Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-28 · Administracinė byla Nr. I-6918-142/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-28
Bylos Nr.
I-6918-142/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00125-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6918-142/2015
Proc. Nr. 3-61-3-01157-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

G. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–10, 17–18, 110), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teismui nurodo, kad 2014 m. spalio 1 d. apie 16.30 val. Klaipėdos apskrities VPK areštinės darbuotojai padėjo pareiškėjo asmens bylą areštinės koridoriuje ant grindų ir liepė pasirašyti, kad dėl sveikatos nusiskundimų neturi. Tuo, anot pareiškėjo, buvo pažeisti konvojavimo taisyklių reikalavimai ir pareiškėjo teisės, nes turi būti pasirašoma konvojavimo dieną, dalyvaujant medikui. Nurodo, kad pareiškėjas informavo Klaipėdos apskrities VPK, jog atsisako vykti į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nes turi teisę 2014 m. spalio 7 d. teismo posėdyje nedalyvauti, pareiškėjas prašė jį grąžinti į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI), nes 2014 m. spalio 8–10 d. turi būti pristatytas į Panevėžio apygardos administracinį teismą pagal to teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį. Nurodo, kad nuėjęs į areštinės kamerą pareiškėjas paėmė popieriaus ir parašė raštiškai visą tai, ką sakė Klaipėdos apskrities VPK areštinės viršininkui, be to, pridėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kad atsisako dalyvauti šio teismo posėdyje 2014 m. spalio 7 d. Anot pareiškėjo, Klaipėdos apskrities VPK minėtus pareiškėjo dokumentus sunaikino, jų neužregistravus. Paaiškina, kad 2014 m. spalio 2 d. apie 7.00 val. pareiškėjas buvo prievarta išvežtas į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodo, kad prieš panaudojant fizinę jėgą pareiškėją privalėjo įspėti, o pareiškėjui atsisakius konvojavimo, privalėjo uždėti jam antrankius, kaip tai numatyta konvojavimo taisyklėse, kad pareiškėjas negalėtų priešintis ir nebūtų sukeliamas skausmas sukant rankas, kai atsisakoma eiti, lipti į automobilį. Areštinės darbuotojai pažeidė reikalavimą gerbti pareiškėją ir jo teises, jį stumdami ir pargriaudami, vilkdami grindimis, išpurvinant ir suplėšant jo drabužius bei sukeliant jam skausmą ir žeminant jo orumą. Nurodo, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas nebuvo atvežtas į Panevėžio apygardos administracinį teismą 2014 m. spalio 8 d. 8.00 val. Nurodo, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas 12 valandų, duodant tik sausus maisto davinius, kurie neatitiko reikalavimų daviniui. Be to, anot pareiškėjo, Klaipėdos apskrities VPK pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad laikymas areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai jis tampa nereikalingas, tuo tarpu Klaipėdos apskrities VPK laikė pareiškėją areštinėje nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. spalio 27 d. ryto, nors žinojo, kad nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2014 m. spalio 27 d. nevyks jokie teismo posėdžiai. Nurodo, kad tokiu būdu iš pareiškėjo buvo atimta teisė į telefoninius pokalbius 2014 m. spalio 21–23 d.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 169).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities VPK, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59–61, 129–131). Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo konvojuotas vadovaujantis Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 176.2 punkto reikalavimu (užtikrinti asmenų perdavimą pagal teismo paraiškas policijos (vidaus tarnybos) konvojaus pareigūnams lydėti į teismo posėdžius). Paaiškina, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko informuoti Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Pažymi, kad nutarties dėl konvojavimo vykdymą gali atšaukti tik nutartį priėmęs teismas. 2014 m. spalio 2 d. pareiškėjui atsisakius išeiti iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės, pareiškėjas buvo iš areštinės išneštas. Nurodo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, suimtieji iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip 15 parų.

VST, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį (dalyje dėl VST planinio konvojaus pareigūnų veiksmų) atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 95–96). Atsiliepime VST nurodo, kad VST planinio konvojaus viršininkas kategoriškai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, remdamasis konvojavimo taisyklių 40.1 punktu, kuris draudžia konvojaus viršininkui savarankiškai keisti konvojaus maršrutą bei paskirties punktą. Paaiškina, kad sprendimą dėl pareiškėjo konvojavimo 2014 m. spalio 2 d. į Vilniaus apygardos administracinį teismą priėmė Klaipėdos apskrities VPK, todėl tik Klaipėdos apskrities VPK ir galėjo šį sprendimą pakeisti. Nurodo, kad pareiškėjas pagal konvojavimo taisyklių 126.1 punktą, privalėjo besąlygiškai vykdyti teisėtus konvojaus pareigūnų reikalavimus ir vykti planiniu konvojumi į nustatytą paskirties punktą.

Klaipėdos apskrities VPK ir VST atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 168).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Klaipėdos apskrities VPK ir VST veiksmų, susijusių su netinkamu pareiškėjo konvojavimo organizavimu, Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo) (toliau – SVĮ) 2 straipsnio 2 dalies pažeidimu bei nepagarbiu elgesiu su pareiškėju, fizinės jėgos panaudojimu, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-536-279-2014 (proceso Nr. 3-65-3-00125-2013-1) 2014 m. birželio 26 d. priėmė nutartį, kuria pavedė Vilniaus pataisos namams, Šiaulių tardymo izoliatoriui (toliau – Šiaulių TI) ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK) Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriui pristatyti pareiškėją į Panevėžio apygardos administracinį teismą 2014 m. spalio 8 d. nuo 8 val. iki 17.00 val. susipažinti su bylos medžiaga, o 2014 m. spalio 9 d. 9.00 val. – 2014 m. spalio 10 d. 9.00 val. dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 46–47).

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas administracinėje byloje Nr. I-6395-484/2014 (proceso Nr. 3-61-3-00946-2014-9) 2014 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutartį pavesti Vilniaus pataisos namams ir VST Vilniaus daliniui pristatyti pareiškėją į Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį 2014 m. spalio 7 d. 14 val. (b. l. 30). Minėta nutartimi taip pat buvo įpareigoti pataisos namai iki teismo posėdžio pradžios pateikti teismui pareiškėjo atsisakymą, jei pareiškėjas nepageidautų ar atsisakytų atvykti į numatytą teismo posėdį.

Pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant asmenų konvojavimą nustato Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. sausio 8 d.) 3 punkte pateikiama konvojavimo sąvoka: „Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą“, taip pat numatyta, kad konvojuojamasis – tai sulaikytasis, suimtasis ar nuteistasis, kurį konvojus konvojuoja į paskirties punktus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 1–2 d. vyko planiniu konvojumi Vilnius – Klaipėda – Vilnius (b. l. 98–101). Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad VST pareigūnai neteisėtai jį konvojavo iš Klaipėdos (Klaipėdos apskrities VPK areštinės) į Vilnių (Lukiškių TI-K), nors pareiškėjas jį prašė konvojuoti į Šiaulius (Šiaulių TI).

Planinis konvojus – tai konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku (Konvojavimo taisyklių 4.1 punktas). Konvojavimo taisyklių IX skyrius reglamentuoja konvojavimo vykdymo tvarką. Konvojaus viršininkas atlieka konvojuojamųjų priėmimą konvojuoti (Konvojavimo taisyklių 94 punktas). Konvojaus viršininkas atsako už konvojui paskirtų užduočių tikslų vykdymą ir jų įvykdymą laiku (Konvojavimo taisyklių 39 ir 39.1 punktai). Konvojaus viršininkai draudžiama keisti konvojavimo maršrutą (Konvojavimo taisyklių 40 ir 40.1 punktai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad planinio konvojaus viršininkas, planinio konvojaus metu (2014 m. spalio 1–2 d.) negavęs jokių nurodymų apie planinio konvojaus maršruto krypties ar/ir paskirties punkto pakeitimą, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir tiksliai vykdė konvojui paskirtas užduotis, t. y. konvojuojamųjų sąraše esančius asmenis (taip pat ir pareiškėją) konvojavo iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Pareiškėjas nurodo, kad VST pareigūnai privalėjo tenkinti jo prašymą, nes pareiškėjo dalyvavimas Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje 2014 m. spalio 7 d. nebuvo būtinas, todėl pareiškėjas turėjo teisę atsisakyti į jį vykti. Pareiškėjas pabrėžė, kad pareigūnus informavo apie savo atsisakymo priežastis, t. y. nurodė, kad 2014 m. spalio 8 d. turi būti Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdyje. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties matyti, kad pareiškėjo dalyvavimas 2014 m. spalio 7 d. 14.00 val. teismo posėdyje buvo nebūtinas. Teismas įpareigojo pataisos namus informuoti teismą, jeigu pareiškėjas nepageidautų ar atsisakytų atvykti į teismo posėdį. Taigi, dalyvavimas teismo posėdyje pagal minėtą nutartį yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga ir tik nuo pareiškėjo valios priklauso, ar jis pageidauja šia teise pasinaudoti, ar ne, tačiau savo atsisakymą vykti į teismo posėdį pareiškėjas privalėjo išreikšti dar būdamas pataisos namuose, kad pataisos namai turėtų galimybę tinkamai įvykdyti teismo nutartį, t. y. pateikti teismui pareiškėjo atsisakymą dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kad apie atsisakymą dalyvauti teismo posėdyje jis raštu būtų iš anksto informavęs pataisos namus administraciją iki planinio konvojaus maršrutu Vilnius – Klaipėda – Vilnius pradžios.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad konvojavimo metu jam buvo duotas maisto davinys, neatitinkantis reikalavimų. Pagal Konvojavimo taisyklių 98 ir 98.5 punktus, konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Pareiškėjas neneigia, kad jis buvo aprūpintas maisto daviniu. Pareiškėjo argumentai dėl maisto davinio netinkamumo yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad VST neteisėti veiksmai nekonstatuoti.

