- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- ATP-121-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03995-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- V. A.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2014 m. birželio 19 d. V. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai kad, 2014 m. birželio 10 d., 19.34 val., jis vairavo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 4,60 km, 119 km/h greičiu, kai leistinas greitis 90 km/h, t. y. viršijo greitį įskaitant paklaidą 29 km/h, tokiais veiksmais padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje. Administracinis nurodymas su įpareigojimu baudą sumokėti iki 2014 m. liepos 24 d. išsiųstas vadovaujantis ATPK 260¹ straipsnio 1 dalimi. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2014 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už minėtą pažeidimą V. A. (jam nedalyvaujant) paskyrė 200,00 Lt baudą. Nutarimo nuorašas (kopija išsiųstas 2014 m. liepos 24 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. skundą dėl 2014 m. liepos 24 d. nutarimo panaikinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. A. prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir jo skundą tenkinti iš dalies - panaikinti 2014 m. liepos 24 d. Kelių policijos biuro nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jam buvo skirta 200 Lt bauda.
Skunde nurodo, kad nesutinka su priimta nutartimi. Dėl asmens teisės žinoti apie padarytą administracinės teisės pažeidimą nurodo, kad ATPK normos imperatyviai nustato, jog nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą (ATPK 288 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjas tokiu būdu garantuoja asmeniui, kuris galimai yra padaręs administracinį pažeidimą, teisę žinoti dėl ko asmuo yra trauktinas atsakomybėn. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, - kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje - asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą (ATPK 257¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad siųstas nurodymas ir/ar nutarimas būtų įteiktas apeliantui ar kuriam kitam asmeniui, nors įstatymas numato, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė žinoti apie surašytą administracinį nurodymą ir administracinį nutarimą. Byloje yra duomenų, kad nutarimą surašiusiam organui buvo žinoma ne tik jo kažkada deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo jis negyvena jau 18 metų, bet ir adresas, kuriuo realiai gyvena, t. y. (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jam buvo išduotas ginklas. Dėl nežinomų priežasčių jam nebuvo įteiktas nei vienas procesinis dokumentas. Vien faktas apie laiško su procesiniais dokumentais išsiuntimą nepatvirtina aplinkybės, kad administracinį pažeidimą padaręs asmuo buvo/yra tinkamai informuotas apie padarytą administracinį pažeidimą ir/ar paskirtą nagrinėjimą. Šiuo metu galiojantys teisės aktai neįpareigoja asmens nurodyti tikslią vietą. Įstatymui nenusižengiama, kai asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą kurioje nors savivaldybėje. Pagrįstai kyla klausimas, kaip ir kokiu būdu nutarimai įteikiami šiems asmenims, kurie deklaravę gyvenamąją vietą atitinkamoje savivaldybėje. Mano, kad policijai turint duomenų apie išduotą šaunamąjį ginklą, jo buvimo vietą, nesistengta siųsti šaukimo ir/ar kitų procesinių dokumentų šiuo adresu, bet formaliai apsiribota dokumento siuntimu, nors negauta jokių žinių apie jo įteikimą. Logiška būtų teigti, jog nesant ir/ar neturint duomenų apie korespondencijos įteikimą, jam turėjo būti pranešta per darbovietę, įteikiant procesinius dokumentus darbovietėje - asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą (ATPK 257¹ straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje šių duomenų taip pat nėra. Apeliantas nurodo, kad byloje yra duomenys, jos jis neneigia administracinio pažeidimo, gailisi jį padaręs, neginčija jo, tačiau susimokėti nurodyme nurodytos sumos negalėjo ne dėl savo kaltų veiksmų. Sunkiai tikėtinas faktas, kad policijos pareigūnai jo negalėjo rasti net kelis mėnesius, nors jis nebuvo niekur išvykęs, nesislapstė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepilnai išsiaiškino nurodytas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutartį.
Dėl ATPK 260² straipsnio normų taikymo nurodo, kad nagrinėjamu atveju (jei automobilį būtų vairavęs ne jis), policijos pareigūnai privalėjo jam asmeniškai įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Ši teisė jam taip pat buvo nesuteikta (nors jis ir neneigia vairavęs automobilį).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis nurodo, kad palieka teismui spręsti, ar tenkinti V. A. apeliacinį skundą, ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daroma išvada, kad V. A. kaltė dėl nurodyto ATPK 124 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto pažeidimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda ir nutarimo perdavimu antstoliui vykdyti, nurodo, kad jis paskirtos baudos nesumokėjo, nes nebuvo informuotas apie jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinį nurodymą, taip pat negavo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl nežinojo, kad turi sumokėti baudą. V. A. teigia, kad procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis ten negyvena jau 18 metų, o kitų priemonių nustatyti jo gyvenamąją vietą nebuvo imtasi.
