- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-2008-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09081-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 12 789,90 Lt delspinigių ir 3633,95 Lt palūkanų, t.y. iš viso 16 423,85 Lt, 8,05 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas tik 2011-04-14 apmokėjo 2011-03-01 ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr. NTV 5415, Nr. NTV 5410, Nr. NTV 5396, Nr. NTV 5414, Nr. NTV 5416, Nr. NTV 5413, Nr. NTV 5397, Nr. NTV 5402, Nr. NTV 5400, Nr. NTV 5398, Nr. NTV 5412, Nr. NTV 5403 atitinkamai pagal 2005-12-29, 2006-03-14, 2004-08-25, 2005-02-03, 2006-02-23, 2005-01-21, 2003-12-19, 2005-09-08, 2003-10-03, 2005-07-21, 2007-04-13, 2005-02-11 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2011-03-02 ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NTV 5524 pagal 2004-08-24 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o 2011-03-01 pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr. NTV 5404 ir Nr. NTV 5617 apmokėjo tik 2011-03-30 ir 2011-04-14. Pagal nuomos sutarčių nuostatas, nuomininkui nesumokėjus nuomos mokesčio sutartyje nustatytu laiku, jis privalo mokėti nuomotojui delspinigius nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl atsakovui netinkamai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, iš atsakovo priteistini delspinigiai. Iš atsakovo taip pat priteistinos palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kurios apskaičiuotos pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ su ieškiniu nesutiko, tačiau ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus, sutiko, jog delspinigiai paskaičiuoti teisingai, nepaisant to, prašė priskaičiuotus delspinigius sumažinti iki 2960,20 Lt (0,02 proc. dydžio). Ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo prašė atmesti, nes ieškovas palūkanas paskaičiavo nepagrįstai, nes palūkanų priteisimas kartu su delspinigiais reikštų dvigubos atsakomybės atsakovui už neįvykdytą prievolę taikymą, o tai prieštarauja įstatymui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl 9956,97 Lt delspinigių ir 2703,88 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ nutraukė, priėmęs ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsisakymą nuo šios ieškinio dalies, likusioje dalyje ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 12789,90 Lt delspinigių, 8,05 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (12789,90 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-07-25) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1084,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netesybų mažinimo iki 0,02 proc., nes netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytose sutartyse, abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, kadangi ieškovas nepagrįstai priskaičiavo ir reikalauja iš atsakovo palūkanų pagal CK 6.260 straipsnio 2 dalį, 6.261 straipsnį, nes ieškovo patirtus nuostolius dėl piniginės prievolės netinkamo vykdymo kompensuoja šalių sutarto dydžio delspinigiai. Šalys sutartyse nustatė sutartinę atsakomybę dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo delspinigių skaičiavimo forma, todėl šalys negali reikalauti kartu netesybų (delspinigių) ir CK 6.261 straipsnyje numatytų palūkanų, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės už tą patį sutartinės prievolės pažeidimą taikymą, kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei sutartinės civilinės atsakomybės kompensacinei prigimčiai, nes tiek delspinigiai, tiek įstatyminės (materialiosios) palūkanos, numatytos CK 6.261 straipsnyje, atlieka tą pačią kompensacinę funkciją.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3 633,95 Lt palūkanų, atitinkamai padidinant priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dalį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. CK 6.210 straipsnyje numatytomis palūkanomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Preziumuojama, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, todėl pinigais, kuriuos reikėjo perduoti kreditoriui, toliau naudojasi skolininkas, kuris privalo mokėti palūkanas nuo to momento, kada praleistas prievolės įvykdymo terminas. Šios palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos jis patiria dėl prievolės pažeidimo. Palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir nėra laikomos netesybomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi apskųstoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos ir šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą. Apeliantas atliko netesybų ir palūkanų kumuliaciją, nes apelianto paskaičiuotos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, t.y. atlieka netesybų funkciją. Pagal kasacinio teismo praktiką iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma. Šiuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas. Kadangi už nuomos mokesčio mokėjimo termino praleidimą sutartyje buvo numatytos netesybos, išieškoti kartu ir netesybas, ir palūkanas negalima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apelianto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinio skundo ribose. Pagal apeliacinio skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl materialiųjų palūkanų priteisimo, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliamas tinkamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių netesybas (delspinigius) ir materialiąsias palūkanas, aiškinimas ir taikymas. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą - netesybas (delspinigius) bei termino įvykdyti pinigines prievoles praleidimo pasekmes - palūkanas pagal prievoles, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacijoje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo atsakomybės, pažeidus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse numatytą nuomos mokesčio apmokėjimo terminą, apimties, t.y. ar nuomininkas, laiku neįvykdęs piniginės prievolės sumokėti nuomos mokestį, privalo mokėti delspinigius, kurie numatyti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse, ar kartu ir materialiąsias palūkanas pagal įstatymą.
