Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-10-27 · Byla Nr. TS-76-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
TS-76-1078/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Nuteistasis
M. D.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-76-1078/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-189, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia 2016 m. birželio 21 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 20 d., 1/2 dalį bausmės atliko – 2020 m. kovo 20 d.

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam M. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Šalies argumentai

M. D. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 59-189 (toliau – ir Nutarimas) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros, nes Komisijos argumentai netaikyti jam lygtinio paleidimo nėra pagrįsti teisiškai, o teisinių argumentų nebuvimas – pagrindas panaikinti skundžiamą Nutarimą. Nurodė, kad su Komisijos nuomone kategoriškai nesutinka dėl pateiktų priežasčių. Šiuo metu jis atlieka bausmę Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus Pusiaukelės namuose (toliau – ir Pusiaukelės namai), kur nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui ir jo socialinio tyrimo išvadą Komisijai rengė kompetentingi Pusiaukelės namų darbuotojai, kurie betarpiškai dirba su nuteistuoju, puikiai jį pažįsta. Kaip rodo Pusiaukelės namų praktika, nė vienas lygtinai paleistas asmuo nebuvo sugrąžintas į pataisos namus, o tai rodo aukštą socialinių darbuotojų kompetencijos lygį, dirbant su nuteistaisiais, paleisti asmenys nepažeidinėja įstatymų, laikosi probacijos sąlygų. Iš išdėstyto aišku, kad Pusiaukelės namų darbuotojai įdėjo daug pastangų jo atžvilgiu ir tai atspindi socialinio tyrimo išvadoje, kuria Komisija remiasi Nutarime. Tačiau iš Nutarimo matyti, kad socialinio tyrimo išvada nevertinama. Komisija nemano, kad jis pasikeitė, kad elgiasi tinkamai (netinkamai besielgiantys nėra perkeliami į Pusiaukelės namus), vertina jo nusikalstamą elgesį iki nuteisimo, o ne kas svarbiausia – elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat Komisija vertina neatliktos bausmės dalies dydį, kas pagal BVK nėra vertinama sprendžiant šį klausimą, o jei ir vertinama, tai tik kaip faktas, o ne aplinkybė, nulemianti lygtinio paleidimo netaikymą. Lygtinio paleidimo pagrindas – minimalus reikiamos bausmės dalies atlikimas, kurį jis yra atlikęs. Klausiamai nurodo, ar tai, kad jis dirba, moka įsiskolinimus, aktyviai dalyvauja renginiuose ir padeda juos organizuoti, aktyviai dalyvauja atliekant neatlygintinus darbus – yra nesvarbu. Komisija visiškai ignoruoja ir subjektyviai vertina Pusiaukelės namų darbuotojų ir jo paties darbą, siekiant lygtinio paleidimo. Svarbu pažymėti, kad Komisija nenurodo BVK 158 straipsnyje reglamentuojamų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, nes jų nėra. Nutarime nurodoma, kad jis turėjo dvi nuobaudas, tačiau nuobaudos jau yra nebegaliojančios, o po metų, atlikus nuobaudą, nubaustasis laikomas neturinčių nuobaudų.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartis Nr. 1S-265-654/2017).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo M. D. skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs M. D. asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 59-189 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas. Nuteistasis M. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijoje svarstomas pirmą kartą. Nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje. Teismas įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo Nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, kad nebuvo tinkamai išanalizuotos visos aplinkybės, turinčios įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. D. anksčiau teistas penkis kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas – pirmą kartą sąlygų nepažeidė, antrą – padarė naują nusikalstamą veiką. Pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnametis, pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad teisminio nagrinėjimo metu M. D. savo kaltę pripažino iš dalies, vertinimo metu minimalizavo savo nusikaltimo rimtumą ir savo vaidmenį jame. Iki nuteisimo nuteistasis buvo įgijęs (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, bausmės atlikimo metu įgijo (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, toliau mokysis (duomenys neskelbtini) klasėje. Turi įgijęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specialybes, būdamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, atvykęs į Pusiaukelės namus įsidarbino UAB „R“ (duomenys neskelbtini) (dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. gegužės 5 d.), UAB „A“ įsidarbino nuo 2020 m. gegužės 4 d. ir dirba iki šiol, patikrinimų metu pažeidimų nefiksuota. Nuteistojo požiūris į darbą yra teigiamas, darbdaviai buvo keičiami dėl didesnio darbo užmokesčio. Įgytos specialybės ir nuolatinis darbas pataisos įstaigose rodo nuteistojo didelę motyvaciją ne tik darbui, bet ir ilgalaikes nuteistojo pastangas gauti geriau apmokamą darbą.

Analizuojant nuteistojo finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus ir skolas, matyti, kad atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose nuteistasis stabiliai kiekvieną mėnesį gauna darbo užmokestį - įgijo nuolatinį pajamų šaltinį, iš kurio nuolat dengia įsiskolinimus. 2020 m. liepos 17 d. duomenimis M. D. yra skolingas 4680,99 Eur, iš nuteistojo yra išieškota 1373,90 Eur, turimus įsiskolinimus nuteistasis siekia ir toliau nuosekliai dengti, kas rodo nuteistojo sąmoningą turimų finansinių įsipareigojimų mažinimą ir tinkamą skolų valdymą. Nuteistasis neturi sunkiai apmokamų skolų, nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais ir neturi finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, kurių negalėtų sumokėti. Be to, teismo vertinimu, būtent nuteistajam būnant laisvėje yra didesnės ir realesnės galimybės atlyginti turimus įsiskolinimus.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis susitikimų metu ir telefonu palaiko ryšius su šeimos nariais ir artimaisiais (broliu ir jo šeima, drauge), kurie jį palaiko. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais, turi tiek pažįstamų, tiek draugų. Tai teismas vertina teigiamai, kadangi asmens socialiniai įgūdžiai tikėtinai sustiprins jo tikslą siekti tikslų teisėtais būdais. Bausmės atlikimo metu narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimo faktų pataisos įstaigose nefiksuota. Vertinimo metu teigė, jog darydamas nusikalstamą veiką jis siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų (narkotinių medžiagų platinimas), suvokia, kad praeityje buvo įtakojamas asmenų grupės ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, nurodė, jog šiuo metu vengia situacijų, kurios gali sudaryti galimybę nusikalsti. Diskriminacinių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu neišsako, nesivadovauja kriminaliniam elgesiui būdingomis nuostatomis, nuteistasis remia visuomenės vertybes, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes.

Kartu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, nors bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas už nustatytos tvarkos nesilaikymą, tačiau taip pat buvo atitinkamai ir šešis kartus skatintas. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo pataisos įstaigose naujų nusikalstamų veikų nevykdė, nebuvo baustas už šiurkščius tvarkos pažeidimus, be to jau daugiau nei trejus metus, nuo 2017 m. liepos 27 d., naujų tvarkos pažeidimų nefiksuota. Nuo 2019 m. liepos 17 d. nuteistajam suteikta teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuteistasis atlieka bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Nuo 2020 m. liepos 16 d. M. D. buvo suteikiamos trumpalaikės dviejų parų išvykos į namus, kurių metu pažeidimų nenustatyta. 2020 m. rugsėjo 2 d. nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Teismo vertinimu tai rodo, jog savo elgesiu nuteistasis yra įrodęs, kad geba įvertinti jam rodomą pasitikėjimą ir jį pateisinti.

Pažymėtina ir tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos numatytas priemones – dalyvauja pataisos įstaigų organizuojamose veiklose, pabaigė dvi socialinės reabilitacijos programas, savanoriškai ne vieną kartą atlikinėjo aplinkotvarkos darbus. Analizuojant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 49 balai (artimesnė žemos rizikos balams), iš kurių statiniai veiksniai sudaro – 35 balus, dinaminiai – 14 balų. Ankstesnių vertinimų metu: 2017 m. lapkričio 8 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo aukšta – 106 balai, 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė – 89 balai, kas rodo, jog bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo. Tokie rizikos vertinimo rezultatai, priskiriant nuteistąjį prie vidutinės rizikos grupės (balų skaičiumi artimesnės žemai rizikos grupei) asmenų, leidžia teismui daryti išvadą, jog M. D. elgesys bei bendras neigiamo požiūrio į jo paties padarytą nusikalstamą veiką išreiškimas, pastangos resocializuotis, rodo, jog nuteistasis keičia savo elgesį teigiama linkme ir yra linkęs ateityje savo tikslų siekti teisėtais būdais.

Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nuteistojo M. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matoma ir, priešingai nei teigia Komisija Nutarime, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo M. D. skundas tenkintinas ir jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros.

Nuteistajam M. D. iki bausmės atlikimo pabaigos – 2023 m. gruodžio 20 d. nustatytini įpareigojimai, kurie padės toliau teigiama linkme keisti jo elgesį, turės drausminantį poveikį bei skatins greičiau integruotis į visuomenę.

Pažymėtina, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, kad jis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, būtų svarstomas klausimas dėl jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Patenkinti M. D. skundą.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 59-189 ir taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 75 straipsniu, nustatyti M. D. iki bausmės atlikimo pabaigos – 2023 m. gruodžio 20 d., šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo M. D. faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė