 metų. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 9–11) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjui išduoti antklodė, čiužinys ir pagalvė buvo suplyšę, skleidė nemalonius kvapus ir buvo purvini. Paaiškino, kad pareiškėjui 2018 m. liepos 4 d. atvykus į Marijampolės pataisos namus, jam buvo išduotas minkštasis inventorius, nurodytas pareiškėjo asmeninės sąskaitos kortelėje. Pažymėjo, kad visas minkštasis inventorius ir užvalkalai yra nuolat skalbiami, ir naujai atvykusiems nuteistiesiems yra išduodami iš skalbyklos, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, minkštasis inventorius ir patalynė buvo švarūs. Teigė, kad pareiškėjo teiginys dėl tariamai nemalonaus kvapo yra tik pareiškėjo subjektyvus vertinimas, atsakovas negali pakeisti skalbimo priemonių į tokias, kurios skleistų, pareiškėjo subjektyviu supratimu, malonų kvapą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 neįtvirtina reikalavimo privalomai išduoti naują inventorių, todėl pareiškėjo noras negali būti patenkintas, pareiškėjui negali būti suteiktos geresnės ar kitokios sąlygos nei kitiems nuteistiesiems. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas nenurodė, kokius išgyvenimus jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė, ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovo priimtų sprendimų ir žalos. Be to, Marijampolės pataisos namai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl to, kad jam Marijampolės pataisos namuose buvo išduoti netinkami naudoti (t. y. suplyšę, purvini, dėmėti, smirdantys, ploni) ir nenauji antklodė, čiužinys ir pagalvė.

Pareiškėjas skunde nurodė neturtinę žalą patyręs nuo 2018 m. liepos mėn., t. y. nuo atvykimo į Marijampolės pataisos namus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2018 m. liepos 4 d. (b. l. 10). Pareiškėjas nenurodė laikotarpio, už kurį jis prašo priteisti patirtą neturtinę žalą, pabaigos. Pareiškėjo skundas yra 2018 m. spalio 8 d. (b. l. 2), ir iš bylos duomenų (b. l. 2, 4, 13–14) matyti, kad 2018 m. spalio 8 d. pareiškėjas dar buvo Marijampolės pataisos namuose. Todėl byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. spalio 8 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjo asmeninės sąskaitos kortelės kopijos (b. l. 12) duomenimis, jam atvykus į Marijampolės pataisos namus, jam buvo išduota antklodė, čiužinys ir pagalvė (po 1 vnt.). Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. skundu (kuris užregistruotas 2018 m. rugsėjo 25 d.) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių, teigdamas, kad jam išduoti antklodė, čiužinys ir pagalvė yra blogos būklės, ir prašydamas išduoti jam naujus minėtus daiktus (b. l. 13). Ant minėto pareiškėjo skundo yra pareiškėjo 2018 m. spalio mėn. įrašas, kad antklodė, čiužinys ir pagalvė jam buvo pakeisti į kitus – geresnės būklės, tačiau vis tiek nenaujus. Iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos kortelės kopijos (b. l. 12), pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. skundo Marijampolės pataisos namų direktoriui kopijos (b. l. 15) matyti, kad pareiškėjui 2018 m. spalio 18 d., t. y. jau pasibaigus ginčo laikotarpiui, buvo išduoti nauji antklodė, čiužinys ir pagalvė.

Ginčo laikotarpiu ir šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 (nuo 2017 m. sausio 1 d. išdėstytas nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132), ir juo patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punktas nustato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Pagal Aprašo 1 priedą – Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas (toliau – Aprūpinimo normos) laisvės atėmimo vietoje laikomam nuteistajam vyrui yra išduodama patalynė: antklodė (1 vnt.), čiužinys (1 vnt.), pagalvė (1 vnt.). Aprūpinimo normose yra nurodyta, kad nuteistiesiems patalynės dėvėjimo arba naudojimo laikas yra toks: antklodės – 3 metai, čiužinio – 4 metai, pagalvės – 2 metai. Aprūpinimo normose taip pat nustatytas laisvės atėmimo vietose laikomam nuteistajam išduodamų patalynės komplektų (paklodės, užvalkalų antklodei ir pagalvei) ir rankšluosčių kiekis, ir jų dėvėjimo (naudojimo) laikas, tačiau pareiškėjas nesiskundė dėl patalynės komplektų ir rankšluosčių netinkamos būklės, todėl šios normos nėra aktualios.