Tačiau analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis matyti, kad jokie procesiniai pažeidimai tiriant šį įvykį nebuvo padaryti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą Institucija, siųsdama dokumentus ir informaciją V. A. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, elgėsi tinkamai, įstatymo reikalavimų nepažeidė. V. A. padarytas greičio viršijimo pažeidimas užfiksuotas stacionariu prietaisu. ATPK 260² straipsnio l dalyje numatyta, kad jeigu pažeidimas, numatytas ATPK 124 straipsnyje, yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui), o šis, gavęs protokolą, per dešimt dienų nuo protokolo gavimo dienos turi atvykti į instituciją, surašiusią protokolą, ir pateikti duomenis apie asmenį, padariusį pažeidimą. 2014 m. birželio 19 d. V. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su administraciniu nurodymu iki 2014 m. liepos 24 d. sumokėti 50 Lt baudą. Protokolas su administraciniu nurodymu ir nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo buvo išsiųstas V. A. deklaruotos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), adresu. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie tai, kad šie dokumentai nebuvo įteikti V. A. arba jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gyvenantiems asmenims, nėra.
Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad jis neprivalo deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme numatyti deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą ir kt. Pagal šį įstatymą, gyvenamosios vietos deklaravimas įvardijamas kaip gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o gyvenamoji vieta įvardijama kaip pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Minimo įstatymo normos įpareigoja visus gyventojus deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o ją keičiant, apie tai pranešti. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja Lietuvos Respublikos gyventojus, keičiančius gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Taigi, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, V. A., kuris teigia, kad jau apie 18 metų negyvena adresu (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, o gyvena (duomenys neskelbtini), kilo pareiga deklaruoti savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau jis tokios savo pareigos nevykdė. Apeliantas skunde nurodo, kad jam yra išduotas ginklas ir išduodant ginklą jis buvo nurodęs savo dabartinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), todėl policijos pareigūnai jį galėjo surasti pagal ginklo išdavimo vietą. Tačiau pažymėtina, kad Institucijai, tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą, neprivaloma tikrinti visus registrus apie asmenis, galimai padariusius administracinius teisės pažeidimus, kai asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pats apeliantas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, ir, kaip jis pats teigia, jau 18 metų negyvenantis savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, privalėjo pasirūpinti, kad informacija apie jo gyvenamąją vietą būtų atnaujinta ir pats privalėjo deklaruoti savo naująją gyvenamąją vietą. V. A. skunde kelia klausimus, kad gyvenamąją vietą galima deklaruoti savivaldybėje, tačiau šiuo atveju tokie apelianto argumentai neturi reikšmės, nes V. A. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs konkrečiu adresu, o ne savivaldybėje, todėl nėra pagrindo analizuoti, kaip procesiniai dokumentai įteikiami savivaldybėse savo gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims.
Aptartų teisės normų ir aplinkybių visuma leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nagrinėjamu atveju Institucija, tiriant administracinį teisės pažeidimą, išsiuntusi dokumentus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad V. A. siunčiama informacija jo nepasiekia. Net ir pripažinus, kad V. A. faktiškai negyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, remiantis ankščiau minėtomis įstatymo normomis, nebūtų pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjanti Institucija, siųsdama dokumentus ir informaciją deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, elgėsi netinkamai, pažeisdama įstatymo reikalavimus, o pareiškėjas neturėjo pareigos domėtis savo deklaruota gyvenamąja vieta ir tikrinti gaunamą korespondenciją. Nors skunde apeliantas taip pat akcentuoja procesines teises, kurių jis neturėjo galimybės realizuoti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad be teisių asmuo turi ir pareigų. Todėl darytina išvada, kad V. A. neįvykdžius savo pareigos, t. y. pakeitus gyvenamąją vietą, ją naujai deklaruoti, o jos naujai nedeklaravus, pasidomėti deklaruota gyvenamąja vieta, neigiamos pasekmės (nutarimas, kuriuo jis nubaustas pinigine bauda įsiteisėjo ir paskirta bauda išieškota priverstinai), atsirado ne dėl netinkamo valstybinių institucijų veiksmų, o dėl jo paties neatsakingo elgesio. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus. Dėl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.