Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas I. V. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, ir Komisija) 2024 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. Sp-49 „Dėl 2023 m. lapkričio 29 d. ir gruodžio 5 d. Krikščionių sąjungos ir R. J. D. socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų įrašų ir portalo laikmetis.lt 2023 m. gruodžio 5 d. publikacijos „I. V. politinės kampanijos pradžios kalba“ vertinimo politinės reklamos aspektu“ (toliau – ir Sprendimas).

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas skunde nurodė:

3.1. VRK Sprendimas yra neteisėtas, nes socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „R. D.“ ir „Krikščionių sąjunga“ 2023 m. lapkričio 29 d. paskelbtas įrašas „Perpildytoje, nežiūrint prasto oro, Vaidilos teatro salėje I. V...“ ir gruodžio 5 d. įrašas „Įsiklausykime“ bei 2023 m. gruodžio 5 d. portale laikmetis.lt nuomonių skiltyje paskelbta publikacija „I. V. politinės kampanijos pradžios kalba“ atitinka Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse numatytą išimtį, kas nėra laikoma politine reklama.

3.2. Rinkimų kodekso 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VRK yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija. VRK veiklos reglamento, patvirtinto VRK 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-71 (toliau – ir Reglamentas), 2 punkte numatyta, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Rinkimų kodeksu, Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniu įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Respublikos Prezidento dekretais, Reglamentu ir kitais teisės aktais. Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra politinė reklama, šio straipsnio 2 dalyje – kas yra atlygintina politinė reklama, o 95 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepažymėta politinė reklama laikoma paslėpta politine reklama. Politinė reklama, pažymėta nesilaikant nustatytų reikalavimų, ir paslėpta politinė reklama yra draudžiamos. Už jų skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Rinkimų kodekso 97 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad politine reklama nelaikomi: rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai (ir nenumatant atsilyginti) skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama (3 dalies 1 punktas); rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonėmis neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir rinkimų politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas (3 dalies 2 punktas).

3.3. VRK 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. Sp-68 „Dėl Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte numatyta, jog atlygintinumas nėra privalomas politinės reklamos požymis, tačiau nustačius, kad politinės reklamos požymių turinti informacija paskelbta atlygintinai (numatant atsilyginti) arba jai parengti ar paskelbti buvo patirta išlaidų, nepriklausomai nuo užsakovo ir (ar) finansavimo šaltinio ir informacijos pobūdžio (teigiama ar neigiama), tokia informacija gali būti pripažinta politine reklama. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad pagal Rinkimų kodekso 97 straipsnio 3 dalį politine reklama nelaikomi: politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai (ir nenumatant atsilyginti) skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama (Rekomendacijų 9.1 papunktis); politinės kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonėmis neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas (Rekomendacijų 9.2 papunktis).

3.4. Rekomendacijų 10 punkte nurodyta, kad politine reklama įprastai nelaikomi: politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, susijusią su kandidato darbine ar nuolatinio pobūdžio visuomenine veikla (Rekomendacijų 10.1 papunktis); politinės kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonėmis neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų iniciatyva skleidžiama informacija apie rinkimuose ketinančius dalyvauti (arba dalyvaujančius) asmenis ir politines organizacijas, jų idėjas, tikslus ir (ar) rinkimų programas, išskyrus atvejus, kai raginama balsuoti už ar prieš (Rekomendacijų 10.2 papunktis); naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų ar referendumo laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose / rubrikose, kuriuose (-iose) suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais, neatlygintinai skelbiami valstybės politikų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių, politinių organizacijų ar jų narių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra pateikiama rinkimų programa, jos dalis, nuostatos arba nuorodos į politinės kampanijos dalyvių ar politinių organizacijų interneto svetaines (Rekomendacijų 10.4 papunktis); trečiųjų asmenų neatlygintinai platinama informacija apie politines organizacijas, kandidatus, kitus politinės kampanijos dalyvius tol, kol jai parengti nereikia finansinio indėlio. Siekiant informacijos gavėjų dėl tikrojo informacijos paskelbimo tikslo, rekomenduojama pažymėti nurodant informacijos rengėją (užsakovą) (Rekomendacijų 10.6 papunktis).

