- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- eI2-1598-811/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04193-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė (pirm.), Jovita Einikienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Restoranų grupė fortas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. spalio 20 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas) pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20077 (toliau – Nutarimas); 2) nenustačius pagrindo Nutarimui panaikinti, pakeisti Nutarimą ir neskirti nuobaudos.
Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos pareigūnas išnagrinėjo pažeidimo bylą pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, surašytą atlikus tyrimą dėl galimo užsieniečių nelegalaus darbo ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. sausio 10 d. dirbęs (duomenys neskelbtini) pilietis S. M. buvo įdarbintas pažeidžiant Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. įdarbintas neturint leidimo dirbti, ir Nutarimu paskyrė pareiškėjai 868 Eur baudą.
Pareiškėja teigia, kad Nutarimas prieštarauja Įstatymo 56 straipsnio 10 daliai ir non bis in idem (dvigubo baudimo draudimas už vieną teisės pažeidimą) principui, kadangi Inspekcija 2021 m. spalio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-630-2021 vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalimi skyrė 1 000 Eur baudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. M.. Pareiškėjos manymu, už tą patį pažeidimą ji nubausta antrą kartą.
Tuo pačiu, pareiškėjos teigimu, Nutarimu paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo principo. Pareiškėja vadovaujasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir teigia, kad skirdamas nuobaudą, atsakovas netinkamai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes bei pobūdį, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nusižengimas nebuvo tyčinis, su užsieniečiu buvo pasirašyta darbo sutartis, apie įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio fondo valdybai, užsieniečiui buvo mokamas darbo užmokestis ir jam taikomi mokesčiai, užsienietis dirbo gana trumpą laiką, jis turėjo socialinio draudimo numerį, pareiškėja įdarbinimo fakto neslėpė ir padėjo atlikti pažeidimo tyrimą, pareiškėja nebuvo anksčiau bausta už panašią veiką. Be to nurodo, kad užsienietis turėjo socialinio draudimo numerį ir leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėje narėje, todėl pareiškėjai nekilo abejonių dėl užsieniečio teisių būti ir dirbti Lietuvoje ir mano, kad tai turėtų būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio klaida. Mano, kad iš pareiškėjos negali būti reikalaujama atlikti išsamų tyrimą dėl kiekvieno darbuotojo pateikiamų duomenų ir dokumentų. Be to teigia, kad užsieniečių darbo reglamentavimas Lietuvos Respublikoje sudėtingas, todėl jo supratimas reikalauja specialių žinių ir patirties. Mano, kad pareiškėjai bauda neturėjo būti skirta ir teigia, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi turi būti įvertinos aptartos aplinkybės ir pripažinta, kad ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti neskiriant pareiškėjai administracinės nuobaudos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas fiziniam asmeniui V. M., kuris užima UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, veikiantis bendrovės vardu, turintis teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 37 straipsnis). Tai reiškia, kad, nors bendrovės vadovą gali atšaukti jį paskyręs bendrovės organas, tačiau bendrovės vadovas nėra pavaldus jį išrinkusiam organui, jis bendrovės veiklą organizuoja ir sprendimus priima savarankiškai. Todėl bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai neatitinka įprastų darbo santykių. Mano, kad įmonės vadovas, kaip fizinis asmuo, ir įmonė, kaip juridinis asmuo, yra du atskiri subjektai, todėl, paskyrus baudas juridiniams asmeniui ir fiziniam asmeniui, dvigubo baudimo principas nėra pažeistas. Nurodo, kad užimtumo įstatymo protokolas ir nutarimas buvo surašytas ir juridiniam asmeniui – pareiškėjai, dalyvaujant įgaliotam atstovui. Teigia, kad Įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą (nelegalų darbą) ne ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Pažymi, kad Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta galimybė už nelegalų darbą bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iš naudą gavusio juridinio asmens turto, kitu atveju - iš teisės aktus pažeidusio konkretaus fizinio asmens turto. Teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytinas dvigubu nubaudimu. Mano, kad Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ar yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį.
Pažymi, kad už Įstatymo pažeidimus skiriama ekonominė sankcija nėra nuobauda už administracinį teisės pažeidimą ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Įstatyme. Nurodo, kad priimdamas Nutarimą, atsakovas vadovavosi bendra taisykle, kad būtent Įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais skiriant ekonomines sankcijas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja tais pačiais motyvais, t. y. non bis in idem principo pažeidimu, yra apskundusi Vilniaus miesto apylinkės teismui Inspekcijos fiziniam asmeniui V. M. skirtą baudą, kas, Inspekcijos manymu, pažeidžia sąžiningumo principą ir gali klaidinti teismą.
Nurodo, kad nors Įstatymas yra koreguotas, tačiau nuostatos, susijusios su prievole norinčiam dirbti Lietuvoje užsieniečiui turėti leidimą dirbti, buvo nuo Įstatymo įsigaliojimo ir niekada nebuvo panaikinta ir nebuvo keičiama, t. y. visada užsieniečiui buvo reikalingas leidimas dirbti. todėl pareiškėjo teiginys dėl dažno teisinio reglamentavimo pokyčių, šiuo atveju netenka prasmės. Tuo pačiu nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba netikrina užsieniečių įdarbinimo teisėtumo klausimų.
