Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. S. priešieškinį dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo V. S. 11 657,29 Eur dydžio skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad pagal žodinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2022 m. birželio 29 d., atsakovas V. S. iš ieškovės V. M., tikslinėms paskirtims pasiskolino iš viso 11 657,29 Eur, paskolintų lėšų grąžinimo terminas pasibaigė 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovas pasiskolintų sumų negrąžino, todėl prašoma jas priteisti.

2. Byloje 2024 m. balandžio 25 d. ieškovė prieš tą pačią dieną paskirtą teismo posėdį teismui pateikė patikslintą ieškinį (procesinio dokumento Nr. DOK-21743).

3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarė atsisakyti tenkinti ieškovės 2024 m. balandžio 25 d. gautą procesinį dokumentą Nr. DOK-21743 dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo (įvardytą kaip patikslintas ieškinys); nurodė, kad nutartis neskundžiama.

4. Byloje 2024 m. birželio 3 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys (jame nurodyta data 2024 m. birželio 1 d.) dėl skolos ir nuostolių priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 235 203,95 Eur skolos ir nuostolių atlyginimo (procesinio dokumento Nr. DOK-28857).

5. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti tenkinti ieškovės 2024 m. birželio 3 d. gautą procesinį dokumentą Nr. DOK-28857 dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo (įvardytą kaip patikslintas ieškinys), atsisakydamas jį priimti; nurodė, kad nutartis neskundžiama. Teismas nurodė, kad pateiktu nauju prašymu iš esmės ieškovė vėl teikia tuos pačius naujus reikalavimus, dėl kurių teismas jau pasisakė priimdamas 2024 m. gegužės 3 d. nutartį. Nurodyta, kad šioje byloje jau pabaigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme, byla skirta nagrinėti teismo posėdyje. 2024 m. balandžio 25 d. posėdžio metu jau buvo išklausyta atsakovo atstovo nuomonė, t. y. nesutikimas, kad ieškovė keistų ieškinio dalyką arba pagrindą. Teismas vertino, kad nepateikta jokių svarių įrodymų, kad tokio procesinio dokumento pateikimas iškilo vėliau, nes visos aplinkybės buvo žinomos iki ieškinio pateikimo, pateikiamus procesinio dokumento priedus ieškovė turėjo ir anksčiau, jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėjo turėti atstovo reikšdama pradinį ieškinį nėra pateikta. Teismas vertino, kad net vienuolikos naujų reikalavimų, dėl kurių šioje byloje net nesprendžiama ir kurie nėra susiję su pareikštu reikalavimu dėl priteisimo iš atsakovo 11 657,29 Eur skolos įmokoms už nusipirktą automobilį ir įsiskolinimui pagal antstolės kontoroje užvestą vykdomąją bylą sumokėti priėmimas neabejotinai tik užvilkintų šios bylos nagrinėjimą, o ieškovei neatimta teisė kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.

6. Byloje 2024 m. birželio 6 d., prieš tą pačią dieną paskirtą teismo posėdį, gautas ieškovės atskirasis skundas (procesinio dokumento Nr. DOK-29747). Juo ieškovė prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą priimti patikslintą ieškinį ir papildomus įrodymus.

7. Ieškovės 2024 m. birželio 6 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2024 m. birželio 6 d. teisėjos rezoliucija, atsisakant priimti atskirąjį skundą, tačiau papildomai priimta ir rašytinė teismo nutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės 2024 m. birželio 6 d. atskirąjį skundą (Nr. DOK-29747) dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties.

9. Teismas, atsižvelgęs į proceso eigą, nurodė, kad ieškovės atskirąjį skundą atsisakytina priimti, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu yra neskundžiama. Pažymėta, kad 2024 m. birželio 4 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nesuvaržo ir neatima byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių, nes ieškovei neatimta teisė kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, o nutarties priėmimas netrukdo nagrinėti jos pareikšto ieškinio, nes šį reikalavimą ieškovė palaiko, o ir naujame procesiniame dokumente šis reikalavimas išliko nepakitęs. Padaryta išvada, kad skundžiama nutartis nepatenka ir į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė 2024 m. birželio 13 d. pateiktu atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės 2024 m. birželio 1 d. prašymą dėl patikslinto ieškinio ir papildomų įrodymų pateikimo ir patikslintą ieškinį (DOK-28857) priimti.

11. Ieškovės nuomone, teismas siaurai pažiūrėjo į ieškovės prašymus. Ieškovės įsitikinimu, įstatymo suteikiama teise tikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, ji naudojasi pagrįstai, nes:

11.1. ieškovė siekia išvengti naujos civilinės bylos (šiuo metu teismuose nagrinėjamos 8 civilinės bylos) ir papildomų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymus, nesiekė užtikrinti ekonomiškumo principo;

11.2. ginčas dėl naujai pareikštų ieškinio reikalavimų kilęs tarp tų pačių šalių.

