Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui S. M., dalyvaujant Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-06 apie 16.00 val. Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje Ž. B. nepilnametė dukra K. G. R., gim. (duomenys neskelbtini), važinėdama dideliu greičiu, nesuvaldė išnuomoto riedžio „Segway“ ir išvažiavusi iš dviračiams skirto tako į pėsčiųjų gatvę, atsitrenkė į ten ėjusią J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nuo smūgio parkrito ir susižalojo. J. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. G 1437/2016 (03)). Nepilnametė R.G. R. riedžiu važinėjosi viena, be suaugusiųjų priežiūros, be to po įvykio, nepilnametės motina Ž. B. teisino savo dukrą ir vietoj apgailestavimo, atsiprašymo, kaltino J. B., sakydama, kad moteris pati ėjo ne vietoje. Tokiais savo veiksmais Ž. B. rodo netinkamą pavyzdį auklėjant savo nepilnametę dukrą, be to nepakankamai dėmesio skiria ir jos priežiūrai, todėl Ž. B. pažeidė LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 str. 1 d., ir tokiose jos veiksmuose įžvelgiami administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 straipsnio 1 dalies („Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“), požymiai.

Ž. B. teismo posėdžio metu dėl jos atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo savo kaltės neįžvelgia ir teismui paaiškino, kad 2016-08-06 su dukra K. G. R. buvo Palangoje. Tą dieną jos nusprendė pasivaikščioti po Palangą, todėl J.Basanavičiaus gatvės pradžioje (nuo Palangos centro pusės) dukrą išnuomavo riedį „Segway“ bei su riedžiu išvažiavo pasivažinėti. Prieš naudojant riedį šį nuomavęs vaikinas pravedė dukrai apmokymą, po apmokymų pasakė, kad dukra gali važiuoti. Ji dukrą įspėjo būti atsargiai. Nuomos punkte ji neklausė šio vaikino, kas bus, jei sugadins riedį, ar kas nors atsitiks. Pasak Ž. B., tuo metu šioje gatvėje buvo intensyvus pėsčiųjų judėjimas, o dviračių takais važiavo daug dviratininkų bei asmenys su riedžiais. Ji negali nurodyti kokiu greičiu dukra važiavo dviračių taku. Dukra su riedžiu važiavo pirmą kartą. Netrukus dukrą ji pametė iš savo akiračio. Po kelių minučių jai paskambino dukra, kuri pranešė ji su riedžiu kliudė pėsčiąją. Gretai nubėgusi į dukros nurodytą vietą, J.Basanavičiaus g. gale, einant link jūros, šalia fontano, pamatė ant suoliuko sėdinčią moterį bei šalia dukrą. Prie suoliuko taip pat stovėjo du policijos pareigūnai bei B. artimi giminaičiai. Riedis gulėjo šalia. Kokiomis aplinkybėmis įvyko šis įvykis Ž. B. nematė. Dukra buvo labai išsigandusi, dukra atsiprašinėjo B. jos akivaizdoje. Pasak Ž. B., jai atvykus į įvykio vietą, ji atsiprašė B., klausė kas atsitiko, pasakė, kad tai įvyko netyčia. Šiuo metu dukrai 14 metų. Moteris sakė, kad su riedžiu jai atsitrenkė į klubą, atrodo kairės pusės.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad praeitais metais vasarą rugpjūčio 6 d. ji buvo Palangoje kartu su Ž. B. bei anūke K.. Dienos metu nutarė pasivaikščioti po Palangą, todėl J. Basanavičiaus gatvėje anūkė nuomavo riedį bei išvažiavo pasivažinėti. Jos su dukrą ėjo gatvės viduriu, o anūkė K. su riedžiu važiavo šalia dviračių taku. Anūkei pakankamai gerai sekėsi važiuoti. Tuo metu aplinkui buvo daug pėsčiųjų bei dviračių takais važiavusių dviratininkų. Bevažiuodama anūkė su riedžiu išvažiavo į priekį, toliau liudytoja anūkės nematė, tik po kelių minučių suskambėjo telefonas ir K. pasakė apie sukeltą įvykį. Nuėjusi į gatvės pabaigą šalia fontano ant suoliuko J. B. pamatė savo anūkę, šalia sėdėjo moteris ir jos giminaičiai. Buvo atėję du uniformuoti policijos pareigūnai. Iš anūkės pasakojimo, ji suprato, kad K. su riedžiu važiavo dviračių taku, priekyje buvo daug žmonių, ji stabdė, tačiau anūkė nuvažiavo nuo dviračio tako į šoną bei su riedžiu atsitrenkė į pėsčiąją. Sužalotą moterį guodė, apsiprašinėjo. Bendraujant su sužalota moterimi, pasak liudytojos, jokio konflikto nebuvo. Moteriai uždėjo ledo ant sužalotos kūno vietos. Anūkė sėdėjo, girdėjo ir matė kaip bendravo suaugę, jai skaudėjo pirštą, jį susižalojo. Atvažiavo greitoji pagalbą, ji su dukrą dar kartą atsiprašinėjo šios moters, kuri joms atleido. Liudytoja J. B. patvirtino, kad jai matant anūkė bei dukra Ž. B. kelis kartus atsiprašė B.. Be to, buvo nuvažiavę pas sužalotą moterį į jos namus, su ja bendravo, didelių priekaištų nereiškė. Liudytojos teigimu jos dukra Ž. B. jokių necenzūrinių žodžių šio įvykio metu niekam nesakė.

