- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- II-87-825/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Advokatai
- Jelena Koltakova
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant vertėjai Violetai Dobrovolskienei, S. S., jos atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados atstovui Povilui Mazur, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei J. G.,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
S. S. prašo panaikinti 2013 m. sausio 3 d. Kauno Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados specialistės Lilės Žukaitės nutarimą Nr. 22NT-2246303-13 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir grąžinti bylą organui (pareigūnui) įgaliotam surašyti E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str.
S. S. skunde nurodė, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados specialistė Lilė Žukaitė išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl E. S. savavaldžiavimo, pažeidžiant nepilnamečių vaikų M. S. ir V. S. teises į šeimos gyvenamąjį būstą ir sutuoktinės S. S. teisę į bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, 2013 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi neteisingai taikyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p. nuostata, numatanti aplinkybę, darančią administracinio pažeidimo bylos teiseną negalimą, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Specialistė neištyrė surinktos faktinės bylos, todėl neteisingai vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino apklausoje vaikai M. S. ir V. S., kurie nuosekliai paaiškino, kad jų tėvas - E. S., 2012 m. gruodžio mėnesio pradžioje sutarė su jais, kad jie apie 20 val. vakaro atvažiuos į šeimai priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), su tikslu pernakvoti kartu su atsakovu. E. S. neperspėjo pareiškėjos ir vaikų, kad savavališkai pakeitė buto lauko durų spyną ir, kad vaikai negalės be jo patekti į butą, o pats sutartu laiku bute nebuvo. Vaikai atvykę pas atsakovą ir neradę jo namuose negalėjo savo raktu atrakinti buto, o paskambinus E. S. jiems buvo liepta laukti, tačiau atsakovas neprisipažino vaikams, kad pakeitė spyną. Šias aplinkybes atsakovas pripažino. E. S. paaiškintos aplinkybės, dėl kokios priežasties jis savavališkai pakeitė spyną, nėra patvirtintos įrodymais, taigi, tai tiktai atsakovo prielaidos su tikslu apginti save ir išvengti atsakomybės. E. S. nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl tariamų pareiškėjos veiksmų - dėl atsakovo asmeninių daiktų paėmimo be jo žinios. Pareiškėja kategoriškai neigia nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis buvo priverstas slaptai pakeisti spyną bute, kuris priklauso jiems abiems bendra jungtine sutuoktinių nuosavybes teise. Nurodomo atsakovo aplinkybės, kad jis kreipėsi į teismą dėl ištuokos, nesuteikė jam teisės savavaldžiavimui, kurio pasėkoje ribojama pareiškėjos ir vaikų teisė į šeimos būstą, kuris buvo įgytas santuokoje. 2012 m. gegužės 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje teismas tenkino S. S. prašymą dėl sutuoktinių susitaikymo, paskirdama 6 mėnesių terminą, kuris baigėsi 2012 m. lapkričio 23 d., tačiau atsakovas prašymo dėl bylos atnaujinimo teismui nepateikė ir santuokos nutraukimo procesą nutraukė. Specialistė padarė nepagrįstą išvadą, kad kaip matyti iš surinktos medžiagos, tarp S. S. ir E. S. konfliktai vyksta iš priešiškų asmeninių paskatų. Dėl konfliktuojančių parodymų, nukreiptų savanaudiška linkme, išvengti alternatyvos neįmanoma, tad poveikio priemonių taikymas, remiantis turima medžiaga, būtų nepagrįstas. Atsakovo veiksmuose yra administracinės teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., sudėtis. Atsakovas žinojo, kad santuoka nėra nutraukta, kad butas, (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir pareiškėjai bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ir laikomas šeimos būstu, į kurį turi teisę ir jų nepilnamečiai vaikai, kurie turėjo raktą nuo šio buto ir turėjo teisę netrukdomai bet kuriuo laiku patekti į butą ir naudotis kaip šeimos būstu. Vaikai norėjo nakvoti šiame bute, kad jie anksti ryte saugiau pasiektų autobusų stotį, kuri yra netoliese, kad galėtų važiuoti į mokymosi įstaigą.
Pareiškėja S. S. bei pareiškėjos atstovė advokatė Jelena Koltakova palaikė skunde išdėstytus argumentus bei pareiškėja S. S. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad santuoka su S. nenutraukta. Vaikų gyvenamoji vieta nenustatyta. S. neinformavo, kad jis negali vaikų įleisti. S. nepranešė, kad pakeista buto spyna. Vaikai bute dažnai lankydavosi. Būdavo, kad ir savaitėmis vaikai gyveno pas S..