11.3. teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškovė turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškelti bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, to ieškovė, reikšdama pradinį ieškinį negalėjo padaryti, nes dėl objektyvių priežasčių (dėl atsakovo ir jo motinos veiksmų patyrusi didelių finansinių nuostolių) neturėjo galimybės samdytis advokato;

11.4. pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, dėl kurių ieškovė neturėjo galimybės iš karto, t y. reikšdama pradinį ieškinį tinkamai suformuluoti ieškinio dalyko ir reikalavimų (ieškovė yra (duomenys neskelbtini), nėra teisiškai išprususi), o prasidėjus keletui bylų, dėl užimtumo kitose bylose, tą padaryti anksčiau (iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme). Visi įrodymai, pagrindžiantys patikslinto ieškinio pateikimo būtinumą, pateikti su prašymais ir patikslintu ieškiniu.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

12.1. Atsakovo vertinimu, ieškovė atskirajame skunde dėsto nuomonę, kodėl teismas turėjo priimti jos pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, tačiau atskirajame skunde dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties nepateikė nė vieno argumento ir motyvo, kodėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti ieškovės 2024 m. birželio 6 d. atskirąjį skundą dėl 2024 m. birželio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nutarties, t. y. ieškovė nenurodė jokių proceso teisės normų pažeidimų, ieškovė netgi neprašo svarstyti 2024 m. birželio 6 d. atskirojo skundo priėmimo klausimo.

12.2. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės 2024 m. birželio 6 d. atskirąjį skundą dėl 2024 m. birželio 4 d. teismo nutarties, remdamasis CPK 141 straipsnio 4 dalimi. Taip pat teismas teisingai įvertino nutarties apskundimo pagrindus, numatytus CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliantė nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas siaurai vertino ieškovės prašymus, neatsižvelgė į civilinio proceso tikslus, proceso ekonomiškumo principą, teisingumo, protingumo principus, į civilinių bylų, kurių proceso šalimi yra ieškovė, skaičių, todėl nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl ieškinio tikslinimo ir papildomų įrodymų, kad visi pareikšti reikalavimai būtų išnagrinėti viename procese ir ieškovei nereikėtų inicijuoti naujo ieškinio naujoje byloje. Apeliantė iš esmės remiasi argumentais, nurodytais jos atskirajame skunde, kurį atsisakyta priimti skundžiama teismo nutartimi. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad šiuo atveju apeliantė nenurodo konkrečių motyvų, susijusių su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartyje teismo padaryta išvada dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškovės atskirąjį skundą buvimo ar nebuvimo.

16. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 338 straipsnio reglamentavimu, apeliacinis (taip pat ir atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

17. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria CPK 141 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės patikslintą ieškinį. Taigi sprendžiant klausimą dėl šiuo atveju apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo reikšminga įvertinti tai, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį gali būti apeliacinio apskundimo objektas.

18. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

19. Šalių teisės ir pareigos yra nustatytos CPK 42 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad ieškovas CPK nustatyta tvarka turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą; vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti vieną iš ieškinio elementų, t. y. ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Teismų praktikoje pažymima, kad nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1122-196/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-761-516/2023).

20. Bylos duomenys patvirtina tai, kad byloje baigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme, Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis), vyko keli teismo posėdžiai. Remiantis bylos duomenis, nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje, be pradiniame ieškinyje suformuluotų reikalavimų, pareiškė ir papildomus naujus, savarankišką faktinį pagrindą turinčius reikalavimus (ieškinio dalyką), nesusijusius su byloje jau nagrinėjamu pradinio ieškinio reikalavimu. Šiuo atveju ieškovė siekė pakeisti (jau pradėtoje nagrinėti byloje pareikšdama ir siekdama prijungti papildomą) ieškinio dalyką ir pagrindą po to, kai byla jau buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės įvertinęs ir tai, kad ieškovės pateiktu pareiškimu dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo (įvardytu kaip patikslintas ieškinys) yra keičiami (papildomai įtraukiami) abu ieškinio elementai, t. y. ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas, 2024 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo ir atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį.

21. CPK 141 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi paminėta procesinė norma aiškiai ir nedviprasmiškai nustato tokios nutarties apskundimo negalimumą.

22. Nagrinėjamu atveju teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai tuo atveju, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo tolesnis procesas nebegalimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-107-178/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 28 punktas). Skundžiamoje 2024 m. birželio 6 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad pareikšto pradinio ieškinio reikalavimą ieškovė palaiko ir naujame procesiniame dokumente šis reikalavimas išliko nepakitęs. Taigi nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas pagal ieškovės pradinį ieškinį, atsisakius priimti pareiškimą dėl ieškinio elementų papildymo, gali vykti toliau. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, ieškovei išlieka teisė kreiptis į teismą su nauju ieškiniu ir ieškovė savarankiškus reikalavimus gali pareikšti atskirai nuo jau pradėtos nagrinėti bylos.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 2024 m. birželio 4 d. pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį neatitinka nė vienos iš CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant tokia nutartis galėtų būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo, be to, tokio pobūdžio nutarties apskundimo negalimumas yra tiesiogiai įtvirtintas ir įstatyme. Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl paminėtų nutarčių atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, nustačius, kad jis neatitinka CPK 141 straipsnio reikalavimų, apskundimo negalimumo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-107-178/2017; 2017 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-849-236/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-761-516/2023 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2024 m. birželio 6 d. nutartį, pagrįstai atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą, pateiktą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties.

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

26. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.