Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rintinės 2016 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 10N-65401636-16 panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. liepos 2 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2016 m. liepos 2 d., apie 16.10 val. Rygos g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su papildomai užtamsintais be specialaus leidimo priekiniais šoniniais stiklais (ant priekinių vairuotojo ir keleivio pusės stiklų uždėjęs tam neskirtas šviesos nepraleidžiančias užuolaidas), nepateikė avarinio stovėjimo ženklo, gesintuvo ir pirmosios pagalbos vaistinėlės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 223, 231 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis P. O. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną patruliavimo metu kartu su kursantu užvažiavo į degalinę, esančią Rygos g. 2, Vilniuje. Degalinėje stovėjo tamsiai mėlynos spalvos automobilis AUDI, kurio priekiniai abiejų pusių durelių stiklai buvo užtamsinti. Šio automobilio vairuotojas buvo sustabdytas bei vairuotojo buvo paprašyta pateikti leidimą naudotis užtamsintais automobilio stiklais. Vairuotojas pasakė, kad tokio leidimo neturi ir kad užuolaidoms, kurios buvo uždėtos ant langų, joks leidimas nereikalingas. Vairuotojui buvo išaiškinta įstatymuose numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą užtamsintais stiklais, vairuotojas kategoriškai neigė savo kaltę, teigdamas, kad jį nėra už ką bausti. Vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei padarytos automobilio nuotraukos. Liudytojo teigimu, žiūrint iš išorės pro tokį stiklą, ant kurio buvo uždėtos užuolaidos, matomumas yra labai mažas, matosi tik žmogaus siluetas.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės policijos pareigūno P. O. 2016 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. liepos 2 d., apie 16.10 val., patruliavimo metu Vilniuje, Rygos g. 2, pastebėjo važiuojantį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo su užtamsintais priekiniais šoniniais stiklais. Sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie jo, pastebėjo, kad automobilyje ant priekinių vairuotojo ir keleivio pusių stiklų uždėtos tam neskirtos šviesos nepraleidžiančios užuolaidos. Surašius protokolą vairuotojas V. U. nuėmė nuo stiklų šviesos nepraleidžiančias užuolaidas.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis P. K. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jam paskambino kolega P. O., norėdamas pasikonsultuoti dėl automobilio užuolaidų. Jis pats buvo privažiavęs prie šio automobilio ir matė, kad automobilio priekiniai šoniniai stiklai buvo užtamsinti, siekiant sumažinti matomumą. Užuolaidos, pagal automobilio modelį, yra įstatomos į stiklo rėmą ir iš lauko pusės nesimato automobilyje važiuojančio žmogaus veido. Įstačius užuolaidas, langas atsidaro. Toks būdas yra atėjęs iš Rusijos, tačiau Lietuvos įstatymai tai draudžia daryti. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad V. U. už tokį pažeidimą jau du kartus buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl analogiško pažeidimo.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Kaip matyti iš V. U. skundo, jis neginčija savo kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymo, ginčija tik savo kaltę dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, todėl teismas, neperžengdamas skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma skunde.

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad transporto priemonių, neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki keturiasdešimt trijų eurų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. U. neigė padaręs ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, teigdamas, kad jo vairuojamo automobilio stiklai nebuvo papildomai apdoroti, o buvo tik uždėta užuolaida, kuri jokios įtakos šviesos pralaidumui neturi ir yra skirta tik stiklo apsaugai, kad į jį nepatektų akmuo arba kad į saloną neskristų vabzdžiai. Jokių automobilio papildomų stiklų apdorojimo darbų jis neatliko, o policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, jokiais prietaisais netikrino automobilio langų šviesos pralaidumo.

Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino V. U. kaltu, padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 123 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, apibrėžiančius leistiną kelių transporto priemonės stiklų šviesos laidumą.

Kelių eismo taisyklių 223 punktas numato, jog eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Tokie reikalavimai yra nustatyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose. Šiuo Įsakymu patvirtinto 1 priedo „Bendrieji motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“ 3.2.4 punkte nustatyta, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180 o vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 proc. priekinio stiklo ir 70 proc. priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų. Pažymėtina ir tai, kad šių reikalavimų 3.1.1 punkte nustatyta, kad priekiniame 180 o vairuotojo matymo lauke negali būti jokių kliūčių, išskyrus dėl priekinių statramsčių ir (arba) pakreipiamojo vėdinimo langelio skiriamųjų juostų, išorinių radijo antenų, galinio vaizdo veidrodžių ir priekinio stiklo valytuvų atsirandančias nematomas zonas; 3.1.2 punkte nustatyta, kad nelaikoma matymo kliūtimis.

Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad teisės normos kategoriškai nustato bet kokio transporto priemonių stiklų tamsinimo tvarką ir šios tvarkos privalu laikytis visiems vairuotojams, savo ruožtu bet koks kitoks automobilio stiklų papildomas apdorojimas, t. y. ne tik tamsinimas, bet ir kitoks apdorojimas bet kokiais kitokiais aksesuarais (kaip kad nagrinėjamu atveju – užuolaidėlėmis), kas neabejotinai turi įtakos vairuotojo matomumo laukui (gali blaškyti), negalimas, kadangi tai gali trukdyti saugiam vairavimui ir kelti grėsmę eismo dalyvių saugumui.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas V. U. neneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog jis vairavo automobilį, kurio priekinių vairuotojo ir keleivio pusės durelių stiklų rėmuose buvo įdėtos užuolaidėlės. Pareiškėjo V. U. teigimu, šios užuolaidėlės jokios reikšmės matomumui neturi. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios užuolaidėlės nuotraukos, taip pat teismo posėdžio metu V. U. ir liudytojo P. O. apžiūrai pateiktų nuotraukų, tokios užuolaidos yra pakankamai tankios, be to, apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai P. O. ir P. K. kategoriškai patvirtino teismui, kad uždėtos užuolaidėlės ant langų riboja vairuotojo matomumą, iš išorės pro jas matosi tik žmogaus siluetas, tai trukdo saugiam vairavimui. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, be kita ko, minėtą reikalavimą, kad vairuotojo 180 o vairuotojo matymo lauke neturi būti papildomų kliūčių, darytina išvada, kad langų stiklų papildomu apdorojimu užuolaidėlėmis (uždedant užuolaidėles, kurios dengia visą langų stiklo plotą) neabejotinai yra daroma šviesos laidumui, taigi spręstina, kad V. U. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, kad ir įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi byloje Nr. II-375-992/2016 V. U. skundas dėl nutarimo, kuriuo jis nubaustas dėl analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymo, netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byla ištirta išsamiai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rintinės 2016 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 10N-65401636-16 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rintinės 2016 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 10N-65401636-16 palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. U. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.