3.5. Remiantis Rekomendacijų 13 punktu, visuomenės informavimo priemonių ir kitų asmenų (ne politinės kampanijos dalyvių, ne politinių organizacijų ar jų vardu veikiančių asmenų (agentūrų, nuomonės formuotojų ir pan.) skleidžiamos informacijos apie politinės kampanijos dalyvius, jų rinkimų programas, politines organizacijas, valstybės institucijų ar valstybės politikų priimtus sprendimus atskyrimo nuo politinės reklamos kriterijai, pagal kuriuos informacija laikoma įprastinio pobūdžio informacija yra: 1) visuomenės informavimo priemonės ar informaciją skleidžiančios organizacijos iniciatyva, siekianti informuoti visuomenę, savo narius. Skelbiama informacija turėtų atitikti organizacijos įstatus, veiklos tikslus, skelbiamas vertybes, misiją ir strategiją; 2) statistinė / analitinė informacija apie renkamos institucijos priimtus sprendimus, visų jos narių balsavimo rezultatus. Informacija apie visus asmenis, pateikusius pasiūlymą / projektą; 3) visų arba objektyviais kriterijais atrinktų politinės kampanijos dalyvių programų analizė; gali būti rengiama tik vienu ar keliais aspektais; 4) organizuojant diskusijas / renginius, visiems politinės kampanijos dalyviams sudaromos vienodos sąlygos. Politinės kampanijos dalyviai atrenkami pagal objektyvius kriterijus, juos viešai nurodant; 5) galima visų politinės kampanijos dalyvių simbolika, rinkimų numeriai; 6) pateikta faktinė informacija.

3.6. 2023 m. lapkričio 29 d. įraše nurodyta: „Perpildytoje, nežiūrint prasto oro, Vaidilos teatro salėje I. V. pradėjo rinkimų į šalies Prezidentus kampaniją. PRADŽIA BUVO SOLIDI. P. S. V. teatre yra 407 sėdimos vietos. Salėje žmonės stovėjo. „Objektyvioji“ žiniasklaida iš „Lietuvos ryto“ suskaičiavo 100 dalyvių, 15.min portalas – 200 dalyvių!!!! Išsigando neliberalaus kandidato!!! Po to tie patys „žinios nešėjai“ virkaus, dėl žemų žiniasklaidos reitingų.“ 2023 m. lapkričio 29 d. įraše jokio tiesioginio ir akivaizdaus raginimo balsuoti už I. V. rinkimuose nebuvo. Vertinant socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbto įrašo turinį, akivaizdu, kad jis neatitinka Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje pateikto politinės reklamos apibrėžimo. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad politine reklama laikoma informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. Šiuo atveju socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše tiesiog nurodoma, kad I. V. apie savo kampanijos pradžią paskelbė Vaidilos teatre, apie ką skelbė visos nacionalinės ir daugelis regioninių žiniasklaidos priemonių, kuriose paskelbta informacija politine reklama pripažinta nebuvo. Socialiniame tinkle paskelbtame įraše pateikiama faktinė informacija, kad Vaidilos teatre yra 407 vietos. Tačiau ši informacija nei propaguoja I. V., nei skatina rinkėjus už jį balsuoti. Apie tai, kad į lapkričio 29 d. renginį susirinko 100 žmonių, buvo paskelbta portalo lrytas.lt publikacijoje „I. V. pranešė savo sprendimą dėl prezidento rinkimų“, kurioje buvo nurodyta: „Į šį kvietimą atsiliepė per 100 I. V. bendraminčių, trečiadienio vakarą atvykusių į sostinės centre esantį Vaidilos teatrą“, tačiau minėtos publikacijos VRK nepripažino politine reklama.

3.7. Socialiniame tinkle paskelbtame įraše pateiktas tekstas „Po to tie patys „žinios nešėjai“ virkaus, dėl žemų žiniasklaidos reitingų“ taip pat niekaip nei propaguoja I. V., nei skatina / ragina rinkėjus balsuoti rinkimuose už jo kandidatūrą, kadangi įraše kalbama apie žemus žiniasklaidos priemonių reitingus, o I. V. nėra nei žiniasklaidos priemonė, nei jos įgaliotas atstovas. Įraše pateiktas pasakymas „Išsigando neoliberalaus kandidato“ taip pat jokia forma nei propaguoja I. V., nei skatina rinkėjus už jį balsuoti, juolab, kad I. V. niekada nėra skelbęsis, jog yra neoliberalių pažiūrų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau minimame socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše pateikta informacija nei propaguoja I. V. kaip kandidatą, nei ragina rinkėjus už jį balsuoti artėjančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose, bei tai, kad pateiktoje informacijoje nėra skelbiama nei I. V. programa, nei idėjos, nei tikslai ir pan., laikytina, jog šis įrašas atitinka Rinkimų kodekse numatytą politinės reklamos išimtį ir yra įprastinio pobūdžio informacija. Kadangi šis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas įrašas neatitinka politinės reklamos požymių, atitinkamai negali būti pripažintas paslėpta politine reklama bei negali sukelti I. V. neigiamų pasekmių, t. y. negali būti šios informacijos skleidimo išlaidų dydžiu papildyta I. V. rinkimų politinės reklamos ataskaita.

3.8. Dėl portalo laikmetis.lt 2023 m. gruodžio 5 d. publikacijos „I. V. politinės kampanijos pradžios kalba“ – VRK Teisės ir tyrimų skyriaus 2024 m. vasario 20 d. pažymoje Nr. 3-14(1.2) „Dėl 2023 m. lapkričio 29 d. ir gruodžio 5 d. Krikščionių sąjungos ir R. J. D. socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų įrašų ir portalo laikmetis.lt 2023 m. gruodžio 5 d. publikacijos „I. V. politinės kampanijos pradžios kalba“ vertinimo politinės reklamos aspektu“ (toliau – ir Teisės ir tyrimų skyriaus pažyma, ir Pažyma) nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog publikacijoje, paskelbtoje rubrikoje „Nuomonės“, pateikiama I. V. politinės kampanijos pradžios kalba, kurioje įvardijamos problemos šalyje, galimai būsimo kandidato I. V. numatomi darbai ir vizijos, nurodomos ėjimo į politiką priežastys, į tai, kad publikacija iliustruota trimis I. V. nuotraukomis, publikacija laikytina politine reklama. Tačiau portalo laikmetis.lt nuomonių skiltyje, kurioje, be kita ko, turi teisę skelbti savo nuomones visi norintieji, buvo paskelbta publikacija (nuomonė) pavadinimu „I. V. politinės kampanijos pradžios kalba“. Publikacija paskelbta neatlygintinai, jai parengti taip pat nebuvo patirta jokių išlaidų. Paskelbta publikacija buvo iliustruota BNS naujienų agentūros viešai skelbiamomis nuotraukomis (po nuotraukomis nurodyta „BNS nuotrauka“), t. y. ne I. V. nuotraukomis iš asmeninio archyvo, bet viešai visuose naujienų portaluose 2023 m. lapkričio 29 d. skelbtomis nuotraukomis iš Vilniuje esančio Vaidilos teatro. Paskelbta publikacija buvo pradėta J. M. poemos „Mindaugas“ žodžiais. Apie tai, kad kalbą I. V. pradėjo J. M. žodžiais, buvo nurodyta ir naujienų portale 15min.lt skelbtame straipsnyje „Kalbą jis pradėjo J. M. poemos „Mindaugas“ citavimu“. Portalas laikmetis.lt yra visuomenės informavimo priemonė, politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžianti įprastinius pranešimus apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, ir tai atitinka VRK Rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek 2023 m. lapkričio 29 d. portale 15min.lt, tiek ir 2023 m. gruodžio 5 d. portale laikmetis.lt paskelbtų publikacijų turinys yra identiškas, abi publikacijos turėtų būti vertinamos taip pat identiškai, t. y. laikytinos įprastinio pobūdžio pranešimais. Tačiau šiuo atveju portalo laikmetis.lt nuomonių skiltyje paskelbta publikacija buvo pripažinta politine reklama, o portale 15min.lt paskelbta publikacija „I. V. apsisprendė – dalyvaus Prezidento rinkimuose: „Atėjo laikas veikti atvirai“ nebuvo pripažinta politine reklama. Nuostatos, kad analogiškos situacijos turi būti vertinamos taip pat, nepaisymas reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų dėl teisinės valstybės, teisingumo ir kitų konstitucinių principų nepaisymą.

3.9. VRK išvadoje nurodoma, jog 2023 m. gruodžio 6 d. socialiniame tinkle „Facebook“ skelbtuose įrašuose nurodyta: „Įsiklausykime“ ir pateikta nuoroda į interneto puslapio laikmetis.lt rubrikoje „Nuomonės“ paskelbtą 2023 m. gruodžio 5 d. publikaciją „I. V. politinės kampanijos pradžios kalba“. Kartu su nuoroda į portale laikmetis.lt nuomonių skiltyje paskelbtą publikaciją „I. V. politinės kampanijos pradžios kalba“ pateiktas vienas žodis „Įsiklausykime“ negali būti pripažintas politine reklama, kadangi tai neatitinka Rinkimų kodekso 95 straipsnyje pateikto politinės reklamos apibrėžimo.

3.10. Šiuo atveju į I. V. politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį įtraukti kitų asmenų su juo jokia forma, būdais ir priemonėmis nederintas tariamos politinės reklamos išlaidas yra ne tik nesąžininga, neteisėta, bet ir neatitinka teisinės valstybės principų. Dėl kitų asmenų galimai neteisėtų veiksmų I. V. negali atsirasti neigiamos teisinės pasekmės, t. y. I. V. politinės kampanijos limitas negali būti sumažintas. Atsakomybė už kitų asmenų galimai I. V. atžvilgiu neteisėtai skleistą politinę reklamą turi būti taikoma ją paskleidusiems asmenims, t. y. teisės aktų reikalavimų nesilaikantiems asmenims. Kitaip tariant, teisinėje valstybėje nėra taikomas atsakomybės be kaltės principas.