Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-417-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-17
Bylos Nr.
1A-7-417-2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00683-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
B. R.
Nukentėjusysis
M. M.
Civilinis atsakovas
EB „ERGO insurance SE“
Civilinis ieškovas
M. M., D. R.
Advokatai
Juozapas Surblys
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-417/2014

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00683-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. sausio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

kolegijos teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,nuteistajai B. R.,nukentėjusiajam M. M.,civilinio atsakovo atstovui advokatui D. S.,ekspertui V. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo B. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas B. R. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, B. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.

Iš EB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 18394,16 litai turtinės žalos ir 4316 litai neturtinės žalos M. M..

Iš EB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1834,04 litai turtinės žalos ir 4316 litų neturtinės žalos D. R..

Iš B. R. priteisti 25684 litai neturtinės žalos bei 1800 litų atstovavimo išlaidų M. M..

Iš B. R. priteisti 25684 litai neturtinės žalos D. R..

Civilinio atsakovo EB „ERGO insurance SE“ atstovo prašymas priteisti civiliniam atsakovui EB „ERGO insurance SE“ iš civilinių ieškovų M. M. (M. M.) ir D. R. 1694 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą netenkintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. pripažinta kalta ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2011 metų rugsėjo 24 dieną, apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje, blaivi, vairuodama automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punkto reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojui M. M. ir motociklo keleivei D. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nuteistoji B. R. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendį. Nurodo, kad netinkamai, nevisapusiškai ir nepagrįstai įvertino daugelį šioje byloje surinktų įrodymų, taip pat nepagrįstai neįvertino daugelio faktinių duomenų, nes susidūrimas įvyko ne pagrindinio kelio teritorijoje, o jau pervažiavus priešingos krypties juostą, t. y. žalioje vejoje, neįžvelgė kaltinamosios gynybos interesų prieštaravimų, neįžvelgė, kad kaltinamoji taip pat patyrė turtinę, neturtinę žalą (specialisto išvada Nr. G1584/ll(03), nekreipė jokio dėmesio į kaltinamosios sveikatos būklę, yra neįgali, į senyvą amžių ir kt. ir tuo turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei neteisėto 2013 06 10 nuosprendžio priėmimui. Teismas buvo neobjektyvus, šališkas, rėmėsi tik abstrakčiais liudytojų, kurie tik norėjo pasipelnyti iš B. R., parodymais bei neįžiūrimomis nuotraukomis, darytomis nakties metu. Liudininkai V. V. ir D. I. vairuodami automobilius nuo „(duomenys neskelbtini)“ link „(duomenys neskelbtini)“ jokiu būdu negalėjo matyti autoįvykio eigos. Mano, jog tai melagingi parodymai, nes po avarijos moters vairuojama mašina buvo maždaug nuo įvykio vietos apie 50 m ties sužeistos merginos kūnu. Apeliantė didelį dėmesį apeliaciniame skunde atkreipia į specialisto išvadoje konstatuotus duomenis ir mano, kad M. M. ir kitų liudytojų parodymai prieštaringi, ir juos būtina iš naujo išnagrinėti, ir tam reikalingi nauji specialistų tyrimai.

Apeliantės nuomone, gydymasis privačioje palatoje, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti čekiai visiškai nepagristi, todėl negalima jais remtis priimant sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Pažymi, kad remiantis paslaugų apskaitos išrašais, esančiais byloje, M. M. suteikta gydymosi paslaugų už 17782,37 Lt, o D. R. už 26294,25 Lt. Šias išlaidas apmokėjo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa.

Nuteistoji, jos gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas advokatas D. S. prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. R. skundas atmestinas.

Baudžiamojo įstatymo 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. sveikatos sutrikdymo.

Baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti pripažįstama nusikaltimu tik jei ji turi visus atitinkamos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę.

Vienas objektyviosios pusės požymių – priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Baudžiamosios teisės teorija priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių įvardija kaip asmens įtaką padarinių atsiradimui. Tačiau ši veika turi būti būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Ir tuo atveju veiką reikia išskirti iš kitų aplinkybių ir, jei įvykiai toliau vystosi kaip ir vystęsi, ji negali būti pripažinta būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Kitaip tariant asmens veikos teisiniam vertinimui, t. y. ar padaryta veika laikytina nusikalstama ar ne, reikšmės turi tik būtinasis priežastinis ryšys, kuriam yra būdingas dėsningas vidinis reiškinių ryšys – kai tam tikromis sąlygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai (daugeliu atveju) sukelia tam tikrus pavojingus padarinius.

