Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-03-18 · Administracinė byla Nr. eAS-264-442/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
eAS-264-442/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00499-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
UAB "Silicio biotechnologijos"
Atsakovas
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba UAB "Silicio biotechnologijos"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-264-442/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00499-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Silicio biotechnologijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Silicio biotechnologijos“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Silicio biotechnologijos“ (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. vasario 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu (skundas teisme užregistruotas 2020 m. vasario 14 d.), prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 12R-1 (toliau – ir Nutarimas), o, teismui nematant Nutarimo panaikinimo pagrindų, paskirtą baudą mažinti arba skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu jam skirta 1 168 Eur bauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Nutarimas pareiškėjui išsiųstas 2020 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu, bylos nagrinėjime pareiškėjas nedalyvavo ir apie priimtą nutarimą sužinojo tik nuo jo gavimo momento.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, grindė aplinkybėmis, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato galimybę apskųsti individualų administracinį teisės aktą per vieną mėnesį nuo jo gavimo, todėl šiuo atveju pareiškėjas nepastebėjo, kad terminas skaičiuojamas nuo akto priėmimo, o ne nuo gavimo dienos. Pastebėjęs šį reglamentavimo dviprasmiškumą, pareiškėjas kreipėsi į advokatą, 2020 m. vasario 13 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis ir tą pačią dieną paduotas skundas teismui. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad Nutarimas priimtas, pareiškėjui nedalyvaujant, o pranešimas apie Nutarimą išsiųstas, praėjus 5 dienomis. Apskundimo terminą skaičiuojant nuo Nutarimo gavimo dienos, terminas nebuvo praleistas, o skaičiuojant nuo priėmimo dienos – praleistas nežymiai. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nėra nei piktnaudžiavimo, nei aplaidumo fakto, tai yra nesusipratimas, įvykęs dėl skirtingo terminų skaičiavimo pagal ABTĮ ir Reklamos įstatymą. Pareiškėjas prašė vadovaujantis ABTĮ, protingumo bei sąžiningumo principais, atnaujinti praleistą apskundimo terminą ir skundą priimti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis teismui nustato galimybę pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui padavė dėl Tarnybos 2020 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 12R-1, kuris pagal Reklamos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 17 d.) per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. t. y. specialus įstatymas nustato, kad minėtas apskundimo terminas yra skaičiuojamas ne nuo įteikimo, o nuo nutarimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad paskutinė diena skundui dėl Nutarimo paduoti buvo 2020 m. vasario 10 d., o pareiškėjas, atstovaujamas advokatės, skundą padavė 2020 m. vasario 14 d., t. y. praleidęs Reklamos įstatyme nustatytą apskundimo terminą.

Teismas pareiškėjo prašyme nurodytą aplinkybę – Nutarimo apskundimo tvarkos nepastebėjimas ir įsitikinimas, kad jo apskundimo tvarka yra kitokia, nei nurodyta pačiame Nutarime, nelaikė objektyvia ir nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios, kuri būtų sutrukdžiusi pareiškėjui paduoti skundą teismui nustatytu terminu, kuris aiškiai ir suprantamai buvo nurodytas skundžiamame Nutarime. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad maža termino praleidimo trukmė pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, teismas praleisto termino skundui paduoti neatnaujino, todėl skundą atsisakė priimti.

Teismas ta pačia nutartimi, šiai įsiteisėjus, pareiškėjui grąžino 2020 m. vasario 13 d. sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

III.

Pareiškėjas UAB „Silicio biotechnologijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį, atnaujinti praleistą apskundimo terminą ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas termino praleidimo priežastis bei argumentus dėl pagrindo terminą atnaujinti. Pareiškėjo manymu, terminas yra praleistas nežymiai, o priežastys, susijusios su termino praleidimu, yra žmogiškos, nes įvyko nesusipratimas dėl skirtingo terminų skaičiavimo pagal ABTĮ ir Reklamos įstatymą, todėl pareiškėjo teisė į gynybą neturėtų būti varžoma.

Pareiškėjas pažymi, kad tiek ABTĮ, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatyta galimybė skųsti sprendimus nuo jų gavimo momento tais atvejais, kai sprendimas priimamas rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju Nutarimas priimtas pareiškėjui nedalyvaujant, o pranešimas apie Nutarimą išsiųstas, praėjus 5 dienoms. Reklamos įstatyme nenustatyta, per kiek laiko pažeidėjui turi būti pranešta apie priimtą nutarimą, todėl sužinojimo apie nutarimą ir jo apskundimo laikas priklauso nuo nutarimą priėmusios institucijos. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu atveju terminą reikėtų skaičiuoti nuo sužinojimo momento, suteikiant vienodas teises įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria pareiškėjui neatnaujintas terminas skundui paduoti ir skundas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido Reklamos įstatyme nustatytą terminą skundui dėl Nutarimo paduoti, o pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis nelaikė objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjui paduoti skundą teismui per nustatytą terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde su minėta teismo nutartimi nesutinka. Pareiškėjo manymu, jo teisė į gynybą neturėtų būti varžoma, nes dėl skirtingo terminų skaičiavimo pagal ABTĮ ir Reklamos įstatymą terminą praleido nežymiai. Be to, šiuo atveju terminą skundui paduoti reikėtų skaičiuoti nuo sužinojimo momento, nes Nutarimas priimtas, pareiškėjui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas 30 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ginčijamas Nutarimas priimtas, vadovaujantis Reklamos įstatymo normomis, todėl nagrinėjamu atveju dėl Nutarimo apskundimo termino taikytinos specialiojo įstatymo nuostatos. Reklamos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, pareiškėjas, nesutinkantys su priežiūros institucijos nutarimu, priimtu pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą ar 25 straipsnio 17 dalį, arba pareiškėjas, nesutinkantis su priežiūros institucijos nutarimu arba jos įgalioto pareigūno sprendimu, priimtu pagal šio įstatymo 25 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje Reklamos įstatymo normoje nėra jokių išlygų dėl apskundimo termino eigos skaičiavimo, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad terminą skundui paduoti reikėtų skaičiuoti nuo sužinojimo momento, nes Nutarimas priimtas pareiškėjui nedalyvaujant, atmestini.

Byloje nėra ginčo, kad pagal Reklamos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti – Nutarimas priimtas 2020 m. sausio 9 d., o į teismą elektroninių ryšių priemonėmis pareiškėjas kreipėsi 2020 m. vasario 13 d., kai paskutinė diena skundui dėl Nutarimo paduoti buvo 2020 m. vasario 10 d.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Nutarime yra aiškiai nurodytas jo apskundimo terminas ir tvarka, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjas nenurodė jokių kliūčių, dėl kurių negalėjo įvertinti Nutarimo turinį, vos jį gavęs. Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti iš esmės grindžia tuo, kad įvyko nesusipratimas dėl skirtingo terminų skaičiavimo pagal ABTĮ ir Reklamos įstatymą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikoma, kaip sukliudžiusi pareiškėjui laiku pateikti skundą teismui per Reklamos įstatyme nustatytą terminą (30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos), kuris buvo nurodytas Nutarimo rezoliucinėje dalyje.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad terminas buvo praleistas nežymiai, akcentuotina, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Silicio biotechnologijos“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusDainius Raižys