Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-526/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
1-13-526/2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00683-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
M. M., D. R.
Civilinis atsakovas
EB „ERGO insurance SE“
Kaltinamasis
B. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-526/2013Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00683-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3.; 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurorei I. V., nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui M. M., jo atstovui adv. M. M., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. atstovui adv. E. J. Š, civilinio atsakovo EB „ERGO insurance SE“ atstovui adv. D. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, pensininkė, turinti specialųjį vidurinį išsilavinimą, gyvenanti(duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. 2011 metų rugsėjo 24 dieną, apie 19.10 val., Klaipėdoje, Liepojos – Girininkijos g. nereguliuojamoje sankryžoje, blaivi vairuodama automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punkto reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. M. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojui M. M. ir motociklo keleivei D. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal pareikštą kaltinimą B. R. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji važiavo šalutiniu keliu. Privažiavusi prie pagrindinio kelio, ji apsidairė. Pamatė atvažiuojančius du automobilius ir tris motociklus, kurie buvo dar labai toli nuo jos, todėl pradėjo važiuoti. Tuo pat metu pajuto didelį smūgį į savo automobilį. Su jos automobiliu susidūręs motociklininkas važiavo dideliu greičiu, todėl mano, kad avarijos kaltininkas yra būtent jis.

Motyvuojamoji dalis

Nors B. R. savo kaltę ir neigia, ji pilnai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad prieš įvykį jis sustojo prie šviesoforo, esančio pravažiavus H. Manto g., Liepojos g., P. Lideikio g., Šiaurės pr. sankryžą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo gatve link Palangos pusės. Ant motociklo galinės sėdynės jis vežė keleivę D. R.. Kartu su juo važiavo dar trys motociklai. Gatvė abiejomis kryptimis buvo tuščia. Jis važiavo antra eismo juosta apie 60 km/h greičiu. Staiga pamatė kaip iš šalutinio kelio tiesiai prieš jį nestabdydamas išvažiavo kaltinamosios vairuojamas automobilis, su kuriuo jis susidūrė. Susidūrimo išvengti nebuvo jokios galimybės. Dėl avarijos jis patyrė 6 operacijas, ilgai gydėsi ir sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, todėl prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį.

Liudytojas R. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2011 metais rugsėjo 24 dieną, apie 19.00 val., jis vairavo motociklą Honda CBR ir važiavo Liepojos gatve link Palangos. Kartu važiavo dar trys motociklininkai, jo draugas A. A. ir dar du iš matymo pažįstami motociklininkai, kurie su savimi vežėsi keleives. Pravažiavus H. Manto g., Liepojos g., P. Lideikio g., Šiaurės pr. sankryžą, visi sustojo prie sekančios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pirmi trys motociklininkai nuvažiavo pirmiau jo, o jis važiavo paskui jo priekyje važiuojantį automobilį, kuris vėliau pasuko link Mažojo Kaimelio. Važiuodamas jis pamatė, kad iš Girininkijos gatvės į Liepojos gatvę išvažiuoja raudonos spalvos automobilis. Ar jis buvo sustojęs ties įvažiavimu į Liepojos gatvę, nematė. Jis dar pagalvojo „kur važiuoja tas automobilis“ ir tą akimirką pamatė, kad įvyko motociklo ir automobilio susidūrimas. Kai jis privažiavo įvykio vietą, pamatė priešingoje kelio pusėje ties įvažiavimu į mišką stovintį automobilį, o jo priekyje buvo motociklas, už kurio dar toliau važiuojamojoje kelio dalyje pirmoje juostoje gulėjo keleivė.

Liudytojas D. S. parodė, kad įvykio metu jis motociklu važiavo pirma eismo juosta, o antra juosta už jo važiavo M. M. su keleive. Sustojus prie šviesoforo, iš galo privažiavo dar du motociklininkai. Visiems pajudėjus, jis nuvažiavo pirmas. Staiga pamatė iš šalutinio kelio prieš pat jį išvažiuojantį raudonos spalvos „Audi 80“ automobilį. Jis sugebėjo automobilį apvažiuoti pro jo galą iš dešinės pusės. Tuo pat metu išgirdo smūgį. Atsisukęs pamatė, kad M. M. vairuojamas motociklas susidūrė su „Audi 80“ automobiliu.

Liudytoja V. J. davė tokius pat parodymus kaip ir D. S..

Liudytoja D. I. parodė, kad įvykio metu ji automobiliu važiavo nuo Miesto ligoninės Liepojos g. link „vasaros estrados“. Prieš ją nebuvo jokių mašinų. Matė iš priekio atvažiuojančius motociklus. Taip pat gerai matė kaip iš šalutinio kelio nestabdydamas išvažiavo raudonas automobilis, kuris paskui lyg ir stabtelėjo, bet nesustojo. Pirma juosta važiavęs motociklininkas spėjo apvažiuoti šį automobilį iš dešinės. Antra juosta važiavęs motociklininkas taip pat bandė išvengti susidūrimo, norėdamas automobilį apvažiuoti iš kairės, tačiau kadangi šis automobilis nesustojo, o toliau tęsė savo judėjimą, motociklo vairuotojui to padaryti nepavyko ir motociklas susidūrė su automobiliu. Jos nuomone, visi motociklininkai važiavo tvarkingai, drausmingai ir neviršydami greičio.

Iš eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolų, autoavarijos vietos schemos, eismo įvykio fotolentelių, pažymos apie eismo įvykį matyti, kad 2011 metų rugsėjo 24 dieną, apie 19.10 val. Klaipėdoje, Liepojos – Girininkijos g. nereguliuojamoje sankryžoje, automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su motociklu „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes nelygiareikšmių kelių sankirtoje automobilis „Audi 80“ nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui (T.1., b.l. 7-22).

Iš 2012-03-20 specialisto išvados Nr. 11K-499(11) matyti, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Audi 80“ vairuotojos B. R. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio išvažiuodama į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000“ ir su juo susidūrė. Prieš eismo įvykį motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ vairuotojo M. M. veiksmai, - tikėtina, važiavo apytiksliai nuo 61km/h iki 81km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje greitį, tikėtina, dėl to prarado galimybę stabdant išvengti susidūrimo su iš šalutinio kelio išvažiavusiu ir kliūtį jo vairuojamo motociklo judėjimui sudariusiu automobiliu „Audi 80“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini, bei tikėtina, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu (T1., b.l. 28-34).

Iš 2011-10-10 specialisto išvados Nr. G 1556/11 (03) matyti, kad nukentėjusiajai D. R. eismo įvykio metu be kitų sužalojimų buvo padaryti ir šie sužalojimai: kepenų plyšimas, abipusis dubens kaulų lūžis, suardęs dubens žiedo vientisumą ir šie padaryti sužalojimai, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (T 1., b.l. 54-55).

2011-09-26 specialisto išvadoje Nr.T-A1461/11(03) nurodyta, kad D. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T.1., b.l.56).

Iš 2012-10-19 komisijinės ekspertizės akto Nr. EKG 2088/12(03) matyti, kad nukentėjusiajam M. M. dėl eismo įvykio metu patirtų abiejų stipinkaulių skeveldrinių lūžių tipinėje vietoje ir alkunkaulių ylinių ataugų lūžių išsivystė abiejų riešų sąnarių potrauminės kontraktūros su žymiu judesių apribojimu – tai sukėlė 30 proc. darbingumo praradimą, todėl šie padaryti sužalojimai, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (T 3., b.l. 37-39).

2011-09-26 specialisto išvadoje Nr.T-A1460/11(03) nurodyta, kad M. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T.1., b.l. 95).

2011-09-26 specialisto išvadoje Nr.T-A1467/11(03) nurodyta, kad B. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T.2., b.l. 9).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu UADB „Ergo Lietuva“ nuo 2011-07-17 iki 2012-07-16 (dabartinis pavadinimas EB „ERGO insurance SE“) (T.2, b.l. 66).

Tokiu būdu nors kaltinamoji B. R. savo kaltę ir neigia, jos kaltė pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamoji B. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taip pat pažeidė KET 158 punkto reikalavimus, pagal kurį nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu B. R. nebūtų pažeidusi KET 9 ir 158 punktų reikalavimų –ji, prieš įvažiuodama į sankryžą, būtų laikiusis visų būtinų atsargumo priemonių, būtų buvusi apdairi bei įvažiuodama į sankryžą iš šalutinio kelio būtų davusi kelią pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui ir nebūtų išvažiavusi į pagrindinį kelią anksčiau, nei pro ją pravažiavo motociklas su nukentėjusiaisais, kaip reikalauja KET 9, 158 punktų nuostatos, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nebūtų sužaloti nukentėjusieji.