Vadovaujantis minėtomis Aprašo, Aprūpinimo normų nuostatomis, pataisos įstaiga privalo aprūpinti nuteistuosius antklode, čiužiniu ir pagalve. Pareiškėjas skunde patvirtino, ir iš aptartų bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui atvykus į Marijampolės pataisos namus, jam buvo išduoti antklodė, čiužinys ir pagalvė, kaip numato aptartos Aprašo ir Aprūpinimo normų nuostatos. Aptartame teisiniame reglamentavime nėra nustatytas reikalavimas, kad nuteistiesiems turi būti išduodami nauji antklodė, čiužinys ir pagalvė, yra nustatytas tik minėtų daiktų dėvėjimo (naudojimo) laikas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėtoje administracinėje byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareiškėjo laikymo sąlygų (pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad minėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 nenumato, jog turi būti išduodamas naujas čiužinys arba nauja patalynė) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1748-492/2018). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Marijampolės pataisos namai neprivalėjo pareiškėjui išduoti naujus antklodę, čiužinį ir pagalvę. Nors ir išdavė pareiškėjui naujus minėtus daiktus jau po ginčo laikotarpio, tačiau neprivalėjo išduoti naujus. Teismas sprendžia, kad Aprūpinimo normose nustatyti antklodės, čiužinio ir pagalvės naudojimo terminai yra pakankamai ilgi ir nuteistajam tenka naudotis antklode, čiužiniu ir pagalve, kuriais jau naudojosi kiti nuteistieji, minėtų daiktų būklė priklauso nuo visų nuteistųjų geranoriškumo ir saugojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo laikotarpiu ir šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos norma HN 134:2015 nustato, kad: laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje (24 punktas); švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias laisvės atėmimo vietos patalpas, laikomi jiems skirtose švariose uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo nešvarių skalbinių (27 punktas); turi būti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas (33 punkto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. galiojusi ginčo laikotarpiu); čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 punktas); draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą patvirtino, kad visas minkštasis inventorius ir užvalkalai yra nuolat skalbiami, ir naujai atvykusiems nuteistiesiems yra išduodami iš skalbyklos, ir nurodė, kad pareiškėjui išduoti antklodė, čiužinys ir pagalvė buvo švarūs. Taip pat nurodė, kad pataisos įstaigoje yra pildomas Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas (b. l. 10). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Įrodymų, kad pareiškėjui buvo išduoti netinkami naudojimui antklodė, čiužinys ir pagalvė, byloje nėra. Be to, iš Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos minėto žurnalo kopijos (b. l. 15–27) matyti, kad Marijampolės pataisos namuose antklodės, čiužiniai ir pagalvės buvo dezinfekuojami, jie taip pat buvo dezinfekuoti laikotarpiu iki 2018 m. liepos 4 d. (b. l. 16), t. y. iki pareiškėjo atvykimo į Marijampolės pataisos namus. Byloje nėra duomenų, kad buvo nesilaikyta minėtos Higienos normos HN 134:2015 42 punkto nuostatos, draudžiančios laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę ir antklodę perduoti kitiems asmenims. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjui buvo išduoti tinkami naudojimui antklodė, čiužinys ir pagalvė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad jam buvo išduoti netinkami naudoti ir nenauji antklodė, čiužinys ir pagalvė, yra nepagrįsti, todėl teismas atmeta šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Marijampolės pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų Marijampolės pataisos namų ir jos pareigūnų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė