- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-71-300/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37173-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- O. P.
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.9.1Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas esant BK 62 str. 1 d. numatytoms sąlygoms (BK 62 str. 1 d.)
- 1.1.8.9.2Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas esant BK 62 str. 2 d. numatytoms sąlygoms (BK 62 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P., gynėjo advokato A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį vienų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme ir A. P. skirta galutinė bausmė ? dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį atlikta arešto bausmė, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. 18.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. 10.57 val., vertinant, kad A. P. atliko vieną parą laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. P. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 17.30 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą spirdamas savo sutuoktinei O. P. į dešinįjį šoną, sukėlė nukentėjusiajai O. P. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P., jo gynėjas A. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėti bausmės vykdymą arba vadovaujantis BK 62 straipsniu skirti švelnesnę bausmę.
2.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas ir pažada ateityje nebenusikalsti, nevartoti alkoholio, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Apelianto manymu, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Be to, laisvės atėmimo bausmė jam yra skiriama pirmą kartą, todėl jos vykdymas gali būti atidėtas.
3. Teismo posėdyje nukentėjusioji O. P., nuteistasis A. P., jo gynėjas Anatolijus Šichovcovas prašė skundą tenkinti, o prokurorė Aurelija Rakštienė ? skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, todėl prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą arba vadovaujantis BK 62 straipsniu sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), įvertino padarytos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltės formą (tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: keturis kartus teistas (b. l. 64–68, 69–72, 73–75, 76–79, 158–160), baustas administracine tvarka (b. l. 83–84), nedirbantis (b. l. 88), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 87), gyvena su nukentėjusiąja sutuoktine ir nepilnamete dukra (b. l. 86), gyvenamosios vietos seniūnija jį charakterizuoja neigiamai dėl nedarbo, polinkio į girtavimą ir smurto. (b. l. 85) Teisėjų kolegija pažymi, kad A. P. tris kartus buvo teistas už tai, kad smurtavo prieš savo žmoną O. P. (b. l. 64–68, 69–72, 73–75), visa tai rodo, kad ir šįkart jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, praeityje A. P. buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, tai neatgrasė jo nuo naujų nusikaltimų padarymo, t. y. turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą jis ir vėl nusikalto, padarydamas naują nesunkų nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė papildomus duomenis apie tai, kad jo motina A. P. turi sveikatos problemų, kad jis jai padeda (b. l. 185, 188), kad registruojasi užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis žmogus (b. l. 187), kad dėl ligos jis laikinai buvo nedarbingas nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 12 d. (b. l. 189) Nuteistasis taip pat nurodė, kad gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. (b. l. 170–172) Teisėjų kolegija pažymi, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko šeimine padėtimi, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl išskirtinai sureikšminus apelianto A. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (rūpinasi garbaus amžiaus motina, registruojasi užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis žmogus, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui) neduoda pagrindo švelninti A. P. paskirtos bausmės.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnyje įstatymų leidėjas, numatęs galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės asmenims, kai tai įmanoma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas) Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę ypatingą dėmesį teismas turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 6 punktas ir jame nurodyta teismų praktika)
8. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kad jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, daroma išvada, kad yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuteistajam, kuris ir turi neišnykusį teistumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015) Ši aplinkybė iš esmės suponuoja teismo pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje A. P. paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaip minėta šiuo nuosprendžio 6–7 punktuose, yra tinkamai individualizuota, tačiau nepagrįstai skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
9. Pažymėtina, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryšius (rūpinasi garbaus amžiaus motina, vedęs, trijų vaikų tėvas), padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkesnių padarinių (nukentėjusioji net atsisakė medikų pagalbos), jie gyvena kartu, nusikalstami veiksmai truko neilgai, nuteistasis elgėsi spontaniškai. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, pretenzijų neturėjo, be to, nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistajam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. (b. l. 190–192) Nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nėra toks pavojingas, jog vienintelė bausmė, kuri jį pataisytų ir pasiektų tikslus, yra realus laisvės atėmimas. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 12–13 punktai) Taigi , bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau darant teisės pažeidimus nuteistasis gali būti pasiųstas vykdyti paskirtą bausmę ir net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui ateityje padaryti teisės pažeidimai gali būti vertinami kur kas griežčiau. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
10. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus aplinkybę, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kad šiuo metu nuteistasis gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, jam skirtinas įpareigojimas tęsti gydymąsi. (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas) Kadangi nuteistasis jau ne pirmą kartą panaudoja smurtą prieš savo žmoną, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), taip pat skirtina pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) Teisėjų kolegijos vertinimu, šios priemonės padarys teigiamą įtaką nuteistajam, skatins jį laikytis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi A. P. paskirtos bausmės – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo – vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant tęsti priklausomybės alkoholiui gydymąsi, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo šios nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.