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo kildino iš keturiolikos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, kuriose numatyta nuomotojo pareiga mokėti atitinkamo dydžio delspinigius nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pavyzdžiui, 2005-12-29 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.3 punkte nustatyta 0,1 proc. dydžio delspinigiai, 2006-03-14 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.3 punkte – 0,02 proc. dydžio delspinigiai ir t.t. Pažymėtina, jog apeliacijoje nėra keliamas priteistų delspinigių dydžio pagrįstumo klausimas. Ieškovas prašė priteisti sutartyje numatyto dydžio delspinigius už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą ir palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą traktavo kaip dvigubos atsakomybės už tą patį sutartinės prievolės pažeidimą taikymą, todėl reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė. Apeliantas teigia, jog palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir jos nėra laikomos netesybomis, kadangi mokamos už skolininko naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Šalių nuomos sutartyse numatytos netesybos už netinkamą nuomininko piniginės prievolės vykdymą. CK normose įtvirtinta kompensacinės paskirties netesybų samprata. Neįvykdžius prievolės netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus turtinius interesus, jos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, todėl, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Taigi kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotinos netesybos. Nagrinėjamoje byloje priteistinų delspinigių dydis padengia ieškovo nurodytą priteistinų palūkanų sumą, todėl priteisti šias palūkanas nėra pagrindo. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba pačios šalys susitarimu. Jų paskirtis yra dvejopa. Kai kuriais atvejais palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi svetimais pinigais funkciją. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Nagrinėjamojoje byloje šalys nuomos sutartyje nėra sulygusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, be to, tokio pobūdžio funkcijas atliekančių palūkanų nenumato ir teisės normos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius. Apeliantas palūkanų reikalauja pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį. Šioje teisės normoje yra numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (CK 6.37 str.), t.y. palūkanos, kuriomis ir yra kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius kurios nors piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, taigi iš anksto numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Neabejotina, kad tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė jokių kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Taigi tuo atveju, jeigu šalys nebūtų sulygusios dėl kitokios nuomininko atsakomybės formos, t.y. nuomotojo nuostolių kompensavimo delspinigiais, apeliantas pagrįstai būtų reikalavęs kompensuoti jam minimalius nuostolius per įstatyminių palūkanų institutą, tokių palūkanų dydį, paskaičiavimo bei jų mokėjimo principus siejant su Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu ir jos teismų praktikoje vadinamos procesinėmis palūkanomis. Procesinėms palūkanoms taikomi ir CK 6.210 straipsnyje nustatyti atitinkami dydžiai. Tai paaiškinama tuo, kad ir per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, turi iš to naudos ir taip pažeidžia kreditoriaus interesus, taigi privalo juos bent minimaliai kompensuoti, jeigu neįrodomas kitoks nuostolių dydis. Todėl faktiškai ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir siekė kartu prisiteisti ir įstatyminius (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.), ir sutartinius (CK 6.71 str.) minimalius nuostolius.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl tokių palūkanų funkcinės paskirties atitinka ir kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo tvarka. Pagal CK 6.261 straipsnį, sutarčių ar įstatymų nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Didesni nuostoliai gali būti sutartiniai arba faktiniai, jie turi būti įrodomi. Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Vadinasi, sutartinės netesybos ir apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu bei suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog iš skolininko negalima reikalauti kartu įstatyminių ir sutartinių minimalių, t.y. tik preziumuojamų nuostolių, neįrodžius fakto, kad nuostoliai vėluojant sumokėti nuomos mokestį realiai buvę didesni. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų už tą patį laikotarpį iš atsakovo priteisimo įgyvendintų neteisėtą dvigubos atsakomybės principo turinį – pažeistų atsakovo teisėtus interesus, kadangi už nuomos mokesčio mokėjimo termino praleidimą šalių sutartyje buvo numatytos netesybos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pažymėtina, kad apelianto nurodytose bylose priimti procesiniai sprendimai yra apskųsti apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėję ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais remtis nagrinėjamoje byloje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.