Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) 2014-04-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (dviejuose epizoduose) galutine bausme – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui;

2) 2015-07-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui;

3) 2017-09-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti alkoholio, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį, 2018-03-21 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, arešto bausmę atlikęs;

4) 2018-08-31 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 60 parų, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą spirdamas savo sutuoktinei O. P. į dešinįjį šoną, sukėlė nukentėjusiajai O. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad konfliktas įvyko tik per alkoholį, abu su žmona gėrė, susiginčijo ir supykęs įspyrė į šoną. Su žmona susitaikė, atsiprašė, kartu gyvena. Įvykio dieną jis nuėjo pas žmoną, kadangi norėjo susitaikyti, nusinešė butelį degtinės, abu susėdę išgėrė, begerdami susikivirčijo ir supykęs vieną kartą su koja spyrė į dešinį šoną. Grįžęs po arešto atlikimo bausmės siūlė žmonai skirtis, bet ji nesutinka, važinėja pas gydytoją gydytis nuo gėrimo. Žmona geria daugiau nei jis ir konfliktus išprovokuoja pati žmona, kadangi pasigeria, pradeda prikaišioti, todėl ir įvyksta konfliktai. Žmonos atsiprašė, su ja susitaikė, ji jam atleido. Gailisi, kad taip pasielgė. Konflikto metu jų duktė buvo pas močiutę.

Po kaltinamojo A. P. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis spirdamas į šoną, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei O. P..

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis A. P. teistas keturis kartus, iš jų tris kartus teistas už smurto naudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją – savo sutuoktinę (b. l. 69-82, 158-160), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (b. l. 64-68), baustas metų laikotarpyje administracine tvarka (b. l. 83-84), nedirba (b. l. 88), registruotas darbo biržoje (b. l. 87), gyvena su nukentėjusiąja sutuoktine ir nepilnamete dukra (b. l. 86), gyvenamosios vietos seniūnija charakterizuoja jį neigiamai dėl nedarbo, polinkio į girtavimą ir smurto (b. l. 85), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido ir pretenzijų nereiškia, yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, charakterizuojančių kaltinamąjį daugiau kaip neigiamą asmenybę, linkusią nusikalsti, nedarančią teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, kadangi anksčiau skirtos bausmės jo nepataisė, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, sumažinant paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 27, 41, 50, 54, 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam A. P. subendrintina su 2018 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme, įskaitant į bausmės laiką visiškai atliktą pagal šį nuosprendį arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką A. P. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d., 18.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., 10.57 val., tai yra, viena para.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. P. paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

CD diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, esantis prie bylos, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo principu subendrinti su 2018 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą arešto bausmę pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d., 18.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., 10.57 val., tai yra, vieną parą.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. P. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

CD diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, esantį prie bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.