- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-1000-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13613-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- UAB „Nebranga“
- Ieškovas
- V. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Nebranga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18886-945/2015 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei UAB „Nebranga“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. B. 2015 m. rugsėjo 8 d. patikslintu ieškiniu (t. I, b. l. 89-90) kreipėsi į teismą, kuriame prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d. už darbo drausmės pažeidimą, pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo 2015 m. birželio 3 d. DK 107 straipsnio pagrindu, taip pat prašė jos į darbą negrąžinti, priteisti jai iš atsakovės darbo užmokestį už dirbtą laiką ir priverstinės pravaikštos laiką, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014 m. spalio 10 d. buvo sudaryta trišalė mokymo sutartis tarp ieškovės, atsakovės ir Kauno teritorinės darbo biržos (t. I, b. l. 91-94, 120-123). Sutartyje nustatyta atsakovės pareiga apmokyti ieškovę ir po apmokymo sudaryti su ja darbo sutartį pilnai darbo dienai. Pagal šią sutartį Kauno teritorinė darbo birža išmokėjo atsakovei 2 900 Lt (839,89 Eur) išmoką (t. I, b. l. 97, 124, 135-136, 140, 171-172). 2014 m. spalio 14 d. buvo pasirašyta profesinio mokymo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės (t. I, b. l. 95-96, 125-128, 170), pagal kurią mokymai turėjo trukti iki 2014 m. gruodžio 9 d. 2014 m. lapkričio 25 d. darbo sutarties (t. I, b. l. 6, 26, 129-130) pagrindu ieškovė pradėjo dirbti siuvėja. Šalys susitarė dėl darbo 40 val. per savaitę. Pirmą mėnesį ieškovė dirbo pagal standartinį darbo grafiką nuo 8 val. iki 17 val. (t. I, b. l. 12, 27). Vėliau ieškovei buvo paaiškinta, jog darbo užmokestis mokamas ne už išdirbtą laiką, bet už įvykdytą darbų planą. 2014 m. gruodžio 12 d. ieškovei buvo paaiškinta, jog ji neįvykdo darbo normos, dėl ko su ja turi būti pasirašoma nauja darbo sutartis (t. I, b. l. 7), pagal kurią ieškovei bus fiksuojamos 2 darbo valandos per dieną ir bus mokama ¼ MMA. Šioje sutartyje, kaip ir pirmojoje, buvo nustatytas išbandymo terminas. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2015 m. birželio 3 d. DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. I, b. l. 9), praleidus įstatyme įtvirtintą maksimalų 3 mėnesių terminą. Apie darbo sutarties nutraukimą ieškovei pranešta 2014 m. birželio 1 d. (t. I, b. l. 8). Vėliau 2015 m. birželio 4 d. įsakymu (t. I, b. l. 10) ieškovės atleidimo iš darbo data perkelta į 2015 m. birželio 4 d. Ketindama ginti savo neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistas teises, ieškovė kreipėsi į VSDFV ir sužinojo apie neteisėtą atleidimą iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (t. I, b. l. 13). Jokių darbo drausmės pažeidimų ieškovė nepadarė. Todėl šį jos atleidimą iš darbo taip pat prašė pripažinti neteisėtu. Net ir pripažinus, jog ieškovė nebuvo darbe nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d., ji būtų praleidusi tik 4 darbo dienas, nors pagal mokymosi sutartį ši sutartis gali būti nutraukiama tik praleidus 6 mokymo dienas.