Kaltinamoji B. R., vairuodama automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata. Tarp kaltinamosios B. R. veikos - eismo įvykio ir kilusių padarinių – sunkaus žmonių sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl B. R. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 3 d.

Kaltinamosios B. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nustatyta, kad B. R. autoįvykį padarė, vairuodama automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB „Ergo Lietuva“ (dabartinis pavadinimas EB „ERGO insurance SE“).

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).

LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Nustatyta, kad žala, kurios reikalauja civiliniai ieškovai viršija draudimo sutartyje nurodytas sumas. Tokiu būdu už padarytą žalą eismo įvykio metu prievolę atlyginti turi draudikas – atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ (dabartinis pavadinimas EB „ERGO insurance SE“) ir kiek jos nepadengia draudimo sutartis – žalą padaręs asmuo.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str.).

Nukentėjusioji D. R. pareiškė civilinį ieškinį (T.1., b.l. 58-80), prašydama iš kaltinamosios B. R. ir UADB „Ergo Lietuva“ priteisti 4514,43 Lt turtinę žalą ir 100000,00 Lt neturtinę žalą. Ieškovės paskaičiavimu turtinę žalą sudaro: išlaidos gydymui ir medikamentams – 2469,10 Lt; išlaidos pagerintam maistui gydymosi laikotarpiu – 317,33 Lt; kelionės išlaidos dėl gydymosi vykstant į Palangą ir Vilnių – 293,04 Lt; taip pat 1435,00 Lt žala dėl eismo įvykio metu dingusių ir sugadintų jos asmeninių daiktų, kurią sudaro: foto aparatas „Sony“ 450 Lt vertės; žiedas su laikrodėliu 70 Lt vertės; dingę auskarai 70 Lt vertės; bliuzonas 90 Lt vertės; odinė striukė 250 Lt vertės; kelnės 70 Lt vertės; odinės pirštinės 50 Lt vertės; mobilaus ryšio tel. „Sci Phone“ 350 Lt vertės; rankinė 70 Lt vertės; kelnės 30 Lt vertės; bliuzonas 60 Lt vertės.

Kelionės išlaidoms dėl gydymosi vykstant į Palangą ir Vilnių nukentėjusioji prašo priteisti 293,04 Lt už degalus. Šių išlaidų pagrįstumą patvirtina byloje pateiktos medicininių dokumentų išrašų ir degalinių kasos kvitų kopijos, todėl ši nukentėjusiosios reikalavimo dalis yra tenkintina.

Išlaidoms už gydymą ir medikamentus nukentėjusioji prašo priteisti 2469,10 Lt. Pagal pateiktas kasos kvitų, išankstinio apmokėjimo sąskaitos – faktūros kopijas matyti, kad vaistams ir medicinos priemonėms buvo išleista 606 Lt; už rentgeno nuotraukas – 100 Lt; išlaidos maršrutiniam taksi už kelionę į ligoninę ir atgal – 35 Lt; viso – 741 Lt.

Nukentėjusioji prašo priteisti 280 Lt sumokėtų gydymo įstaigai už vienvietę palatą, tačiau šios išlaidos nukentėjusiajai nepriteistinos, nes jos negali būti priskiriamos prie būtinų ir pagrįstų gydymo išlaidų, kadangi nukentėjusioji, būdama bendroje palatoje, šių išlaidų nebūtų patyrusi. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 301 Lt už medicinos priemones pagal UAB „Korporacija Tjanši“ pateiktą užsakymo blanką, 1053,50 pagal pateiktą UAB „Verteksa“ kasos kvito kopiją ir 93,60 pagal „Amvay“ dokumentą. Šios išlaidos nukentėjusiajai nepriteistinos, nes byloje nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad buvo apmokėta pagal UAB „Korporacija Tjanši pateiktą užsakymo blanką, iš UAB „Verteksa“ kasos kvito kopijos neįmanoma nustatyti, kokios prekės buvo perkamos, nes kvite tai nenurodyta, o „Amvay“ dokumentas pateiktas užsienio kalba ir taip pat nėra duomenu, patvirtinančių apmokėjimą pagal šį dokumentą.

Nukentėjusiosios reikalavimas dėl 1435,00 Lt dėl eismo įvykio metu dingusių ir sugadintų jos aukščiau išvardintų asmeninių daiktų yra tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiosios naudai 800 litų už eismo įvykio metu sugadintus daiktus. Priteisiant šią sumą atsižvelgtiną į tai, kad sugadinti daiktai nebuvo pateikti apžiūrai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, nebuvo pateikti jų įsigijimo dokumentai, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti tikrosios jų vertės ir jų tinkamumo naudoti po autoįvykio metu parytų sugadinimų. Kaip matyti iš byloje esančio ADB „Ergo Lietuva“ 2012-06-11 atsiliepimo, draudimo bendrovė, įvertinusi jai pateiktus dokumentus, sutinka atlyginti nukentėjusiajai 800 litų už eismo įvykio metu sugadintus daiktus.

Reikalavimas dėl 317,33 Lt dėl išlaidų pagerintam maistui gydymosi laikotarpiu taip pat yra netenkintinas. Pagal pateiktus kasos aparato kvitus matyti, kad buvo perkamas įprastas maistas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nupirktas maistas gydymosi metu nukentėjusiajai būtų priskirtas gydytojo, dietologo ar kito specialisto.

Tokiu būdu, nukentėjusiajai D. R. priteistina 1834,04 Lt turtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo EB „ERGO insurance SE“.

Nukentėjusysis M. M. pareiškė civilinį ieškinį (T.1., b.l. 97-117), kurį vėliau patikslino (T.2., b.l. 133-147), prašydamas iš kaltinamosios B. R. ir UADB „Ergo Lietuva“ priteisti 18535,79 litų turtinei žalai atlyginti ir 55000 litų dėl patirtos neturtinės žalos, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Turtinę žalą pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus sudaro: už autoįvykio metu nepataisomai sugadintą motociklą – 13095 Lt; už motociklo vertinimo ataskaitą – 450 Lt; motociklo transportavimo ir saugojimo po autoįvykio išlaidos – 387,20 Lt (viso 13932,20 Lt); kelionės ir viešbučio išlaidos dėl gydymosi vykstant į Vilnių 574,70 Lt; išlaidos gydymosi procedūroms ir medikamentams 452,30 – (viso 1027 Lt); nedarbingumo laikotarpiu iš darbinės veiklos negautos pajamos – 3576,59 Lt. Taip pat 1800 Lt atstovavimo išlaidų.

13932,20 Lt žalą patvirtina byloje pateiktos kilnojamo turto vertinimo ataskaitos, transporto priemonės vertinimo pažymos, sąskaitos – faktūros už motociklo transportavimą ir apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančių pinigų priėmimo kvitų kopijos, todėl šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajam.

Kelionės išlaidoms ir nakvynei viešbutyje dėl gydymosi vykstant į Vilnių nukentėjusysis prašo priteisti 574,70 Lt, t.y. 394,70 Lt už degalus ir 180 Lt už viešbutį. Šių išlaidų pagrįstumą patvirtina byloje pateiktos medicininių dokumentų išrašų ir degalinių bei viešbučio kasos kvitų kopijos, todėl ši nukentėjusiojo reikalavimo dalis yra tenkintina.

Nukentėjusiajam taip pat priteistina 3576,59 Lt negautų pajamų už nedarbingumo laikotarpį, kurios, kaip matyti pagal byloje pateiktus dokumentus, susidarė dėl skirtumo tarp nukentėjusiojo gauto darbo užmokesčio ir jam išmokėtos ligos pašalpos.

Pagal pateiktas vaistinių ir gydymo įstaigų kasos kvitų kopijas matyti, kad nukentėjusysis išleido 310,67 Lt vaistams, medicininėms priemonėms ir reabilitacinėms procedūroms, todėl šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad iš dalies nukentėjusiojo pateiktų kasos kvitų kopijų neįmanoma nustatyti atliktų mokėjimų datos, paskirties ir sumų, todėl tos išlaidos nukentėjusiajam nepriteistinos.

Nukentėjusysis prašo priteisti 80 Lt, sumokėtų gydymo įstaigai už palatą, tačiau šios išlaidos nukentėjusiajam nepriteistinos, nes jos negali būti priskiriamos prie būtinų ir pagrįstų gydymo išlaidų, kadangi nukentėjusysis, būdamas nemokamoje palatoje, šių išlaidų nebūtų patyręs.

Tokiu būdu, nukentėjusiajam M. M. priteistina 18394,16 Lt turtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo EB „ERGO insurance SE“.

Iš B. R. priteistini 1800 litų (T2.,b.l. 147) advokato atstovavimo išlaidų M. M. naudai.

Ieškovė D. R. prašo teismo priteisti 100000 litų, o ieškovas M. M. 55000 litų neturtinės žalos dėl jų patirtų sužalojimų. Abu nukentėjusieji nurodo, kad eismo įvykio metu jie patyrė daugybinių kūno sužalojimų, jiems teko atlikti operacijas, ilgai gydytis ir kęsti didelius skausmus. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sumažėjo bendravimo galimybės. Liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol, todėl tenka pirkti vaistus, lankytis pas gydytojus. Dėl patirtų sužalojimų D. R. turėjo nutraukti studijas aukštojoje mokykloje, o M. M. tęsia gydymą iki šiol.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini. Teismas neabejoja, kad nukentėjusieji D. R. ir M. M. dėl autoįvykio metu jiems padarytų sužalojimų kentė didelius fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Teismas nustatė, kad žala (nukentėjusiųjų sunkus sveikatos sutrikdymas) padaryta kaltinamosios B. R. neteisėta veika, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamosios nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad dviems žmonėms padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji žalą padarė, veikdama neatsargiai, į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamosios amžių ir jos gaunamas pajamas, o taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusieji, vairuodami transporto priemonę, patys elgėsi nepakankamai atidžiai ir atsargiai, nes važiuodami viršijo nustatytą leistiną greitį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad D. R. prašoma priteisti 100000 litų, o ieškovo M. M. 55000 litų neturtinė žala šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios D. R. naudai priteistini 30000 litų neturtinės žalos atlyginimui. M. M. naudai taip pat priteistini 30000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Draudimo bendrovė EB „ERGO insurance SE“, kaip tai numatyta normatyviniuose aktuose, privalo atlyginti visą turtinę bei dalį – 8632 litų (2500 eurų) neturtinės žalos, kuri šiuo atveju turi būti padalinta nukentėjusiesiems lygiomis dalimis po 4316 litų (1250 eurų). Likusi neturtinės žalos dalis D. R. ir M. M. naudai – kiekvienam po 25684 litų, priteistini iš kaltinamosios B. R..

Civilinio atsakovo EB „ERGO insurance SE“ atstovas adv. D. S. pateikė prašymą priteisti civiliniam atsakovui EB „ERGO insurance SE“ iš civilinių ieškovų M. M. ir D. R. 1694 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, kurias sudaro civilinio atsakovo konsultacijos bei atsikirtimų parengimas – 1000 Lt; civilinio atsakovo atstovavimas teismo posėdžiuose atvykstant iš Vilniaus į Klapėdą – 400 Lt; PVM – 294 Lt.

Šis civilinio atsakovo reikalavimas netenkintinas, nes LR BPK 103 str., 104 str. nenumatyta, kad civilinio atsakovo patirtos išlaidos, ryšium su bylos nagrinėjimu teisme – išlaidos už suteiktą advokato pagalbą bei kelionės išlaidos, gali būti pripažintos proceso išlaidomis.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio dviems žmonėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę, - B. R. anksčiau teismo neteista, pensininkė, tačiau bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesigaili įvykdžiusi nusikalstamą veiką, jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. B. R. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, padarydama neatsargią veiką, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jos vykdymą atidedant. Taip pat B. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

nusprendė:

B. R. pripažinti kalta, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir nuteisti ją laisvės atėmimu 3 metams.

Taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą B. R. atidėti dvejiems metams, įpareigojant ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios [priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., 68 str., B. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui.

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią jai skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš EB „ERGO insurance SE“ 18394,16 litus turtinės žalos ir 4316 litų neturtinės žalos M. M. naudai.

Priteisti iš EB „ERGO insurance SE“ 1834,04 litų turtinės žalos ir 4316 litų neturtinės žalos D. R. naudai.

Priteisti iš B. R. 25684 litus neturtinės žalos bei 1800 litų atstovavimo išlaidų M. M. naudai.

Priteisti iš B. R. 25684 litus neturtinės žalos D. R. naudai.

Civilinio atsakovo EB „ERGO insurance SE“ atstovo prašymo priteisti civiliniam atsakovui EB „ERGO insurance SE“ iš civilinių ieškovų M. M. ir D. R. 1694 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo medžiaga sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas E.Antanauskas