Liudytojas S. M. paaiškino, kad tarnybos metu gavo pranešimą apie įvykį, kurio metu su riedžiu buvo sužalota pėsčioji. Nuvykus į nurodytą vietą, įvykio vietoje buvo jau pareigūnai iš Viešojo saugumo tarnybos. Iš susirinkusių asmenų suprato, jog mergaitė važiuodama su riedžiu, jo nesuvaldė bei atsitrenkė į pėsčiąją. Tai papasakojo aukščiau minėti pareigūnai, kurie tuo metu ėjo sužalotai moteriai iš galo bei viską matė. Pats įvykis įvyko J.Basanavičiaus ir Meilės alėjos sankryžoje, link jūros. Priešais skverą. Pagal esamą situaciją liudytojas suprato, kad partrenkta moteris ėjo pėsčiųjų takų link jos vidurio. Ten yra dvi juostos ir ženklas, kad motorinėmis priemonėmis draudžiama važiuoti. Su riedžiu buvo partrenkta pagyvenusi moteris, kuriai buvo iškviesta greitoji pagalbą, moteris jautė skausmą, moteris buvo su giminaičiais. Teko bendrauti su mergaitės mama, kuri papasakojo, kad mergaitė nuomavo riedį J. Basanavičiaus g., mergaitė pasimokė važiuoti, nuvažiavo į priekį ir nesuvaldė riedžio, išvažiavo iš dviračio tako. Moteris sakė, kad labai apgailestauja, priekaištų, šaukimų nebuvo.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad praeitą vasarą tarnybos metu patruliavo su kolega Palangoje. Eidamas link skvero prie fontano liudytojas matė, kaip pėsčiųjų takų ėjo pagyvenusi moteris, kuriai iš nugaros pusės su riedžiu atvažiavo mergina, kuri nesuvaldė vairuojamo riedžio bei nuvažiavusi nuo dviračio tako į šoną atsitrenkė minėtą moterį, moteris nuo smūgio nukrito. Šalia moters buvo jos giminaičiai. Kai mergaitė nušoko nuo riedžio, riedis kiek kratėsi vietoje. Atėjo riedį nuomavęs vaikinas, kuris atjungė riedį. Pasak liudytojo, jis įvykio vietoje negirdėjo, kad kas nors triukšmautų, niekas tarpusavyje nekonfliktavo. Mergaitės moteris atsiprašinėjo. Atvykus greitajai pagalbai nukentėjusioji moteris nei mergaitei, nei jos mamai jokių pretenzijų nereiškė.

Liudytojas M. V. paaiškino, kad praeitais metais jis dirbo Viešojo saugumo tarnyboje, bei jam teko vykdyti tarnybinės pareigas Palangoje. Dienos metu su kolega patruliavo iš Palangos miesto centro link jūros ir būdamas netoli fontano matė, kaip riedžiu dviračiu taku važiavusi mergaitė, nesuvaldė riedžio bei nusuko į šoną link pėsčiųjų tako, kuriuo tuo metu ėjo pagyvenusi moteris su kitais dviem asmenimis, mergaitė dar bandė stabdyti, šokti nuo riedžio, tačiau netrukus ji atsitrenkė į pėsčiąją. Pasak liudytojo, pėsčiosios pertrenkimas įvyko moteriai einant pėsčiųjų taku. Pareigūnai iš karto prisistatė, teiravosi, ar reikalinga pagalba. Pasak liudytojo, M. V., mergaitė prieš kontaktą su pėsčiąją, kuri ėjo nekeisdama judėjimo krypties, dar savo koja bandė stabdyti riedį, nušokti, tai padaryti jai nepavyko, ji su riedžiu atvažiavo link pėsčiosios iš dešinės pusės, smūgio metu mergaitė su viena koja stovėjo ant riedžio, o su kita koja bandė stabdyti. Po kiek laiko buvo atėjęs riedžio „Segway“ savininkas, kuris apžiūrėjo riedį, rodė, kaip šis įrengimas yra stabdomas, tam būtina savo kūno svorį perkelti į atgal, t.y. kūnas turi būti pasvyręs atgal, kito būdo sustabdyti riedžio nėra. Šis vaikinas rodė visus dokumentus, reglamentuojančius šios veiklos vykdymą. Pats vaikinas atsistojęs ant riedžio parodė, kaip yra stabdoma, riedis buvo tvarkingas. Liudytojas nurodė, kad į įvykio vietą buvo atėjusi mergaitės mama, kuri apsižodžiavo su nukentėjusiąją moterimi. Matėsi, kad visi buvo įsiaudrinę. M. V. negalėjo nurodyti, kas pirmas pradėjo konfliktą, tačiau konfliktavo abi pusės. Pasak liudytojo, nebuvo jokio padėkojimo. Įvykio vietoje buvo nukentėjusiosios moters giminaičiai. Ž. B. buvo emocionali.

ATPK 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė tėvams už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Vertinant tai, ar Ž. B. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl šios tėvų valdžios nepanaudojimo ar netinkamo panaudojimo atvejo, t. y. dėl jos dukros veiksmų, būtina įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, Ž. B. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad jos dukra atliko priešingą teisei veiką.

Šiuo atveju turi būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, t. y. policijos pareigūnams inicijuojant administracinio teisės pažeidimo teiseną, nebuvo tiriama, ar Ž. B. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos dukrą nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą.

Tuo tarpu iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad Ž. B. tinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Bylos duomenimis (b.l. 45-47), administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. B. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Pateiktoje jos charakteristikoje pažymėta, jog Ž. B. yra darbšti, mandagi bei nekonfliktiška asmenybė. Ji yra puiki pedagogė, gebanti tolerantiškai bendrauti su mokiniais bei mokslo įstaigos personalu. Jokių nusiskundimų iš kolegų, mokinių nei iš mokinių tėvų nėra sulaukta. Taip pat, Ž. B. dukros K. G. R. charakteristikoje pažymėta, kad mokinė yra ramaus būdo, mandagiai bendrauja su mokytojais. Ž. B. su progimnazijos personalu bendrauja mandagiai, iš jos elgesio matyti, jog ji dukrą auklėja dorai, rodo gerą pavyzdį.

Šie rašytiniai bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Ž. B., kaip K.G. R. motina, rūpinasi savo dukterimi, imasi visų įmanomų priemonių, kad jos dukrą nedarytų teisės pažeidimų ir deramai bei atsakingai užtikrina nuolatinę jos priežiūrą, gydymą ir auklėjimą.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Ž. B. tinkamai naudojasi savo, kaip mamos teise dorai bei rūpestingai auginti savo dukrą. Teismo vertinimu, 2016-08-06 po pėsčiosios pertrenkimo riedžiu įvykęs pokalbis su J. B. kiek pakeltu tonu būtų galima vertinti, kaip mamos susijaudinimą dėl savo dukros sveikatos, o jos išsakyti žodžiai vertinami kaip norą kuo greičiau išspręsti klausimą dėl galimos žalos atlyginimo bei nukentėjusiosios patirto sveikatos sužalojimo skausmo sumažinimo. Pažymėtina, kad po įvykio atvykusi Ž. B. iš karto atsiprašė J. B., jos dukra K. G. R. irgi atsiprašė, tai patvirtino liudytoja J. B., o policijos pareigūnai S. M. ir M. K. patvirtino, kad niekas nevartojo necenzūrinių žodžių. Apgailestavimo žodžiai buvo išsakyti Ž. B. nuvykus pas J. B. į namus.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad Ž. B. viena augina vaiką, yra dirbanti, teigiamai charakterizuojamą darbovietėje bei dukros ugdymo įstaigoje, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas mano, kad Ž. B. ėmėsi visų atsargumo priemonių, prieš jos dukrai išvažiuojant pasivažinėti su „Segway“, ji žodžiu įspėjo dukrą elgtis atsargiai, tačiau nuo jos nepriklausančių priežasčių įvyko įvykis, kurio metu buvo sužalota pėsčioji.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina savo įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008).

Nesant Ž. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, kurie nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, yra pažymėję, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-427-238/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti nesant Ž. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties.