- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- eI3-10403-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00852-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Stakliškių vėjas“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Stakliškių vėjas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Stakliškių vėjas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-101007 „Išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto turto“, kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos kaip savininkės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto vertė 3250,00 Eur) ir vėjo jėgainę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto vertė 262300,00 Eur) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2-974-254/2021) pagrindu buvo taikytos restitucijos pasekmės tarp pareiškėjos ir E. M.. Patvirtinta ieškovės UAB „Stakliškių vėjas“ ir atsakovės E. M. 2021 m. gegužės 18 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: atsakovė ir ieškovė šia sutartimi pripažįsta negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo notarinę sutartį Nr. 2-3764, sudarytą UAB „Stakliškių vėjas“ ir E. M., t. y. pagal kurią UAB „Stakliškių vėjas“ pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vėjo jėgainę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Teigia, kad VMI apie šią Kauno apygardos teismo nutartį žinojo, tačiau jos neskundė ir neprašė atnaujinti proceso dėl paaiškėjusių aplinkybių. Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. S-117 „Dėl E. M. skundo“ panaikintas VMI 2022 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 68-53; taikytos restitucijos pasekmės Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2-974-254/2021) tarp UAB „Stakliškių vėjas“ ir E. M. pagrindu. Komisija konstatavo, jog mokesčių administratorius netinkamai vertino faktinę ginčo situaciją, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikdamas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre esančiai informacijai apie turtinių teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą neįregistravimą, todėl esant situacijai, kai pareiškėjos 2015 m. natūra gautos pajamos yra grąžintos pajamų davėjui (UAB „Stakliškių vėjas“), kas reiškia, kad mokestinės prievolės apskaičiavimo momentu pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 31 d. sutarties pagrindu gautų pajamų natūra faktiškai nebeturi, priėmė nepagrįstą sprendimą dėl GPM prievolės pareiškėjai apskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, VMI 2022 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 68-53 panaikintas. Komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo VMI neskundė.
Tvirtina, kad pripažinus, jog G. M. negavo pajamų natūra iš UAB „Stakliškių vėjas“, suprantama, jog ir UAB „Stakliškių vėjas“ negalėjo gauti jokių iš neparduoto turto pajamų, todėl ir negalėjo būti jokių mokestinių prievolių, susijusių su turto pardavimu (pelno mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio su baudomis ir delspinigiais).
Vertina, kad VMI savalaikiai ir savo iniciatyva privalėjo peržiūrėti savo ankstesnius priimtus sprendimus ir UAB „Stakliškių vėjas“ atžvilgiu, kadangi tai tiesiogiai buvo susiję su sandorio pripažinimu negaliojančiu tarp E. M. ir UAB „Stakliškių vėjas“, todėl jokios mokestinės nepriemokos UAB „Stakliškių vėjas“ atžvilgiu negalėjo kilti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) atliko pareiškėjos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. ir pelno mokesčio (toliau – ir PM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., bei surašė 2020 m. vasario 26 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45)FR0680-130. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus patikrinimo metu apskaičiuota mokėtinos 77 018,98 Eur PVM suma. Pareiškėja pastabų neteikė. Kauno AVMI 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (7.45)FR0682-272 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė į biudžetą sumokėti 77 018,98 Eur PVM. Taip pat patvirtino 39 711,89 Eur PVM delspinigius ir skyrė 23 106,00 Eur PVM baudą. Pareiškėja neiniciavo mokestinio ginčo, todėl minėtas sprendimas įsiteisėjo.
Šalies argumentai
Teigia, kad pareiškėja 2023 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos dėl Kauno AVMI 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45)FR0682-272 procesą. VMI, išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 69-32 atsisakė atnaujinti Kauno AVMI 2020 m. birželio 15 d. sprendimo bylos procesą. Pareiškėja nesutikdama su VMI sprendimu pateikė skundą teismui. Šiuo metu byla nagrinėjama Regionų administraciniame teisme (bylos Nr. eI3-2337-331/2024).
Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. birželio 25 d. VMI priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-86399 nurašyti 462,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, VMI priėmė 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą išieškoti iš pareiškėjo turto 481,04 Eur mokestinę nepriemoką, iš kurios 462,00 Eur sudarė pelno mokestis už 2018 metų mokestinį laikotarpį, 19,04 Eur - pelno mokesčio delspinigiai. 2020 m. lapkričio 6 d. VMI priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-58396 nurašyti iš mokesčių mokėtojo banko sąskaitų 140 359,59 Eur mokestinę nepriemoką, iš kurios 462,00 Eur sudarė pelno mokestis, apskaičiuotas mokesčių administratoriaus iniciatyva už 2019 metų mokestinį laikotarpį, 21,88 Eur – pelno mokesčio delspinigiai, 139 875,71 Eur – pagal patikrinimo aktą apskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai ir baudos. 462,00 Eur pelno mokestis apskaičiuotas vadovaujantis MAĮ 104¹ straipsnio 1 dalimi. Nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos iš pareiškėjos sąskaitų, 2020 m. gruodžio 10 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto 140 363,79 Eur mokestinę nepriemoką, iš kurios 462,00 Eur sudarė pelno mokestis, apskaičiuotas mokesčių administratoriaus iniciatyva už 2019 metų mokestinį laikotarpį, 26,08 Eur – pelno mokesčio delspinigiai, 139 875,71 Eur – pagal patikrinimo aktą apskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai ir baudos.
