- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-228-282/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- E. D.
- Nukentėjusysis
- L. D.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 15 d. epizodas) viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 19 d. epizodas) viešaisiais darbais 5 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. D. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. 21.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. 16.20 val., tai yra 1 para.
Nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. D. nukentėjusiajai priteista 1 000,00 Eur neturtinės žalos.
Nukentėjusiosios L. D. patirtos išlaidos už advokato pagalbą, iš viso 600,00 Eur, pripažintos proceso išlaidomis ir iš E. D. priteistos L. D..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. D. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su žmona L. D., nukentėjusiajai gulint lovoje, sudavė delnu vieną smūgį jai į galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. D. fizinį skausmą.
2. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo šeimos narį, tai yra 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su žmona L. D., suėmė rankomis nukentėjusiajai rankų riešus ir juos suko, delnu sudavė 4 smūgius į galvą bei griuvimo metu spyrė vieną kartą į veidą ir padarė sužalojimus: muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas kairės alkūnės sąnario ir kairio riešo sąnario srityse, t. y. padarė nukentėjusiajai L. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį kaip nepagrįstą, pernelyg švelnų ir bylą perduoti tirti iš naujo ne Radviliškio rajono teisėsaugos pareigūnams arba priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – E. D. nuteisti realia laisvės atėmimo bausme, taikant griežčiausią įstatymo numatytą sankciją, apriboti E. D. galimybę artintis prie jos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 300 m atstumu dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, priteisti iš E. D. jai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Teigia, kad nuosprendis dėl E. D. nuteisimo yra nepagrįstas ir per švelnus, nes pagrįstas šališku ir tendencingu kaltinamuoju aktu, kadangi buvo atsisakyta nagrinėti ir pasisakyti dėl E. D. tęstinių smurtinių veiksmų, besitęsiančių nuo 2007 m., dėl E. D. panaudoto smurto 2019 m. birželio 20 d., dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sudariusių prielaidą E. D. toliau naudoti smurtą ir sukelti sunkias pasekmes 2019 m. rugpjūčio 15 d., 19 d. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir kaltinimą palaikęs prokuroras kaltinimus E. D. pateikė pagal pakeistus jo paties parodymus, nesiremdami jo 2019-08-21 duotais parodymais. Taip pat nurodo, kad į tyrimą nebuvo pateikti policijos pareigūnų, kurie 2019-06-20 net 2 kartus vyko tramdyti E. D. smurto ir agresijos, apklausos protokolų, ir tyrimo metu pateikė žinomai melagingas išvadas, jog E. D. 2019-06-20 nesmurtavo.
3.2. Nukentėjusioji skunde teigia, kad prokuroras tyrimo metu padarė procesinius pažeidimus, nes atsisakė tirti jos 2019-10-04 prašymą „dėl ikiteisminio tyrimo papildymo“ ir 2019-10-10 atsisakė suteikti jai galimybę būti išklausytai.
3.3. Taip pat skunde nukentėjusioji teigia, kad nuosprendžiu E. D. nuteistas per švelnia bausme, nes neužkerta kelio E. D. toliau smurtauti prieš ją, ji jaučia nuolatinę baimę, stresą, kad vėl namo grįžęs girtas E. D. galutinai pribaigs ją, kaip žadėdavo anksčiau, o iškviesti policijos pareigūnai jo net netramdys. Teigia, kad E. D. ruošiasi jai atkeršyti už kreipimąsi į gydytojus dėl sumušimų, dėl patirto smurto, dėl paviešintų E. D. smurto prieš ją faktų, nes E. D. teisme jos neatsiprašė, neatgailavo, o tik eilinį kartą reiškė turtines pretenzijas.
3.4. Nukentėjusioji teigia, kad E. D. gynėjas adv. V. Strička teisme bandė įrodyti, kad daugybinius smūgius ir sužalojimus ji patyrė „mylintis“, tai yra užfiksuota 2020-07-02 teismo posėdžio garso įraše, nors to nėra užfiksuota 2020-07-02 teisiamojo posėdžio protokole.