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados atstovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados specialistė L. Ž. 2013 m. sausio 3 d. nustačiusi, kad tarp S. S. ir E. S. konfliktai vyksta iš priešiškų asmeninių paskatų. Dėl konfliktuojančių Šalių prieštaraujančių parodymų, nukreiptų savanaudiška linkme, išvengti alternatyvos neįmanoma, tad poveikio priemonių taikymas, remiantis turima medžiaga, būtų nepagrįstas, todėl atsižvelgiant į šio įvykio pobūdį su E. S. profilaktiškai pasikalbėta bei pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 p. oficialiai raštiškai įspėtas dėl iškilusių problemų, kurių priežastis buvo pakeista durų spyna, nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.
Liudytojas E. S. paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra abiejų, įgytas santuokoje. Šiame bute gyvena jis vienas. Butas neįrengtas, prastos sąlygos. Turi bendrų vaikų. Jie ten negyvena. Kai susitardavo, tada vaikai atvažiuodavo, nakvodavo. Minimas įvykis buvo lapkričio 25 dieną. Buvo iš anksčiau tartasi su vaikais, kad lapkričio 25 dieną jie atvažiuos į namus, (duomenys neskelbtini) gatvę. Pamatė, kad nespėja iki to laiko grįžti ir, kai vaikai dar buvo namuose, adresu Plento 7 - 9, pasakė, kad atvažiuotų vėliau. Vaikai ten gyvena nuo gimimo. Jie atvažiavo, bet nepaklausė, kad atvažiuotų vėliau. Nespėjo sugrįžti, nes pasikeitė aplinkybės. S. S. irgi perspėjo, nes bendravo ir su vaikais, ir su ja. Nebuvo informavęs, kad pakeista spyna. Spyną keitė dėl savo saugumo. Spyną pakeitė rugsėjo mėnesį. S. į butą neatvažiuodavo. Vaikai nuo rugsėjo mėnesio atvažiuodavo į butą. Jie raktų nuo buto neturėjo, sutardavo kada atvažiuos ir kartu įeidavo į butą. Anksčiau vaikai turėjo buto raktus.
Liudytojas M. S. paaiškino, kad yra buvęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Miegojo ten. Paskutinį kartą ten buvo 2012 metais. Gruodžio mėnesį buvo bute. Buvo su seserimi. Miegojo su tėčiu ir seserimi. Butas tuščias. Liko tik sofa, šaldytuvas. Ateidavo su seserimi dviese. Atrakindavo butą savo raktu. Tik vieną kartą gruodžio mėnesį nepateko į butą. Tėvelio tada neilgai laukė.
Liudytoja V. S. paaiškino, kad tėtis raktus pakeitė lyg gruodį. (duomenys neskelbtini) dažnai nakvoja. Nuvažiavo, bet tėtis vėlavo. Kai atvažiavo, prie buto laukė apie pusvalandį. Bute nakvodavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veiksmų teisėtumą, tai yra, ar asmuo savo tariamą arba tikrą teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi (Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio mėn. 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-965-114/2012; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/482595) [2013-02-13])
Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pirmiausia reikia siekti ne asmenį nubausti, o jam išaiškinti jo veiksmų neteisėtumą.
Bylos metu nustatyta, kad vyksta S. S. ir E. S. santuokos krizė. Asmenys nurodo, kad galimai skiriasi. Akivaizdu, kad kiekvienas iš jų stengiasi sudaryti palankias sąlygas sau. Dėl šio tikslo net nesąmoningai į savo santykių aiškinimąsi įtraukia ir savo vaikus, kurie nenorėdami prarasti santykių su tėvais, pasimetę ir procese dalyvauja nenoriai. Teismas mano, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų pasidomėti, ar S. S. ir E. S. veiksmai nedaro neigiamos įtakos jų vaikams.
Kada tiksliai įvyko nesusipratimas, kitaip šio įvykio teismas įvertinti negali, dėl buto spynos, teismas nustatyti negali, nes nei vienas apklaustas asmuo tiksliai ir kategoriškai nurodyti įvykio datos negalėjo. Be to, toks įvykis nėra įvykdytas tyčia, todėl net nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 6 straipsnis. „Administracinių teisės pažeidimų prevencija“ numato, kad valstybiniai organai, visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvai rengia ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, išaiškinti ir šalinti priežastis bei sąlygas, padedančias juos padaryti, auklėti piliečius, kad jie būtų didžiai sąmoningi ir drausmingi, griežtai laikytųsi įstatymų.
Teismas sutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados motyvu, kad tarp S. S. ir E. S. konfliktai vyksta iš priešiškų asmeninių paskatų. Teismas mano, kad Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pareigūnė pasielgė teisingai, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 p. oficialiai raštiškai įspėjo asmenį dėl iškilusių problemų, t. y. atliko tai, ko iš jos reikalauja įstatymai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.
nutarė:
Pareiškėjos S. S. skundą atmesti.
Nutarimą susipažinimui siųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Grąžinti pateiktas medžiagas pateikėjams.
Nutarimas dėl skundo atmetimo per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.
Likusioje dalyje nutarimas neskundžiamas.