Teigia, kad pareiškėja ginčijo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3095-561/2022 nutraukė bylą pagal pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-553-602/2022 atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Paaiškina, kad 2024 m. balandžio 16 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 492-692 nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą). Įkeistas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėjo jėgainė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo nebuvo ginčijamas. 2024 m. gegužės 18 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-101007 išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto. Sprendimas antstoliui neperduotas.
Remiasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei teigia, kad sprendimas priimtas pareiškėjai nesumokėjus mokestinio patikrinimo metu apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio ir deklaruoto pelno mokesčio, todėl VMI turėjo teisę vykdyti priverstinį išieškojimą. Skundžiamame sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, nurodytos konkrečios mokestinės prievolės, kurios yra išieškomos.
Vertina, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-974-254/2021 neturi įtakos sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo teisėtumui ir pareiškėjos mokestinėms prievolėmis, tuo labiau neturi įtakos VMI teisei vykdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš įkeisto turto.
Pažymi, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimas nedaro Kauno AVMI 2020 m. birželio 15 d. sprendimo negaliojančiu, kadangi Komisijos nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl fizinio asmens, o ne pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių.
Akcentuoja, kad administracinėje byloje Nr. eI3-2337-331/2024, kurioje yra kilęs ginčas dėl proceso atnaujinimo ginčui dėl Kauno AVMI 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (7.45)FR0682-272 inicijuoti nėra pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kuriomis būtų ribojamos VMI teisės vykdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą.
Apibendrina, kad įvertinus tai, jog Kauno AVMI 2020 m. birželio 15 d. sprendimas yra galiojantis, 2018-2019 metų pelno mokesčio, 2022-2023 metų žemės mokesčio deklaracijos nepakeistos, bei tai, kad pareiškėja turimos mokestinės nepriemokos nesumokėjo, VMI turėjo teisę priimti Skundžiamą sprendimą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Skundžiamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjas ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-101007 „Išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto turto“, kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos kaip savininkės turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto vertė 3250,00 Eur) ir vėjo jėgainės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto vertė 262300,00 Eur) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad jis priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pareiškėjui nustatyta bendra mokestinės nepriemokos suma 145005,46 Eur, kuri susideda iš pareiškėjo teiktų: 1. pelno mokesčio deklaracijų už laikotarpius nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 ir nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31; 2. žemės mokesčio deklaracijų už laikotarpius nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 ir nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31. Taip pat pridėtinės vertės mokesčio (77096,60 Eur PVM; šio mokesčio bauda 23106,00 Eur ir delspinigiai 43834,71Eur), kuris pareiškėjui buvo priskaičiuotas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-15 sprendimu Nr. (7.45)FR0682-272, pagal 2020-02-26 patikrinimo aktą Nr. (7.45)FR0680-130.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau- MAĮ) 106 straipsnio 1 dalies 5 punktą sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto, yra vienas iš mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų.
Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų, o būtent, kai 1. mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 2. mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su ta Skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta išieškoti pridėtinės vertės mokestį, priskaičiuotą jam Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-15 sprendimu, o kitos sprendimo dalies dėl pelno ir žemės mokesčių išieškojimo neginčija, nes argumentų ir motyvų skunde teismui dėl šių mokesčių nepagrįsto ir/ar neteisėto išieškojimo ir neteikia.
Remdamasis Mokestinių ginčų komisijos 2022-09-12 sprendimu Nr. S-117 "Dėl E. M. skundo" pareiškėjas teigia, kad šis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-15 sprendimas yra nepagrįstas bei neteisingas, dėl ko turėtų būti pakeistas arba panaikintas, kad juo remiantis negali būti atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai ir pan..
Tačiau byloje nustatyta ir pareiškėjas to iš esmės neginčija, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-15 sprendimas, kuriuo jam buvo priskaičiuotas aptariamas pridėtinės vertės mokestis, yra įsiteisėjęs bei galiojantis.
Iš Mokestinių ginčų komisijos 2022-09-12 sprendimo Nr. S-117 matyti, kad jis buvo priimtas išnagrinėjus E. M. 2022-07-03 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-06-10 sprendimo Nr. 68-53.
Toks Mokestinių ginčų komisijos 2022-09-12 sprendimo pobūdis reiškia, kad šis sprendimas neturi tiesioginės teisinės įtakos bei poveikio Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-15 sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, t. y., nedaro Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-15 sprendimo negaliojančiu.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas remdamasis minėtu Mokestinių ginčų komisijos 2022-09-12 sprendimu Nr. S-117, siekia MAĮ 160 straipsnyje nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-15 sprendimo, tačiau šis pareiškėjo prašymas buvo atmestas ir sprendimas dėl proceso atnaujinimo iki šiol nėra priimtas.
Byloje duomenų, kad būtų priimtas sprendimas sustabdyti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-15 sprendimo vykdymą, nenustatyta (žr. Regionų administracinio teismo bylą Nr. eI3-2337-331/2024).
Pažymėtina, kad įsiteisėjusių sprendimų proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis procesas, kuriame prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo skundžiamo sprendimo vykdymo (MAĮ 160 str.; ABTĮ 166 str.).
Visa tai lemia, kad aptariamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-15 sprendimas yra galiojantis ir gali būti vykdomas, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti bei neteisingi.
Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad mokesčių administratoriui egzistavo MAĮ 105 ir 106 straipsniuose nustatytos teisinės prielaidos ir sąlygos, leidžiančios priimti Skundžiamą sprendimą.
Apibendrinus daroma išvada, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-101007 „Išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto turto“ yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo skundas jame nurodytais argumentais yra nepagrįstas bei turi būti atmestas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Stakliškių vėjas“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.