Apklausta pirmosios instancijos teisme B. R. parodė, kad ji važiavo šalutiniu keliu. Privažiavusi prie pagrindinio kelio, ji apsidairė. Pamatė atvažiuojančius du automobilius ir tris motociklus, kurie buvo dar labai toli nuo jos, todėl pradėjo važiuoti. Tuo pat metu pajuto didelį smūgį į savo automobilį. Su jos automobiliu susidūręs motociklininkas važiavo dideliu greičiu, todėl mano, kad avarijos kaltininkas yra būtent jis.

Tuo tarpu nukentėjusysis M. M. parodė, kad prieš įvykį jis sustojo prie šviesoforo, esančio pravažiavus Herkaus Manto g., Liepojos g., P. L. g., Šiaurės pr. sankryžą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo gatve link Palangos pusės. Ant motociklo galinės sėdynės jis vežė keleivę D. R.. Kartu su juo važiavo dar trys motociklai. Gatvė abiem kryptimis buvo tuščia. Jis važiavo antrąja eismo juosta apie 60 km/val. greičiu. Staiga pamatė, kaip iš šalutinio kelio tiesiai prieš jį nestabdydamas išvažiavo kaltinamosios vairuojamas automobilis, su kuriuo jis susidūrė. Susidūrimo išvengti nebuvo jokios galimybės.

2012-03-20 specialisto išvadoje Nr. 11K-499(11) konstatuota, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu buvo susiję automobilio „Audi 80“ vairuotojos B. R. veiksmai – nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio išvažiuodama į pagrindinį nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000“ ir su juo susidūrė. Prieš eismo įvykį motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ vairuotojo M. M. veiksmai, tikėtina, važiavo apytiksliai nuo 61 km/val. iki 81 km/val. greičiu, viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje greitį, tikėtina, dėl to prarado galimybę stabdydamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi 80“, išvažiavusiu iš šalutinio kelio ir sudariusiu kliūtį jo vairuojamo motociklo judėjimui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini bei, tikėtina, buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 28–34).

Kelių eismo taisyklių 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. 134 punkte reglamentuojama, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. 135 punkte numatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Tuo tarpu 196 punkte numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. 200 punktas įtvirtinta, jog vairuotojas sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių nuostatos iš vairuotojo reikalauja ne tik imperatyviai laikytis nustatytų draudimų ar įpareigojimų, tačiau vairuotojui taip pat tenka atsakomybė pasirinkti važiavimo būdą ir greitį, kuris leistų bet kuriuo momentu sustabdyti automobilį ar kitaip išvengti kelyje atsiradusių kliūčių.

Šiuo konkrečiu atveju iš konstatuotų faktinių bylos aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, galima daryti išvada, kad, tiek vairuotoja B. R., tiek motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M. nebuvo preciziški vertindami savo galimybes saugiai valdyti vairuojamas transporto priemones atsižvelgiant tiek į vairavimo patirtį, pasirenkamą greitį, į buvusias meteorologines, kelio, kelio dangos sąlygas.

Nors nuteistoji B. R. tvirtino, kad įvažiavo į pagrindinį kelią tvirtai įsitikinusi, kad tai daryti saugu, tačiau, kolegijos manymu, B. R. į pagrindinį kelią iš šalutinio išvažiavo visgi nepakankamai įvertinusi, kiek saugiai sau bei kitiems eismo dalyviams ji tai gali padaryti. Savo ruožtu, kaip matyti iš byloje esančios 2012-03-20 specialisto išvados Nr. 11K-499(11), matyti, kad M. M., tikėtina, važiavo apytiksliai nuo 61 km/val. iki 81 km/val. greičiu, viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje greitį, tikėtina, dėl to prarado galimybę stabdydamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi 80“, išvažiavusiu iš šalutinio kelio ir sudariusiu kliūtį jo vairuojamo motociklo judėjimui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini bei, tikėtina, buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 28–34).