Atkreipia dėmesį į tai, pareiškėja yra didelė įmonė, rinkoje dirba virš 20 metų, turi įdarbinusi virš 250 darbuotojų, įmonėje yra specialus personalo skyrius (tai matyti iš byloje esančio personalo vadovės A. Z. paaiškinimo), todėl mano, kad pareiškėja turėjo pareigą ir visas galimybes tinkamai įsitikinti S. M. įdarbinimo teisėtumu. Atkreipia dėmesį ir į byloje esantį personalo vadovės A. Z. paaiškinimą, iš kurio matyti, kad pareiškėja pareikalavo iš S. M. leidimo dirbti, jis pažadėjo leidimą pateikti pradėjęs dirbti, tačiau nepateikė. Inspekcija teigia, jog jai nesuprantami šie argumentai, kadangi užsienietis asmeniškai negali gauti leidimo dirbti, kuris gali būti išduodamas tik darbdavio prašymo išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje pagrindu, t. y. tik įmonei pateikus atitinkamus dokumentus Užimtumo tarnybai bei atlikus atitinkamus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad išsamiai išanalizavo visus duomenis, atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, teisminę praktiką ir skyrė pareiškėjai minimalią įstatymo leidėjo numatytą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus raštą, kuriuo prašoma įvertinti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. sausio 10 d. trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietis S. M. dirbo legaliai. Inspekcija atliko tyrimą dėl galimo užsieniečių nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatė, kad S. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) pareigose. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) pranešė, kad pareiškėja dėl S. M. leidimo dirbti nesikreipė ir dokumentų neteikė. (Duomenys neskelbtini) pareigybė nepatenka į Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui. Nenustačiusi kitų duomenų, kad S. M. būtų atleistas nuo pareigos turėti leidimą dirbti pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 58 straipsnio nuostatas, Inspekcija konstatavo, kad prieš S. M. pradedant dirbti, pareiškėja privalėjo gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija Nutarimu konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir skyrė pareiškėjai 868 Eur baudą.
Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Inspekcija, vadovaudamasi ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-630-2021 1 000 Eur dydžio baudą paskyrė pareiškėjos vadovui V. M.. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi skundo byloje Nr. II-806-1123/2021 V. M. paskirta bauda sumažinta iki 500 Eur.
Ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte pažeidimą numatytą teisėtumo ir pagrįstumo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje skundo byloje Nr. II-806-1123/2021 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius V. M. pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, taip pat ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, asmuo, kuris privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir laikantis norminių teisės aktų reglamentavimo, tačiau to nepadarė, įdarbino trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
Pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Nelegalaus darbo faktas šiuo atveju nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo Nutartimi skundo byloje Nr. II-806-1123/2021. Pareiškėja faktinių aplinkybių neginčija, tačiau vadovaujasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalimi ir teigia, kad fizinis asmuo - pareiškėjos vadovo įgaliotas asmuo V. M. jau buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą, todėl mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta išimtis.
Teismas su pareiškėjos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimu nesutinka ir sprendžia, kad juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudą moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju - naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje įtvirtinta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnyje nustatytą veiką. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
Pareiškėjos nurodomos aplinkybės (kad nusižengimas nebuvo tyčinis, su užsieniečiu buvo pasirašyta darbo sutartis, apie įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio fondo valdybai, užsieniečiui buvo mokamas darbo užmokestis ir jam taikomi mokesčiai, užsienietis dirbo gana trumpą laiką, jis turėjo socialinio draudimo numerį, pareiškėja įdarbinimo fakto neslėpė, užsienietis turėjo socialinio draudimo numerį ir leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėje narėje, kad pažeidimą galėjo lemti sudėtingas teisinis reglamentavimas) nėra svarbios nagrinėjamuoju atveju, kadangi pagal imperatyvią Įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatą pakanka vien nustatyti pažeidimo faktą ir į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką neatsižvelgdama.
Aplinkybės, kad pareiškėja bendradarbiavo su Inspekcija ir kad pareiškėja anksčiau nebuvo bausta už panašią veiką, Nutarimu buvo įvertintos, kadangi pareiškėjai buvo skirta minimali 868 Eur bauda.
Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad pareiškėjai bauda neturėjo būti, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi turi būti įvertinos aptartos aplinkybės ir pripažinta, kad ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti neskiriant pareiškėjai administracinės nuobaudos. Pažymėtina tai, kad pareiškėjai sankcija šiuo atveju buvo skirta pagal imperatyvias Įstatymo, kuriose nėra numatyta galimybė neskirti sankcijos, bet ne pagal ANK nuostatas.
Esant šioms aplinkybėms, Nutarimas laikytinas teisėtu, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.