Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovams D. C., O. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. C. ieškinį atsakovei A. B. dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas I. C. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais ieškovo I. C. 2018-02-08 Pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarės I. N. ( notarinio registro Nr. 589 ) ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2018-02-09 gimimo įrašą Nr. 16 dalyje dėl A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ) , tėvo.

Teismo posėdyje ieškovas I. C. ieškinį palaikė visiškai ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad 2014 metais pradėjo bendrauti su atsakove A. B.. 2015 metais su atsakove ėmė gyventi kaip šeima, o apytikriai 2015 m. pabaigoje su atsakove ir jos dukra iš pirmos santuokos persikėlė gyventi į jo tėvų namus, kur gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Santuokos su atsakove nėra ir nebuvo sudaręs. 2017 metais atsakovė pasakė, kad laukiasi, jis jautėsi laimingas, kad taps tėvu, buvo tikras, kad atsakovė laukiasi būtent jo vaiko. Kai atsakovė pranešė apie neštumą, buvo nėštumo pradžia, vaikas gimė po 8-9 mėnesių nuo to kai jis sužinojo apie atsakovės neštumą. Atėjus laikui gimdyti jis nuvežė atsakovę į medicinos įstaigą, kur ( duomenys neskelbtini ) gimė Anastasija. 2018 m. vasario mėnesį jis kartu su atsakove nuvyko pas notarą, kur pareiškimu pripažino atsakovei gimusios dukros – Anastasijos tėvystę, nes buvo įsitikinęs, kad jis yra biologinis vaiko Anastasijos tėvas. Su atsakove, nesudarius santuokos, gyveno kaip šeima, augino vaikus ir vedė bendrą ūkį apie dvejus metus. Vaiku Anastasija, gim. ( duomenys neskelbtini ), rūpinosi kaip savo. Apie dvejus metus, kuomet gyveno kaip šeima, palaikė gerus santykius. 2019 m. pabaigoje pastebėjo atsakovės susirašinėjimą telefonu su kitais vyrais, susirašinėjimo turinys sukėlė įtarimų, kad atsakovė jam gali būti neištikima, todėl nusprendė įsitikinti ar jis yra vaiko Anastasijos biologinis tėvas. 2020 m. vasario mėnesį gavo DNR tyrimo atsakymą, kad jis nėra vaiko A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), biologinis tėvas. Atsakovė jau buvo išsikrausčiusi gyventi skyrium, apie DNR rezultatus atsakovei pranešė telefonu, klausė atsakovės kas yra biologinis vaiko Anastasijos vaikas, tačiau atsakovė jam nepasakė. Atsakovė jį apgavo pasakydama, kad laukiasi jo vaiko, dėl to jis pareiškimu pripažino tėvystę. Vaiką Anastasiją, gim. ( duomenys neskelbtini ), augino kaip savo iki 2020 metų pradžios, 2020 m. sausio ar vasario mėnesį, atsakovė su vaikais išsikraustė ir iki šiol gyvena skyrium. Nuo to laiko su vaiku Anastasija nebendrauja, jokių santykių nepalaiko, vaiko nelanko, išlaikymo vaikui neteikia. Atsakovė nuo pat vaiko gimimo nė karto jam nėra pasakiusi, kad jis nėra biologinis vaiko Anastasijos tėvas. Jei žinotų, kad jis nėra ( duomenys neskelbtini )atsakovei gimusio vaiko biologinis tėvas, nebūtų pripažinęs vaiko tėvystės.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. T. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovas nuo 2015 metų palaikė su atsakove šeiminius santykius, gyveno su atsakove neįregistravus santuokos, vedė bendrą ūkį, todėl atsakovei pasakius, kad laukiasi, ieškovas atsakove patikėjo. Ieškovas I. C. nežinojo ir nenumanė, kad nėra ( duomenys neskelbtini ) gimusio vaiko – A. C. biologinis tėvas, todėl ( duomenys neskelbtini ) pareiškimu pripažino tėvystę atsakovei A. B. ( duomenys neskelbtini ) gimusiam vaikui Anastasijai. Apie tai, kad atsakovas nėra vaiko A. C. biologinis tėvas, ieškovas sužinojo tik 2020-02-20 gavęs DNR tyrimo rezultatus. Tai, kad ieškovas nėra atsakovės vaiko Anastasijos, gim. ( duomenys neskelbtini ), biologinis tėvas patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu gauta teismo medicinos eksperto išvada. Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo yra vienašalis sandoris, ieškovas dėl atsakovės apgaulės šį sandorį atliko – pripažino tėvystę vaikui Anastasijai, gim. ( duomenys neskelbtini ), todėl prašo pripažinti negaliojančiu 2018-02-08 pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ir 2018-02-09 gimimo įrašą Nr. 16, kuriame vaiko tėvu nurodytas I. C..

Teismo posėdyje atsakovė A. B. su ieškiniu nesutiko visiškai. Paaiškino, kad 2014 metais susipažino su ieškovu, o nuo 2015 metų su ieškovu pradėjo gyventi kartu kaip šeima, tik santuoka nebuvo įregistruota. Nuo 2015 su ieškovu gyveno kartu su šeima, ir su kitais vyrais jokių intymių santykių nepalaikė. 2017 metais pasijuto nėščia, apie tai, kad laukiasi ieškovo vaiko pasakė ieškovui. ( duomenys neskelbtini ) gimė dukra Anastasija. Ieškovas pareiškimu pripažino, kad Anastasija yra jo dukra, rūpinosi vaiku kaip savo. Su ieškovu santykiai buvo geri, palaikė šeiminius santykius, tačiau santykiai ėmė blogėti kai su ieškovu persikėlė gyventi į ieškovo tėvų namus. Nesusiklostė jos ir ieškovo motinos tarpusavio santykiai. Nežino, kaip paaiškinti atlikto DNR tyrimo rezultatus, mano, kad laboratoriniai tyrimai yra klaidingi. Įsitikinusi, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovas. Pašlijus santykiams su ieškovu, 2020 m. vasario 12 d., kai vaikui Anastasijai buvo 2 m., išsikraustė gyventi skyrium. Šiuo metu gyvena ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav. Taip pat atsakovė nurodė, kad susipažinusi su 2020-12-16 gautu DNR ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad ieškovas I. C. nėra vaiko Anastasijos, gim. ( duomenys neskelbtini ), biologinis tėvas, su ieškinio reikalavimu sutinka visiškai.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė O. P. palaikė pateiktą išvadą bei paaiškino, kad tenkinus ieškinį ir pripažinus jog I. C. nėra vaiko A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvas, vaiko A. C. interesai nebus pažeisti, kadangi vaikas turi teisę žinoti tikrąją savo kilmę.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos rašytiniais duomenimis, ieškovo, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad vaiko A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ) ( įrašo Nr. 16 ), tėvais yra nurodyti A. B., gim. ( duomenys neskelbtini ), ir I. C., gim. ( duomenys neskelbtini ). 2018-02-08 Pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, pasirašytu I. C. ir A. B., patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notarinio biuro notarės I. N. ( notarinio registro Nr. 589 ), I. C. patvirtino tėvystę moteriškos lyties kūdikiui, ( duomenys neskelbtini )gimusiam A. B..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 1.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Kreiptis į teismą dėl tėvystės ( motinystės ) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės ( CK 3.152 straipsnio 1 dalis ).

Nustatyta, kad ieškovui aplinkybė, jog jis nėra biologinis vaiko A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvas tapo žinoma 2020-02-20 gavus UAB „Endemik“ laboratorinių DNR tyrimų rezultatus, į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi 2020-03-19, todėl vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimo senaties terminas nėra praleistas.

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2018-02-08 Pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ( notarinio registro Nr. 589 ), kuriuo jis patvirtino tėvystę moteriškos lyties kūdikiui, ( duomenys neskelbtini ) gimusiam A. B.. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą ( CPK 13 straipsnis ) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga ( CPK 135 straipsnio 1 dalis ). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas nesutinka, jog jis yra A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvas ir iš esmės prašo nuginčyti tėvystę. Ieškinys grindžiamas LR CK 3.150, 3.151 straipsniais, todėl laikytina, jog ieškovas faktiškai prašo nuginčyti savo tėvystę, todėl šis reikalavimas ir nagrinėjamas.

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis ). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais ( CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai ).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 ). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007 ).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieškovas su atsakove nuo 2015 metų iki 2020 m. vasario mėn. gyveno neįregistravę santuokos ir palaikė šeiminius santykius. ( duomenys neskelbtini ) atsakovei gimė dukra Anastasija, kurios tėvystę 2018-02-08 pareiškimu ( notarinio registro Nr. 589 ) savanoriškai pripažino ieškovas. Vaiko A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), gimimo įraše ( įrašo Nr. 16 ), tėvais yra nurodyti atsakovė ir ieškovas. Atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad ieškovas I. C. nėra vaiko A. C., gim. ( duomenys neskelbtini )biologinis tėvas ( 2020-12-08 ekspertizės aktas Nr. ES 6101/2020(01) ).

Ieškovas paaiškino, kad tėvystę atsakovei gimusiai dukrai Anastasijai pripažino dėl atsakovės apgaulės, kadangi su atsakove kartu gyveno kaip šeima nuo 2015 m., tikėjo atsakovės žodžiais jog atsakovė laukiasi jo vaiko, neturėjo pagrindo ja abejoti. Nurodė, kad jei būtų žinojęs, kad nėra Anastasijos biologinis tėvas, tėvystės nebūtų pripažinęs. Aplinkybė, kad ieškovas nėra Anastasijos, gim. ( duomenys neskelbtini ), biologinis tėvas, ieškovui tapo žinoma tik 2020-02-20, t. y. praėjus dvejiems metams po vaiko Anastasijos gimimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, kad nuo 2015 m. iki 2020-02-12 su ieškovu gyveno neįregistravus santuokos, palaikė šeiminius santykius, tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2015 metų iki vaiko gimimo (( duomenys neskelbtini )) intymių santykių su kitais vyrais nepalaikė ir, kad 2018-01-29 gimusios dukros Anastasijos biologinis tėvas yra būtent ieškovas. Bylos nagrinėjime teisme metu, atlikus teismo ekspertizę giminystei ryšiui nustatyti ir gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktą, atsakovė poziciją pakeitė, t. y. pripažino, kad ieškovas nėra jos dukters A. C. biologinis tėvas, sutiko su ieškiniu, kito, jai ( duomenys neskelbtini )gimusios dukros Anastasijos galimai biologinio tėvo nenurodė.

Nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2020-02-12, vaikas A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), šiuo metu yra 3 metų amžiaus, nuo 2020-02-12 atsakovei išsikrausčius ir gyvenant skyrium iki šiol, t. y. metus laiko, ieškovas su vaiku Anastasija, gim. ( duomenys neskelbtini ), nebendrauja, jokių santykių nepalaiko, išlaikymo vaikui neteikia, todėl manoma, kad ieškovo ir vaiko nesieja emociniai ar socialiniai ryšiai. Ieškovas vaiku Anastasija nebendrauja nuo 2020-02-12, vaiku nesirūpina ir išlaikymo vaikui neteikia, todėl manoma, kad vaikas dėl savo mažo amžiaus ( 3 metai ) ir gyvenimo skyrium gana ilgą laiko tarpą ( 1 metai ), ieškovo kaip tėvo nepažįsta. Išvadą teikianti institucija sutinka su ieškiniu ir mano, kad tenkinus ieškinį vaiko A. C. interesai nebus pažeisti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad tėvystės nuginčijimas, nagrinėjamu atveju, neturės neigiamo poveikio teisėtiems vaiko interesams, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti, kad I. C. nėra vaiko A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvas.

Ieškiniu ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2018-02-09 gimimo įrašą Nr. 16 dalyje dėl A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvo. Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės metrikacijos įstaigos pakeitimus gimimo liudijimuose padaro gavus teismo sprendimą dėl tėvystės nustatymo ar tėvystės nuginčijimo ( CPK 392 straipsnio 2 dalis, 399 straipsnis ), teismas šį ieškovo reikalavimą palieka nenagrinėtą.

Ieškovas pateikiant teismui ieškinį sumokėjo 100 € dydžio žyminį mokestį, taip pat apmokėjo teismo 2020-10-20 nutartimi paskirtos giminystės ryšio nustatymo ( DNR ) ekspertizės atlikimą ( 2020-10-01 mokėjimo nurodymas Nr. IGKU20201001/00067S ) – 330 €. Šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau ir – CPK ) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas ieškinį iš esmės patenkino, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100 € dydžio žyminis mokestis ir 330 € už teismo medicinos ekspertizės atlikimą, iš viso - 430 €.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 394-399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad I. C. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) nėra A. C., gim. ( duomenys neskelbtini ) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gimusios A. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), tėvas.

Ieškinį dalyje dėl gimimo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiu palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš A. B. I. C. naudai 430 € ( keturi šimtus trisdešimt € ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.