Taigi šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad abu vairuotojai, t. y. tiek B. R., tiek ir M. M. pažeidė Kelių eismo taisykles. Tačiau taip pat akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika visgi buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas V. P. palaikė 2012-03-20 išvadą ir detaliai paaiškino, kokius ir kaip vertino faktinius bylos duomenis, teikdamas savo išvadą, bei konstatavo, jog tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykio kilimu yra susijęs išvažiavimas iš šalutinio kelio ir kliūties sudarymas pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei (t. 4, b. l. 92).

Kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, iš šalutinio kelio į pagrindinį išsuko būtent nuteistoji B. R.. Šiuo konkrečiu atveju B. R. išvažiuodama iš šalutinio kelio privalėjo tai daryti taip, kad kiti eismo dalyviai susidariusios situacijos neįvertintų kaip nesaugios ar net avarinės.

Apeliantė pirmosios instancijos teisme parodė, kad privažiavusi prie pagrindinio kelio, ji apsidairė. Pamatė kelias atvažiuojančias transporto priemones, kurios buvo dar labai toli nuo jos, todėl pradėjo važiuoti. B. R. teigia, kad buvo įsitikinusi, jog atvažiuojančios transporto priemonės buvo dar labai toli, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad subjektyvus situacijos vertinimas neduoda paskatos pagrįstai manyti, kad ir kitas eismo dalyvis susidariusią situaciją vertins analogiškai ar tiesiog privalo analogiškai vertinti. Juk akivaizdu, kad kiekvieno vairuotojo suvokimas apie atsiradusias aplinkybes kelyje yra subjektyvus. Atsakomybė ir prievolė į pagrindinį kelią išsukti taip, kad nesudarytų net menkiausios dingsties suabejoti situacijos saugumu eismo dalyviams pagrindiniame kelyje, šiuo atveju teko B. R., kadangi pirmenybė nelygiareikšmių kelių sankryžoje tenka pagrindiniu keliu važiuojančiam eismo dalyviui. Kiekvienas vairuotojas konkrečiu atveju privalo prisiimti atsakomybę kaskart pasirinkdamas ne tik važiavimo greitį, bet ir būdą, privalo individualiai įvertinti daugelį aplinkybių, kurios užtikrintų saugų ir stabilų automobilio važiavimą, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo. Tačiau teisėjų kolegija nepateisina ir M. M. neatsakingumo viršyti leistiną greitį, juolab, kai kartu buvo vežamas ir kitas asmuo – nukentėjusioji D. R.. Tačiau M. M. padaryti KET pažeidimai aiškiai nepaneigia B. R. atsakomybės dėl kilusių padarinių, nes būtent jos padaryti pažeidimai ir lėmė padarinių atsiradimą.

Taigi konstatuotos faktinės bylos aplinkybės kolegijai leidžia daryti išvadą, kad būtent B. R. neatsargūs veiksmai buvo susiję būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti nepakanka tik objektyvių padarytos veikos požymių, kaip šiuo atveju, kad M. M. neleistinai viršytas greitis, tačiau būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. kaltę, konkrečiu atveju, neatsargią kaltę. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, būtent B. R. nepakankamo atstumo, kuris buvo būtinas atlikti saugiai posūkio manevrą, įvertinimas ir lėmė, kad M. M. vairuotas motociklas atsitrenkė į automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu M. M. padaryti KET pažeidimai vertintini kaip atsitiktinis priežastinis ryšys, kadangi kilusias pasekmes nulėmė papildomos aplinkybės – B. R. veiksmai.

Taigi įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija mano, pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2011 metų rugsėjo 24 dieną, apie 19.10 val., Klaipėdoje, Liepojos–Girininkijos g. nereguliuojamoje sankryžoje, blaivi vairuodama automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punkto reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M. ir su juo susidūrė, yra teisėta ir pagrįsta. Taip pat apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl civilinių ieškinių tenkinimo, nes būtent nuteistosios B. R. nusikalstamais veiksmais ši žala buvo padaryta, todėl B. R. ir privalo ją atlyginti.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad įrodyta, jog B. R. padarė jai inkriminuotą BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistosios B. R. veika, tinkamai išspręstas civilio ieškinio klausimas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistosios B. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Aurelija SadauskaitėSavinijus Katauskas