2. Teismo posėdyje nukentėjusioji prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas bei prokuroras prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkintinas.
3. Nukentėjusioji L. D. apeliaciniu skundu prašo bylą perduoti tirti iš naujo. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Nukentėjusioji L. D. skunde nenurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ji tik prašo bylą grąžinti tirti iš naujo, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirti jos nurodyti atvejai dėl 2007 m. įvykio, kai E. D. namuose atsuko ir paliko dujas, dėl 2019-06-20 dviejų įvykių dėl E. D. smurto ir agresijos. Šios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos. Iš Radviliškio rajono policijos komisariato 2007-06-18 rašto matyti, kad E. D. profilaktinio pokalbio metu oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio nukentėjusiosios atžvilgiu bei galimos atsakomybės įvykdžius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) (t. 1, b. l. 67). Taigi, dėl 2007 m. įvykio, nurodyto nukentėjusiosios skunde, E. D. jau yra nubaustas, todėl bausti antrą kartą už tą pačią veiką negalima. Taip pa, tikslinant nukentėjusiosios nurodyto 2019-06-20 įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2019-06-20 pagal L. D. skambučius policijos pareigūnai į jos namus vyko du kartus, tačiau abiem kartais skundų pareiškimų nebuvo gauta (t. 1, b. l. 76-79): pirmu atveju dėl to, kad namo sugrįžo sumuštas E. D., tačiau pats E. D. policijos pareigūnams nurodė, kad jis susimušė su draugu išgertuvių metu, pretenzijų niekam neturi; antru atveju dėl to, kad E. D. elgėsi agresyviai, stumdosi, tačiau policijos pareigūnai nustatė, kad smurtas nebuvo naudotas. Nukentėjusioji skunde teigia, kad išvados dėl 2019-06-20 įvykio, kad E. D. nesmurtavo, yra melagingos, tačiau nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kodėl tokia išvada yra melaginga. Iš policijos suvestinės dėl 2019-06-20 įvykių matyti, kad skundų pareiškimų nebuvo gauta, šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai V. B. ir J. Ž.. Atsižvelgiant į visumą šių paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nukentėjusiosios L. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės dėl 2007 m. ir 2019-06-20 įvykių buvo tiriamos, tačiau nebuvo nustatyta nusikalstamų veikų požymių, todėl dėl šių įvykių nebuvo pagrindo pradėti E. D. baudžiamąjį persekiojimą. Dėl šių įvykių papildomo tyrimo, kaip prašoma nukentėjusiosios, nėra pagrindo bylą grąžinti tyrimui papildyti, nes, kaip matyti iš pirminio L. D. pareiškimo-protokolo, ji į policijos pareigūnus kreipėsi dėl E. D. 2019-08-15 ir 2019-08-19 atliktų neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kurie buvo įvertinti skundžiamu nuosprendžiu.
4. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo skirti E. D. realią laisvės atėmimo bausmę, paskirti įpareigojimą nesiartinti prie jos namų dvejus metus.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl E. D. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
7.1. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. D. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, priteistu civiliniu ieškiniu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.
8.1. Nuteistasis E. D. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas E. D. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
8.2. Nuteistasis E. D. yra vedęs, nuo 2009-10-17 neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nedirba, tačiau gauna neįgalumo išmoką, nes jam nustatytas 50 proc. neįgalumas. Iš byloje esančios pažymos apie E. D. ankstesnius baustumus matyti, kad jis buvo baustas 2016-03-17 už tai, kad būdamas neblaivus (2,09 prom.) negalėjo savarankiškai paeiti, taip įžeidė žmonių orumą ir visuomenės dorovę, už šį nusižengimą E. D. buvo skirtas įspėjimas. Kitų duomenų apie tai, kad E. D. buvo baustas administracine tvarka, byloje nėra. Taigi, nusikalstamų veikų padarymo metu E. D. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas. Taigi, nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į BK 55 straipsnio nuostatą, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Dėl šių paminėtų aplinkybių keisti E. D. paskirtos bausmės rūšį į realią laisvės atėmimo bausmę, kaip skundu prašo nukentėjusioji, nėra pagrindo.