Kaip minėta, pareiškėjas skundą grindžia taip pat ir Klaipėdos apskrities VPK areštinės pareigūnų neteisėtais veiksmais. Pirmiausia nurodo, kad asmens bylos pažyma jam turėjo būti paduota dėl įrašo apie sveikatos būklę padarymo 2014 m. spalio 2 d. anksti ryte (prieš konvojavimą), o ne iš vakaro, t. y. ne 2014 m. spalio 1 d.

Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime teismui nurodė, kad vadovaujantis Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88 (toliau – Nuostatai), XVII skyriuje (Asmenų konvojavimo tvarka) nustatytais reikalavimais, konvojuojamųjų asmenų bylos užantspauduotuose vokuose su asmens bylos pažyma suruošiamos iš vakaro (nes planinis asmenų konvojavimas vyksta kitos dienos rytą nuo 7.00 val.) ir perduodamos areštinės budėtojui, kuris kiekvieną asmenį informuoja apie planinį konvojavimą ir asmuo pasirašo asmens pažymoje esančiame laukelyje dėl sveikatos būklės. Klaipėdos apskrities VPK nepagrįstai vadovaujasi šiomis nuostatomis, nes jos (kaip ir visas Nuostatų XVII skyrius) pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 3.2 ir 4 punktus neteko galios nuo 2005 m. lapkričio 1 d.

Pagal Konvojavimo taisyklių 96 punktą, konvojavimo dokumentai rengiami ir įforminami Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse ir užantspauduojami šių įstaigų spaudais. Konvojuojamojo asmens bylos pažyma surašoma aiškiai, netrumpinant žodžių. Ant šios pažymos priklijuojama konvojuojamojo nuotrauka ir padaromi reikalingi įrašai (Konvojavimo taisyklių 97 punktas). Konvojavimo taisyklių 64 punkte nurodytas baigtinis sąrašas duomenų, kurie turi būti nurodyti asmens bylos pažymoje. Konvojavimo taisyklių 64.11 punkte nustatyta, kad asmens bylos pažymoje turi būti nurodyta gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti, o Konvojavimo taisyklių 64.12 punkte nurodyta, kad asmens bylos pažymoje turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo), įstaigos vadovo vardas ir pavardė, parašai. Pagal Konvojavimo taisyklių 84 punktą, asmens bylos pažymoje turi būti įrašas, kad konvojuojamasis neturi nusiskundimų dėl sveikatos. Iš pareiškėjo asmens bylos pažymos turinio matyti, kad pažymoje yra bendruomenės slaugytojos išvada, kad pareiškėjas gali būti konvojuojamas, nurodytas slaugytojos vardas ir pavardė, yra slaugytojos parašas, taip pat yra ir įstaigos vadovo vardas, pavardė bei parašas (b. l. 32). Taigi, darytina išvada, kad asmens bylos pažyma yra rengiama (pildoma) įstaigos, ją pasirašo įstaigos viršininkas, o slaugytoja įrašo tik išvadą dėl konvojuojamojo sveikatos. Konvojuojamasis prieš konvojavimą turi būti paklausiamas, ar neturi nusiskundimų dėl sveikatos (padarant apie tai įrašą pažymoje), tačiau Konvojavimo taisyklės nenumato, kad konvojuojamieji patys turėtų daryti kokius nors įrašus minėtoje įstaigos vadovo pasirašomoje pažymoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su pareiškėjui ne laiku pateikta asmens bylos pažyma, atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat tvirtina, kad Klaipėdos apskrities VPK areštinės pareigūnai 2014 m. spalio 2 d. apie 7.00 val. jėga ištempė pareiškėją iš areštinės. Dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Prokurorė Kristina Blinstrubienė 2014 m. spalio 15 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tiek dėl piktnaudžiavimo, tiek dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, tiek dėl fizinio skausmo sukėlimo, tiek dėl kitų pareiškėjo nurodytų nusikalstamų veikų (b. l. 70–72). Prokurorė nutarime nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie sukeltą skausmą, sugadintus rūbus bei jo atžvilgiu tariamas pareigūnų patyčias, laikytini visiškai deklaratyviais, nepatvirtintais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą nutarimą skundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pareiškėjas teismui nurodo, kad nutarimas yra įsiteisėjęs (b. l. 51). Atsižvelgiant į tai, faktinės aplinkybės apie tai, ar Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai tinkamai atliko savo tarnybos pareigas iš naujo nenustatinėtinos, o su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teismui taip pat nurodė, kad dėl Klaipėdos apskrities VPK areštinės pareigūnų veiksmų pareiškėjas nebuvo atvežtas į Panevėžio apygardos administracinį teismą 2014 m. spalio 8 d. 8.00 val.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 3 d. Lukiškių TI-K direktoriui pateikė prašymą 2014 m. spalio 6 d. grąžinti jį į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl pareiškėjo pristatymo į Panevėžio apygardos administracinį teismą dalyvauti 2014 m. spalio 8–10 d. teismo posėdžiuose pagal minėto teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį (b. l. 34–35). Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pridėjo Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuotą 2014 m. spalio 3 d. pranešimą apie atsisakymą dalyvauti 2014 m. spalio 7 d. teismo posėdyje (b. l. 33). Šiaulių TI teismui nurodė, kad pareiškėjui atsisakius dalyvauti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 7 d. posėdyje, Lukiškių TI-K administracija 2014 m. spalio 6 d. etapu grąžino pareiškėją į Šiaulių TI (b. l. 29). Tai patvirtina taip pat ir Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 6 d. asmens bylos pažyma (b. l. 36). Šiaulių TI duomenimis, pareiškėjas 2014 m. spalio 8 d. buvo konvojuotas į Panevėžio apskrities VPK areštinę dėl dalyvavimo 2014 m. spalio 9–10 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžiuose (b. l. 29). Tai patvirtina Šiaulių TI 2014 m. spalio 8 d. pareiškėjo asmens bylos pažyma (b. l. 41).

Kaip minėta, pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį Panevėžio apskrities VPK buvo pavesta pristatyti pareiškėją į teismą 2014 m. spalio 8 d. nuo 8 val. iki 17 val. susipažinimui su bylos medžiaga, o 2014 m. spalio 9 d. 9.00 val. – 2014 m. spalio 10 d. 9.00 val. dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo pristatytas į teismą 2014 m. spalio 8 d. 8.00 val. Pagal minėtą Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį pareiškėjas privalėjo būti pristatytas į teismą laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas minėtame Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdyje dalyvavo, o 2014 m. spalio 8 d. buvo atvykęs susipažinti su bylos medžiaga. Taigi, pareiškėjo su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat teismui nurodė, kad nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. spalio 27 d. ryto nepagrįstai buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, nors Klaipėdos apskrities VPK žinojo, kad nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2014 m. spalio 27 d. nevyks jokie teismo posėdžiai.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-107/2014 (proceso Nr. 1-46-1-00126-2008-1) 2014 m. spalio 10 d. priėmė nutartį, kuria pavedė pareiškėją etapuoti iš Šiaulių TI į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinę ir 2014 m. spalio 20 d. 9.00 val. ir 2014 m. spalio 27 d. 9.00 val. pristatyti į Klaipėdos apygardos teismą (b. l. 134).

Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime (b. l. 131) patvirtino, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. posėdžio pareiškėjas nebuvo konvojuotas atgal į Šiaulių TI. Pagal SVĮ 2 straipsnio 2 dalį, suimtieji iš tardymo izoliatoriaus dėl bylų nagrinėjimo teisme gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip 15 parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos apskrities VPK turėjo vadovautis būtent pastarąja SVĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį pareiškėjas turėjo būti pristatytas į teismo posėdį 2014 m. spalio 27 d., negalima daryti išvados, kad jo laikymas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje tapo nebereikalingas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje buvo laikytas ilgiau nei 15 parų, todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su SVĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu, atmetami kaip nepagrįsti.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo konstatuoti VST ir Klaipėdos apskrities VPK neteisėti veiksmai, teismui nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės priteisti 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė