- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- I-6395-484/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Mariaus Bajoro, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2013-11-29 sprendimą Nr. 62-922 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-01-14 sprendimą Nr. 2S-307; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti ( b. l. 1-2). Skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, nepaisydami jo atsisakymo dalyvauti teismo posėdžiuose ir gavę prašymą nekonvojuoti į Šiaulių tardymo izoliatorių, vis tik jį konvojavo į nurodytą įstaigą. Teigia, kad Lukiškių TI-K privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, jog jo dalyvavimas teismo posėdžiuose nėra privalomas, jo nekonvojuoti ir grąžinti į Vilniaus pataisos namus, iš kurių buvo išvežtas 2013-08-09. Teigia, kad 2013-11-29 Lukiškių TI-K pareigūnai su juo elgėsi nemandagiai, įžūliai. Taip pat teigia, kad pasiruošimą etapuoti Lukiškių TI-K pareigūnai jam nežinoma vaizdo fiksavimo priemone filmavo, tačiau vėliau vaizdo ir garso įrašą sunaikino, tuo pačiu sunaikindami jo nekaltumo įrodymus ir tuo padarydami jam žalą. Teigia, kad Kalėjimų departamento vidaus tyrimų skyriaus viršininkas, vykdantis direktoriaus pavaduotojo pareigas taip pat prisidėjo prie žalos kilimo, kadangi dangstė Lukiškių TI-K pareigūnus, sunaikinusius įrodymus, nenustatė šių pareigūnų veiksmuose pažeidimų, buvo šališkas, nagrinėdamas jo skundą dėl nuobaudos paskyrimo.
Pažymėjo, kad ginčijamu Lukiškių TI-K 2013-11-29 nutarimu nuobauda jam paskirta remiantis abstrakčiais Lukiškių TI-K pareigūnų paaiškinimais, esančiais tarnybiniuose pranešimuose. Tvirtina, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su šių tarnybinių pranešimų turiniu, duoti paaiškinimus ir apsiginti nuo jam inkriminuotų kaltinimų. Teigia, kad 2013-11-29 jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o tik naudojosi būtinąja gintimi savo teisėms, orumui, laisvėms, sveikatai ir gyvybei ginti. Dėl bendrų Lukiškių TI-K pareigūnų ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, teigia patyręs neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, negerbimą, nerimą, nepatogumus ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnyje yra nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Pagal šio straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo inter alia laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.
Pabrėžė, kad nuteistasis G. K. 2012-09-28 buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais aktais, kurie reglamentuoja įstaigos vidaus tvarką bei nuteistųjų elgesį, tai pat supažindintas su nuteistųjų teisėmis bei pareigomis. Atsakovo teigimu, nuteistasis G. K. 2013-11-21 apie 8 val. 30 min. be svarbios ir motyvuotos priežasties atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, t. y. atsisakė vykti etapu į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo nemandagus (nepagarbus) su pareigūnu, elgėsi įžūliai, atsikalbinėjo, trukdė pareigūnams atlikti savo pareigas, reiškė nepagristus reikalavimus ir replikas, įvairiais būdais vilkino laiką, darė psichologinį spaudimą pareigūnams, grasino jiems skundais, ignoravo teisėtus pareigūnų nurodymus. Už LR BVK 12 straipsnio 1, 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, o taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto reikalavimų pažeidimus pareiškėjui 2013-11-29 nutarimu buvo paskirta nuobauda - draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nurodė, kad vertindamas G. K. drausmės pažeidimą, LTI-K direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bei įvertinęs visas aplinkybes, nuteistajam G. K. paskyrė adekvačią padarytam pažeidimui nuobaudą - draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Kadangi, atsakovų manymu, nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji neturėtų būti panaikinta. Nuobaudos paskyrimo pareiškėjui teisėtumą patvirtino ir Kalėjimų departamento direktorius.
Lukiškių TI-K nuomone, pareigūnas, paskirdamas pareiškėjui nuobaudą veikė teisėtai, todėl pareiškėjo teiginius, kad dėl paskirtos nuobaudos jis patyrė žalą, laiko nepagrįstais. Teigia, kad nėra tiesioginio ryšio tarp paskirtos nuobaudos ir tariamai jam padarytos neturtinės žalos, fizinių nepatogumų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ir toliau nėra linkęs laikytis bausmės atlikimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra kategoriškai nusiteikęs prieš įstaigos administraciją, piktnaudžiauja teismine gynyba ( 26-28 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kalėjimų departamente 2013-12-17 buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis skundė Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-11-29 nutarimu Nr. 62-922 skirtą nuobaudą - draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Išnagrinėjus su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatyta, kad 2013-11-21 apie 8.30 val. pareiškėjas atsisakė būti konvojuojamas į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo nemandagus su pareigūnais, elgėsi įžūliai, atsikalbinėjo, pareigūnams trukdė atlikti savo pareigas, reiškė nepagristus reikalavimus ir replikas, įvairiais būdais vilkino laiką, darė psichologinį spaudimą pareigūnams, grasino jiems skundais, ignoravo teisėtus pareigūnų nurodymus. Atsakovo teigimu, nuteistasis G. K. savo veiksmais pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus BVK 12 straipsnio 1, 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K direktorius 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 62-922 už minėtų režimo reikalavimų nevykdymą, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, pagrįstai skyrė nuobaudą.
Mano, kad šioje byloje svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija dėl asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, pareigų bei teisių realizavimo, išsakyta 2013 m. vasario 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-225/2013, kad suimtieji privalo paklusti tardymo izoliatoriuje nustatytai vidaus tvarkai ir, laikydamiesi jos, privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pastaroji nuostata Suėmimo vykdymo įstatyme nurodyta vienareikšmiškai ir imperatyviai. Šiame įstatyme nėra aptartas suimto asmens elgesys esant situacijai, kai pareigūno tam tikras reikalavimas galbūt yra neteisėtas. Tačiau Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnyje yra išvardintos teisinės priemonės, kurias suimtasis gali panaudoti, gindamas savo tariamai pažeistas teises. Atsižvelgiant į suėmimo vykdymo režimo ypatumus, šių priemonių sąrašas yra baigtinis. Todėl visi kiti suimtųjų reagavimo būdai į, jų manymu, pareigūnų neteisėtus veiksmus Suėmimo vykdymo įstatymo taikymo požiūriu yra neleistini, o tuo pačiu laikytini neteisėtais. Pasisakydama aptariamu klausimu, teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad panašius teisinius santykius reglamentuojantis Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnis, tarp kitų nuteistųjų reagavimo į jų tariamai padarytus ar daromus jų teisių pažeidimus būdų, numato ir atsisakymus vykdyti administracijos įsakymus ir nurodymus. Tačiau ši teisės norma yra skirta nustatyti atitinkamą administracijos ir pareigūnų elgesio modelį, esant joje (nurodytoje normoje) aptartai situacijai, nustato administracijai pareigą imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti ir savaime nepateisina nuteistųjų atsisakymų vykdyti administracijos įsakymus ir nurodymus.
Atsiliepimas
Pažymėjo, kad šio ginčo atveju pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Priešingai pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus: nevykdė pareigūnų reikalavimų, nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, dėl ko pareiškėjui teisėtai bei pagrįstai buvo paskirta drausminio poveikė priemonė - nuobauda draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Todėl, šioje byloje turi būti vadovaujamasi ir Civilinio kodekso 6.253 straipsnio nuostata, kuri nustato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, kai žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų ( 39-43 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-11-29 nutarimu Nr. 62-922 pareiškėjui G. K. už BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto nuostatų pažeidimus paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus ( 29 b. l.).
Pareiškėjas nuobaudos paskyrimo pagrįstumą 2013-12-17 ginčijo Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ( 44-49 b. l.). Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-01-14 sprendime Nr. 2S-307 nurodė, kad nuobauda Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-11-29 nutarimu Nr. 62-922 pareiškėjui paskirta pagrįstai ir pareiškėjo skundo netenkino ( 59-60 b. l.).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo ir iš to kilusių pasekmių – neturtinės žalos.
Iš ginčijamo Lukiškių TI-K nutarimo turinio matyti, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2013-11-21 apie 8 val. 30 min. be svarbių ir motyvuotų priežasčių atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, t. y. atsisakė vykti etapu į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo nemandagus (nepagarbus) su pareigūnu, elgėsi įžūliai, atsikalbinėjo, trukdė pareigūnams atlikti savo pareigas, reiškė nepagrįstus reikalavimus ir replikas, įvairiais būdais vilkino laiką, darė, psichologinį spaudimą pareigūnams, grasino jiems skundais, ignoravo teisėtus pareigūnų nurodymus ( 29 b. l.).
Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojo 2013-11-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio konvojavimo tarnybos sargybos viršininkas 2013-11-21 apie 8 val. 30 min. informavo apie nurodymą konvojuoti į Šiaulių tardymo izoliatorių nuteistąjį G. K., gim. 1967 m., nuteistą kaltinamuoju nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 146 str. 2 d., 150 str. 1 d. 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, o taip pat apie tai, kad nuteistasis kategoriškai atsisako vykti etapu ir nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų. Nuvykęs į antrojo įstaigos Priėmimo ir paskirstymo skyriaus patalpas, paprašė nuteistojo G. K. nurodyti priežastis, dėl kurių jis atsisako vykdyti pareigūnų reikalavimus. Nuteistasis jam atsakė, kad nemato būtinybės vykti į Šiaulių TI-K, todėl pareigūnų reikalavimų, susijusių su jo konvojavimu į minėtą įstaigą nevykdys. Nenustatęs jokios svarbios priežasties, dėl kurios nuteistasis siekia išvengti konvojavimo, dar kartą išaiškino nuteistajam jo teises ir pareigas, įspėjo apie galimas nepaklusimo teisėtiems pareigūnų reikalavimams pasekmes ir atsakomybę. Po to nuteistasis G. K. ėmė elgtis ypač įžūliai, nuolat atsikalbinėjo, trukdė pareigūnų darbui, nuolat reiškė niekuo nepagrįstus reikalavimus ir replikas, vilkino laiką, darė psichologinį spaudimą pareigūnams, grasino skųsti visus pareigūnų veiksmus ir toliau ignoravo visus pareigūnų nurodymus. Galiausiai G. K. sutiko būti etapuojamas, tačiau vilkindamas laiką, neskubėdamas nešiojo į konvojavimo tarnybos automobilį asmeninius daiktus, sudėtus į krepšius. Dėdamas paskutinį krepšį, nuteistasis pareiškė, kad jam staiga labai pablogėjo sveikata ir simuliuodamas ligos priepuolį bei siekdamas padaryti didesnį įspūdį, nieko neklausdamas, atsigulė ant asfalto šalia konvojavimo tarnybos automobilio. Pasiūlius nuvesdinti į sveikatos priežiūros tarnybą medicininei pagalbai suteikti, nuteistasis žvaliai pašoko nuo žemės. Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose nuteistasis G. K. simuliavo ligą, gulėsi ant grindų. Gydytojo kabinete, nurodinėjo gydytojui. Vėliau pareiškė, kad yra sumuštas jį lydėjusių pareigūnų, nurodė, kokios kūno vietos sumuštos, tačiau gydytojo apžiūros atsisakė. Tarnybiniame pranešime akcentuota, kad medicininės apžiūros metu sveikatos sutrikimų nustatyta nebuvo, surašytas medicininis pažymėjimas. Pašalinus visas aplinkybes, kurios trukdė nuteistąjį G. K. vežti planiniu etapu, nuteistasis buvo perduotas konvojavimo tarnybos pareigūnams ir išvežtas nustatytu maršrutu.
Pareigūnas tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad su nuteistuoju buvo bendraujama griežtai laikantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėse įtvirtintų pagalbos žmogui ir valstybei principo, jokios specialiosios priemonės prieš G. K. nebuvo panaudotos. Dėl laiko stokos nuteistajam nebuvo pasiūlyta savo veiksmus paaiškinti raštu ( 31-32 b. l.).
Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius 2013-11-21 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-11-21 apie 8 val. 30 min. išgirdo sklindančius ginčus iš įstaigos Antrojo priėmimo ir paskirstymo skyriaus patalpų. Užėjęs į minėtas patalpas išsiaiškino, kad sargybos viršininkas turi nurodymą konvojuoti į Šiaulių tardymo izoliatorių nuteistąjį G. K., kuris kategoriškai atsisako vykti etapu ir nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo turinio, jame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir direktoriaus budinčio padėjėjo pavaduotojo tarnybiniame pranešime ( 33-34 b. l.).
BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato bendrąją nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išrašas iš Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės patvirtina, kad G. K. 2012-09-28 pasirašytinai buvo supažindintas su BVK, Pataisos staigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais norminiais aktais bei pataisos namų direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais įstaigos vidaus tvarką bei nuteistųjų elgesį, su nuteistųjų teisėmis bei pareigomis ( 35-38 b. l.).
Byloje neginčytinai nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio konvojavimo tarnybos sargybos viršininkas turėjo nurodymą planiniu etapu pareiškėją 2013-11-21 pristatyti į Šiaulių tardymo izoliatorių. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 4.1. punktą, planinis konvojus – tai konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Pagrindas konvojuoti suimtąjį (nuteistąjį) - paraiška, kurią Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms pateikia: Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra, kitos statutinės specialiosios tarnybos, prokuroras ir pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, teismai, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos (Konvojavimo taisyklių 11 p.). Gavęs paraišką, pareigūnas, skiriantis konvojų, įteikia konvojaus viršininkui rašytinį nurodymą vykti į pasikeitimo punktą ir kitus konvojuojamiesiems priimti (perduoti) reikalingus dokumentus (Konvojavimo taisyklių 21 p.). Konvojaus viršininkas atsako už konvojui paskirtų užduočių tikslų vykdymą ir jų įvykdymą laiku (39 p.). Taigi, nurodymas konvojuoti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams yra privalomas vykdyti, o Lukiškių TI-K pareigūnai privalo užtikrinti visas sąlygas jo savalaikiam ir tiksliam įvykdymui.
Pareiškėjas atsisakymą vykti etapu motyvavo tuo, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu ir šią aplinkybę Lukiškių TI-K pareigūnai privalėjo išsiaiškinti. Pažymėtina, kad nei Konvojavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigos administracijai aiškintis, ar nuteistojo (suimtojo) konvojavimas yra būtinas. Paraiškos ir nurodymo konvojuoti nuteistąjį (suimtąjį) buvimas yra pakankamas pagrindas vykdyti konvojavimo procedūrą. Pagal Konvojavimo taisyklių 98 punkto nuostatas, konvojavimui negali būti priimami: ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas; neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas; neblaivūs konvojuojamieji (apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų), išskyrus atvejus, kai konvojuojamąjį reikia skubiai konvojuoti būtinajai medicinos pagalbai suteikti; konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu. Byloje esantis 2013-11-21 Medicininis pažymėjimas Nr. 56-354 patvirtina, kad 2013-11-21 pareiškėjas buvo sveikas ir etapu galėjo vykti ( 56 b. l.). Be to, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kad apie atsisakymą dalyvauti teismo posėdyje jis raštu būtų iš anksto informavęs teismą ir pataisos įstaigos administraciją. Visa tai rodo, kad jokių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas galėjo atsisakyti vykti etapu į Šiaulių tardymo izoliatorių, byloje nenustatyta. Priešingai, Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė vykti etapu į teismo posėdžius be pateisinamos priežasties, priešinosi, reikalavo gydytojo apžiūros, tačiau gydytojo apžiūrimas nesileido, vedamas pareigūnų griuvinėjo, tokiu savo elgesiu ir veiksmais nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų nurodymams. Teismas netikėti Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo. Be to, pareiškėjas skunde iš esmės neneigia tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, o savo elgesį teisina siekimu apginti teises. Pažymėtina, kad pagal BVK nuteistieji galimai pažeistas teises gali ginti teikdami pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus bausmės vykdymo ar kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, pareigūnui ir t. t. Šiuo atveju, pareiškėjo elgesys negali būti pateisinamas pažeistų teisių gynimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog G. K., atsisakydamas vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus (t. y. būti etapuojamas), pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalių bei BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, o elgdamasis nepagarbiai, įžūliai su Lukiškių TI-K pareigūnais, vykdančiais jiems įstatymo suteiktas funkcijas, pažeidė ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto, nustatančio, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, reikalavimus.
Pagal BVK 142 straipsnį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, tarp kurių – draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K direktoriaus pareiškėjui parinkta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir sunkumą.
Dėl pareiškėjo teisės susipažinti su pažeidimo tyrimo medžiaga galimo ribojimo ir neobjektyvaus pažeidimo tyrimo
Duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi dėl susipažinimo su pažeidimo tyrimo medžiaga ir, kad šią medžiagą pareiškėjui pateikti buvo atsisakyta, nėra. Lukiškių TI-K 2013-12-02 raštas Nr. 9-25358 ir parašas ginčijamame Lukiškių TI-K nutarime patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su pažeidimo tyrimo medžiaga, nutarimu skirti nuobaudą ( 4, 57, 58 b. l.). Be to, kaip matyti pareiškėjo skundo argumentų, pareiškėjas ne tik buvo supažindintas su Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybinių pranešimų turiniu, bet ir pareiškė savo nuomonę dėl juose išdėstytų aplinkybių. Pareiškėjo teiginiai, kad 2013-11-21 buvo daromas vaizdo įrašas, kuris vėliau buvo sunaikintas, paremti išskirtinai prielaidomis ir paties pareiškėjo samprotavimais. Pareiškėjas dėl įrodymų galimo sunaikinimo ar slėpimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai dėl neobjektyvaus ir visapusiško pažeidimo tyrimo nėra pagrįsti. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2013-11-29 nutarimas Nr. 62-922 priimtas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjus pažeidimo aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Nustatyta, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos, 2014-01-14 sprendime Nr. 2S-307 taip pat nustatė, kad Lukiškių TI-K direktorius nuobaudą pareiškėjui skyrė pagrįstai. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija tinkamai įvertino pareiškėjo skunde išdėstytas ir nuobaudos skyrimo pareiškėjui aplinkybes, priėmė motyvuotą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, jo panaikinti taip pat nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Kaip matyti, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su Lukiškių TI-K direktoriaus paskirta nuobauda – draudimu vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl paskirtos nuobaudos patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, fizinius skausmus, nepatogumus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Bylos duomenys rodo, kad nuobaudos paskyrimą pareiškėjui lėmė jo paties neteisėti veiksmai – bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymas. Jokių neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų ir Kalėjimų departamento veiksmų, susijusių su drausminės nuobaudos skyrimu ir jos paskyrimo teisėtumo tyrimu byloje nenustatyta. Taigi, nesant vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.