8.3. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienų metų, kad asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus viešuosius darbus, jų terminą nustatė 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Ši bausmė, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per švelni, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per švelni ir griežtinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
7. Nukentėjusioji L. D. prašo skirti nuteistajam įpareigojimą nesiartinti prie jos gyvenamosios vietos arčiau kaip per 300 metrų dvejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo.
9.1. BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu – gali būti skiriama kartu su bausme. Nukentėjusioji skunde bei apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad šį įpareigojimą ji prašo skirti dėl to, kad ji bijo nuteistojo, nes nuteistasis jai grasina, elgiasi agresyviai. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio tokius jos teiginius. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis gyvena sodyboje, ne tame pačiame name, kur ir nukentėjusioji, kad tarp jų vyksta skyrybų procesas, kad nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios teiginių, jog jis jai grasino, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu nėra pagrindo.
8. Nukentėjusioji skundu taip pat prašo iš E. D. priteisti visą jos prašomą neturtinės žalos dydį – 15 000 Eur.
10.1. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos, kurią įvertino 15 000 Eur. Nukentėjusioji nurodė, kad ieškinį reiškia dėl nuo 2007 m. patirtų mušimų, nuolatinio smurto, agresijos, patiriamos kančios, nuolatinio pažeminimo, baimės ir bejėgiškumo jausmo, kad E. D. 2007 m. namuose paliko atsuktas gamtines dujas norėdamas ją sudeginti ar nunuodyti, kad 2019 m. birželio 20 d. grasino ją nužudyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. D. ir toliau su ja elgėsi itin įžūliai, reiškė neapsakomą agresiją, už naudotą smurtą jos neatsiprašė. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad po patirto smurto jai labai skauda galvą, nuolat tirpsta liežuvis, bloga sveikata, kasdien vartoja medikamentus, taip pat jaučia pilnumą ausyse, ji toliau gydosi.
10.2. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.
10.3. Pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus priteisė jai 1 000 Eur. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą: E. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, dėl kurių nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusioji dėl E. D. smurtinių veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį (neįgalus, nedirba), kad turtinė žala nepadaryta. Kita vertus, teismas nustatė ir įvertino tai, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nukentėjusiosios sveikatai dėl E. D. panaudoto smurto yra kilusios itin neigiamos pasekmės, sunkūs liekamieji reiškiniai, kad nenustatyta, jog dėl E. D. veiksmų nukentėjusioji turėjo pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, atsisakyti iš dalies įprastinės veiklos ar patyrė kitų didesnių nepatogumų, kad neturtinę žalą nukentėjusioji kildina ne tik iš 2019 m. rugpjūčio 15 d. ir 19 d. smurto atvejų, bet iš įvykių nuo pat 2007 m., kas nėra šios bylos objektas, taip pat kad dalis nukentėjusiosios patiriamų neigiamų išgyvenimų yra susiję apskritai su susiklosčiusiais šeimos santykiais, nuoskaudomis dėl šeimos iširimo, E. D. elgesio kaip sutuoktinio.
10.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiosios ieškinyje nurodytas aplinkybes apie jai padarytus sužalojimus, patirtus nepatogumus ir pan. Pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes, kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.
10.5. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai iš nuteistojo E. D. priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, prieštarauja formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-383-1073/2018 ir kt.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai L. D. neturtinės žalos atlyginimui priteista suma yra teisinga, ir nukentėjusiosios skundo prašymas priteisti 15 000 Eur netenkintinas.
9. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti iš E. D. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Duomenų, patvirtinančių turėtas jos išlaidas, nukentėjusioji nepateikė nei prie savo apeliacinio skundo, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to šis nukentėjusiosios prašymas netenkinamas.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nukentėjusiosios L. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
11. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
13.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. spalio 2 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35) PT-4299 dėl 53,28 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl E. D. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis niekur nedirba, yra neįgalus, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir pripažinta, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistojo E. D. neišieško (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiosios L. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio.