Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

LVPA vykdė mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu „Programinės įrangos metinių licencijų nuoma“, pirkimo Nr. 391641 (toliau – Pirkimas). Pirkimo sąlygos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtos 2018-07-12 (toliau – Pirkimo sąlygos). Pirkimas vykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (galiojusi redakcija 2018-01-01 iki 2019-01-01) (toliau – VPĮ) 25 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S – 97 „Dėl mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mažos vertės pirkimų aprašo (toliau – Aprašas) (redakcijos nuo 2017-07-01 iki 2019-06-28) 4.4 ir 21.1.1 papunkčių nuostatomis.

Teigia, kad LVPA nelaikė, jog atliekami Pirkimo sąlygų patikslinimai yra esminiai, kuriuos atliekant turėtų būti laikomasi Aprašo 21.3.8 papunktyje nustatytos procedūros. Pareiškėja aptaria Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) 2017-04-05 sprendimo Nr. C-298/15 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2017-06-22 nutartyje pateiktus išaiškinimus.

Pirkimo sąlygų patikslinimai, nebuvo tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo, t. y. nepasikeitė pirkimo esmė – Pirkimo objektas bei jam keliami reikalavimai.

Atkreipia dėmesį, kad pats kvalifikacijos reikalavimas – būti įvykdžius panašią sutartį nebuvo keičiamas, ar naikinamas. Kaip matyti iš suinteresuoto tiekėjo Telia Lietuva, AB, paklausimo, suinteresuotas tiekėjas paprašė patikslinti Pirkimo sąlygų 16.4 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą (dėl panašios sutarties), atsižvelgdamas į patį Pirkimo objektą, nurodytą Pirkimo sąlygos 2 priedo „Techninė specifikacija“ punkte – „Nuomojamos bendro naudojimo biuro programinės įrangos licencijos ir nuotolinio prisijungimo licencijos 12 mėn. laikotarpiui, pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas (angl. Open Value Subscription) arba lygiavertės biuro programinės įrangos licencijos ir lygiavertės nuotolinio prisijungimo licencijos“. Pareiškėjos teigimu, visi pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai (licencijų nuomos paslaugų teikėjai), nepriklausomai nuo to, ar jie prisijungė prie Pirkimo, ar ne, matė, jog LVPA siekia įsigyti būtent tokias prekes - pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas (angl. Open Value Subscription) arba lygiavertės biuro programinės įrangos licencijos. Atitinkamai kėlė su Pirkimo objektų susijusį techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą – būti įvykdžius panašią sutartį

Atsižvelgiant į tai, visi pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi tiekėjai (licencijų nuomos paslaugų teikėjai), nepriklausomai nuo to, ar jie prisijungė prie Pirkimo, ar ne, susipažinę su Pirkimo sąlygomis, suvokė, jog iš jų yra reikalaujama tik tokio techninio ir profesinio pajėgumo, t. y. panašios sutarties įvykdymo, koks yra Pirkimo objektas – būti įvykdžius sutartį pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas (angl. Open Value Subscription) arba lygiavertės biuro programinės įrangos licencijos. Pareiškėjos vertinimu, atliktas Pirkimo sąlygų patikslinimas negalėjo turėti jokios įtakos tam, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių patikslinimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo, t. y. nepasikeitė pirkimo esmė – nebuvo iš esmės keičiami pirkimo dokumentuose nustatyti pirkimo objektui keliami reikalavimai.

Licencijų nuomos paslaugų teikėjai yra suinteresuoti Pirkimo sąlygomis, kadangi jie yra suinteresuoti licencijų pardavimu, jie yra profesionalūs rinkos dalyviai, todėl hipotezė, jog minėtas Pirkimų sąlygų patikslinimas, kuris buvo viešas (prieinamas) visiems potencialiai pakankamai informuotiems ir įprastai rūpestingiems dalyviams, galėjo lemti situaciją, jog būtų pritrauktų potencialių dalyvių, yra visiškai nepagrįsta, nes dėl Pirkimų sąlygų patikslinimo Pirkimo iš esmės nepasikeitė, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Pastebi, jog net tas suinteresuotas tiekėjas, kuris teikė paklausimą, nepateikė pasiūlymo dalyvauti Pirkime, todėl atliktą Pirkimo sąlygų pakeitimą vertiną kaip neesminį ir niekaip negalėjusį turėti įtakos potencialių tiekėjų dalyvavimui, ar nedalyvavimui Pirkime.

Nurodo, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėjo susipažinti su Pirkimo sąlygų patikslinimu. Potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai, t. y. suinteresuoti licencijų pardavimu tiekėjai, prisijungia prie Pirkimo norėdami susipažinti su visais su Pirkimu susijusiais dokumentais. Apie tai, jog su Pirkimu susiję dokumentai yra prieinami priėmus kvietimą dalyvauti pirkime visi suinteresuoti tiekėjai yra informuojami patekę į Pirkimą per CVP IS, jiems yra nurodoma - „Kiti dokumentai prieinami priėmus kvietimą dalyvauti pirkime“.

Paaiškina, kad Pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas, laikant, jog patikslinimai nėra esminiai, kuriems esant turėtų būti laikomasi Aprašo 21.3.8 papunktyje nustatytos procedūros, todėl Pirkimo sąlygų patikslinimas buvo atliktas vadovaujantis Aprašo 21.3.7 papunkčio nuostata, kuri nustato, jog „Paaiškinimai ar patikslinimai turi būti pateikiami likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos“. Atsakymas (Pirkimų sąlygų patikslinimas) buvo pateiktas 2018-07-17 08.50 val., pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2018-07-19 10.50 val., t. y. po Pirkimo sąlygų patikslinimo iki pasiūlymų pateikimo buvo likusios 2 darbo dienos ir 2 valandos, kai tuo tarpu atliekant esminius Pirkimo sąlygų keitimus, pasiūlymų pateikimo terminas skaičiuojamas iš naujo, kuris pagal Aprašo 21.3.8 papunktį yra 3 darbo dienos nuo skelbimo paskelbimo CVP IS dienos.

Pareiškėjos teigimu, CPVA pritaikyta finansinė korekcija akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, kadangi CPVA tik formaliai atsižvelgė į finansinės korekcijos taikymo principus, t. y. neatsižvelgė į teisės aktuose akcentuojamą finansinės korekcijos proporcingumo principą, kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikymą bei jų nustatymo dydį, pagal kurį (proporcingumo principą), finansinę korekciją galinti taikyti institucija, net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui (Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės) nuostatos), turi teisę netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę finansinę korekciją. Finansinių korekcijų taikymas ir jų dydis negali būti formalūs, bet priešingai - turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą, viešąjį interesą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. Proporcingumo principo taikymas įpareigoja CPVA įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Šiuo atveju CPVA Sprendimuose nevertino: pažeidimo (su kuriuo LVPA nesutinka) pobūdžio, jo pasekmių (nėra sukeliama žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui; taip pat neatsižvelgė į tariamų pažeidimų formalų pobūdį – faktiškai nebuvo apribota konkurencija, LVPA priimtus sprendimus Pirkimų metu lėmė objektyvios aplinkybės ir priežastys, todėl VPĮ numatytų principų pažeidimo konstatuoti pagrindo nėra. Kitaip tariant, CPVA netaikė proporcingumo principo, pagal kurį ši institucija, net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui (Gairių nuostatos), turi teisę netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę finansinę korekciją (Rekomendacijų 1 punkto (b) papunktis, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2013-09-16 sprendimas byloje Ispanija Karalystė v. Europos Komisija, T-402/06). Pareiškėjos teigimu, CPVA sprendimas neatitinka proporcingumo principo, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 dalį.

CPVA tik formaliai atsižvelgė į finansinės korekcijos taikymo principus, t. y. neatsižvelgė į pirmiau nurodytuose teisės aktuose akcentuojamą finansinės korekcijos proporcingumo principą, kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikymą bei jų nustatymo dydį. Kadangi proporcingumo principas, kaip nurodyta pirmiau, yra įtvirtintas netgi SESV, t. y. aukščiausios galios teisės akte, be to, tai yra bendrasis principas, kurio privalo laikytis viešojo administravimo subjektai (VAĮ 3 str. 1 d.), tai gi CPVA privalėjo, taikydamos Gairių nuostatas, atsižvelgti į šį principą.

Nors sprendime CPVA konstatavo, jog buvo vykdomas mažos vertės pirkimas skelbiamos apklausos būdu, kuris, atsižvelgiant į tai, kad buvo mažos ekonominės naudos, nekėlė tarptautinio susidomėjimo, todėl nebuvo reikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai; kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 5 tiekėjai, o pasiūlymą pateikė 3 tiekėjai; pretenzijų dėl patikslintų Pirkimo sąlygų nebuvo pateikta; atmestų pasiūlymų nebuvo, tačiau neatsižvelgdama į aukščiau LVPA pateiktus teisinius argumentus, CPVA neįvertino, jog tariamas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, bei taip nepagrįstai nustatė pažeidimą ir nepagrįstai bei neproporcingai taikė finansines korekcijas.

LVPA apie įtariamo pažeidimo tyrimą sužinojo tik gavusi CPVA sprendimą, įtariamo pažeidimo tyrimo metu CPVA neinformavo apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, nesikreipė į LVPA paaiškinimų, taip pažeidė gero administravimo principą. Pareiškėjos teigimu, sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Projektų taisyklių nuostatas, reglamentuojančias pažeidimų tyrimo procedūrą, bei tokiais veiksmais (neveikimu) CPVA neužtikrino teisės būti išklausytam, taip pažeisdama gero administravimo principą.

Pareiškėja pažymi, jog CPVA Sprendimas yra formalus, nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, finansinių korekcijų taikymo tikslus, proporcingumo principą (VAĮ 3 str.), neįvertinus nuosekliai plėtojamos teismų praktikos, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies.

LVPA Pirkimų sąlygų patikslinimą atliko vadovaudamasi Aprašo 21.3.7 papunkčio nuostata. Sistemiškai įvertinusi CPVA sprendimo turinį pareiškėja mano, jog CPVA sprendime tris kartus nurodžiusi, jog LVPA nesilaikė Aprašo 21.3.7 papunktyje nustatytos Pirkimo sąlygų tikslinimo procedūros, tikėtina turėjo omenyje Aprašo 21.3.8 papunktyje nustatytą procedūrą.

Pažymi, kad pareiškėjos nurodytas ESTT sprendimas yra tinkamas konkrečiai situacijai, tačiau pareiškėjas netinkamai interpretuoja skunde nurodytą teismų praktiką. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja, aukščiau nurodytame ESTT sprendime iš esmės konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant ar perkančiosios organizacijos atliktas viešojo pirkimo sąlygų pakeitimas gali būti laikomas teisėtu, vertinamos šios aplinkybės: pirkimo sąlygų pakeitimas neturi sudaryti galimybių pirkime dalyvauti tokiems tiekėjams, kurie nebūtų galėję dalyvauti, jeigu atitinkami pakeitimai nebūtų buvę padaryti, tiek esamiems, tiek naujiems tiekėjams turi būti užtikrintas vienodas pakeitimų išviešinimas bei nustatomas papildomas protingas terminas pasiūlymų pakeitimui.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja Pirkimo vykdymo metu keitė kvalifikacijos reikalavimą. LAT yra išaiškinęs, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. Taigi, akivaizdu kad kvalifikacijos reikalavimai yra reikalavimai tiekėjui, ir tai per se yra esminė pirkimo sąlyga. Pareiškėja sutiko su tiekėjo paklausime išdėstytais motyvais ir pakeitė kvalifikacijos reikalavimą, sudarydama galimybes pateikti bet kokios programinės įrangos sutartį. Taigi akivaizdu, kad toks patikslinimas išplečia galimų dalyvių ratą, todėl vadovaujantis pareiškėjos skunde cituojama teismų praktika yra laikomas esminiu pakeitimu.

Atsakovė paaiškina, kad įvertinusi visus CVP IS esančius Pirkimo dokumentus, nustatė, kad visi tiekėjų pateikti pasiūlymai buvo pateikti pagal pakoreguotą Pirkimo sąlygą, todėl daro išvadą, kad jei pareiškėja nebūtų pakeitusi Pirkimo sąlygos pagal tiekėjo paklausimą, nei vienas tiekėjas galimai nebūtų galėjęs sudalyvauti Pirkime. Mano, kad pareiškėja, pakeisdama Pirkimo sąlygą, sudarė galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pasiūlyti konkurencingus bei lygiaverčius sprendimus - praplėtė tiekėjų konkurenciją, o vadovaujantis teismų praktika, toks Pirkimo sąlygos pakeitimas, kuris turi įtakos konkurencijos ratui, yra laikomas esmine Pirkimo sąlyga, turinčia įtakos Pirkimo rezultatui ir tokios sąlygos keitimui turi būti taikomas Aprašo 21.3.8 punktas.

Pažymi, kad pati pareiškėja skunde nurodo, kad informacija, susijusi su pakeistomis Pirkimo sąlygomis, buvo išsiųsta tik prie Pirkimo prisijungusiems dalyviams ir matoma tik prisijungus prie Pirkimo. Tiek iš CVP IS esančios informacijos, tiek iš pareiškėjos skundo akivaizdu, kad pasiūlymų pateikimo terminas, keičiant esminę Pirkimo sąlygą, nebuvo perskaičiuotas. Aprašo 21.3.4 punkte nurodyta, kad „Minimalus pasiūlymų pateikimo terminas - 3 darbo dienos nuo skelbimo paskelbimo CVP IS dienos“. Taigi pakeitus esminę pirkimo sąlygą ir perskaičiavus pasiūlymo pateikimo terminą, jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 darbo dienos. Tai gi, Aprašo 21.3.8 punkto pirma sąlyga nebuvo išpildyta.

Pažymi, kad 2020-04-05 pateikė paklausimą Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau - VPT) dėl Aprašo 21.3.8 punkto aiškinimo ir kaip turi būti suprantama „paskelbimas CVP IS priemonėmis“. VPT 2020-04-07 pateikė išaiškinimą, kad „Vadovaujantis VPĮ 36 straipsnio 2 dalimi, CVP IS turi būti užtikrinta neribota, visapusė, tiesioginė ir neatlygintina prieiga prie paskelbtų pirkimo dokumentų, todėl perkančiajai organizacijai patikslinus pirkimo dokumentus jie turi būti paskelbti viešai, ne tik išsiųsti susirašinėjimo priemonėmis. Dokumentai įkeliami pirkimo darbų sąrašo skiltyje Pirkimo dokumentai. Įkelti dokumentai turi būti pažymėti ,,Rodyti viešai“. Tuomet jie tampa matomi ir prie pirkimo neprisijungusiems tiekėjams“. Remiantis VPT atsakymu, visi Pirkimo dokumentai ar jų pakeitimai turi būti išviešinami visiems pirkimu galimai suinteresuotiems tiekėjams - tiek prisijungusiems, tiek neprisijungusiems prie Pirkimo. Remiantis teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, nuostatomis, teismų praktika, akivaizdu, kad visų skelbiamų pirkimų tikslas (tiek mažos vertės, tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų) ir yra būtent toks, kad visi dokumentai būtų prieinami viešai, visiems vienodai, visiems tuo pačiu metu. Atsakovė pažymi, kad skunde išdėstyti paaiškinimai nepaneigia fakto, kad pakeista Pirkimo sąlyga buvo esminė ir turėjo būti išviešinta visiems potencialiems tiekėjams.

Atsakovė nurodo, kad sprendime buvo padaryta techninė klaida, t. y. vietoje nurodyto Aprašo 21.3.7 papunkčio turėjo būti nurodytas 21.3.8 papunktis. Mano, kad neteisingas papunkčio nurodymas, pažeidimo fakto nepanaikina, nes sprendime aiškiai nurodomos pažeidimo fakto aplinkybės, kurios, kaip matyti iš pareiškėjos pateikto skundo, buvo aiškiai suprantamos ir pačiai pareiškėjai. Pažymi ir tai, kad remiantis skunde išdėstytais teiginiais, pareiškėja puikiai suprato, jog sprendime buvo padaryta techninė klaida nurodant Aprašo punktą ir kuris punktas turėjo būti nurodytas.

Atsakovė sutinka, kad pažeidimų tyrimai atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10­04 įsakymu Nr. 1K-316, (toliau - PAFT) nustatyta tvarka. Pažymi, kad nuo įtariamo pažeidimo užregistravimo per 30 dienų bet kurią dieną gali būti priimtas sprendimas dėl pažeidimo (tiek antrą dieną, tiek ketvirtą dieną, tiek trisdešimtą dieną). Primena, kad ginčo atveju įtarimo pažeidimo tyrimo pradžia buvo 2020-02-20, o sprendimas dėl pažeidimo priimtas 2020-02-24, nepraėjus PAFT 304 punkte nustatytam 30 dienų terminui, bet taip pat ir nepraėjus PAFT 303 punkte nustatytam 7 dienų terminui. CPVA 2020-02-24 raštu Nr. 2020/2-1438 informavo pareiškėją apie tai, kad buvo pradėtas pažeidimo tyrimas ir apie sprendimo priėmimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad CPVA neinformavo apie pradėtą pažeidimo tyrimą ar, kad buvo pažeista PAFT nustatyta pažeidimo tyrimo tvarka, CPVA pažeidimo tyrimą atliko pagal visas pažeidimų tyrimo procedūros taisykles.

Atsakovės teigimu, pagal PAFT 304 punkto nuostatas CPVA neturi pareigos visais atvejais kreiptis į Projekto vykdytoją dėl paaiškinimo, įgyvendinančioji institucija turi tokią teisę, bet ne pareigą. Šiuo atveju pažeidimas buvo akivaizdus ir nustatomas iš CVP IS esančių Pirkimo dokumentų, be to niekaip negali būti paaiškintas, nes vertinami jau įvykę faktai ir jų teisėtumas pagal VPĮ reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde nenurodė, kokius konkrečiai duomenis CPVA procedūros atlikimas su trūkumais jai sukliudė pateikti, t. y. ar būtų galėjusi pateikti kokius nors naujus įrodymus ar dokumentus, dėl kurių pažeidimas galėjo būti ištaisytas ir priimtas kitoks sprendimas, ar kuo konkrečiai pasireiškė teisės būti išklausytam suvaržymas. Tai, kad pareiškėja nesutinka su sprendime nurodytais argumentais dėl faktinių aplinkybių vertinimo, yra nagrinėjimo teisme dalykas, o teisės būti išklausytam administracinių procedūrų metu įgyvendinimo kontekste jokių esminių faktinių aplinkybių vertinimui lemiamą reikšmę galėjusių turėti įrodymų pareiškėja nepateikė net ir su skundu.

Pažymi ir tai, kad pareiškėjos teisė skųsti sprendimą apribota nebuvo, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo, kuria pareiškėja ir pasinaudojo pateikdama skundą. Atsakovės manymu, pareiškėjos teiginys, kad CPVA įtariamą pažeidimą tyrė nesilaikydama pažeidimų tyrimo procedūros, yra nepagrįstas ir niekinis.

Atsakovė paaiškina, kad sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, perkančiosios organizacijos veiksmai Pirkimo vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, todėl administracinis aktas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusios institucijos atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokio sprendimo laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. CPVA atliko visas procedūras sąžiningai, teisingai, pagal visas taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo pažeistas nei vienas VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintas principas, CPVA priimtas sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus.

Pažymi, kad CPVA finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi PAFT, Gairių ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528, nuostatomis, o taip pat atsižvelgdama į visas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, tokias kaip: galimybę kitiems tiekėjams pateikti pasiūlymą, pažeistas VPĮ ir Aprašo normas, pareiškėjos veiksmus. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad LVPA Pirkime vadovavosi ir pasiūlymus vertino pagal pakeistas, pirminiame skelbime nepaskelbtas sąlygas, pagal analogiją buvo pritaikytos atitinkamos Gairių normos. Remiantis Gairių ir naujų Gairių reglamentavimu, buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija.

Atsakovės teigimu, pareiškėja savo veiksmais (pakeisdama esminę Pirkimo sąlygą pagal tiekėjo paklausimą ir neišviešindama jos visiems suinteresuotiems prie Pirkimo neprisijungusiems tiekėjams) apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė galimybių Pirkime sudalyvauti ir konkurencingus pasiūlymus pateikti tiekėjams, kurie galėjo atitikti pakeistą (palengvintą) Pirkimo sąlygą, apie kurią iš viešai prieinamų Pirkimo dokumentų nežinojo. Pareiškėja savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas Aprašo nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu. Vadovaujantis LAT praktika, pažeidus viešųjų pirkimų principus, nurodytus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, kartu yra nepasiekiamas viešųjų pirkimų tikslas, nurodytas VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje, t. y. pažeidus viešųjų pirkimų principus, kurių tikslas yra užtikrinti tinkamą konkurenciją viešajame pirkime, negalima teigti, kad sudaryta pirkimo sutartis leidžia perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir taip pasiekti viešųjų pirkimų tikslą. Pareiškėjo teiginys, kad CPVA neįvertino, jog tariamas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, suponuoja paties jo paties pripažinimą, kad pažeidimas buvo. Pažymi, kad faktas, jog Pirkimo vykdymo metu esminių sąlygų pakeitimas apribojo dalyvavusių Pirkime tiekėjų ratą: sumažino realią konkurenciją, užkirto kelią varžytis gerokai didesniam skaičiui tiekėjų bei galimai gauti dar geresnę kainą, neleido pasiekti viešųjų pirkimo tikslo (užtikrinti konkurencija ir racionaliai panaudoti lėšas), negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, o priešingai, turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį rezultatui. Pažeidimas nustatytas ir finansinės korekcijos dydis yra parinktas tinkamai ir yra proporcingas padarytam pažeidimui.

Pareiškėja nesutinka su sprendimu, nelaiko, jog atlikti Pirkimo sąlygų patikslinimai yra esminiai, todėl CPVA pritaikytos finansinės korekcijos neproporcingos tariamiems pažeidimams ir pažeisti finansinių korekcijų taikymo tikslai. Be to CPVA nesilaikė pažeidimų tyrimo procedūros ir pažeidė gero administravimo principą, o priimtas sprendimas nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsakovės teigimu, pareiškėja pakeisdama esminę Pirkimo sąlygą pagal tiekėjo paklausimą ir neišviešindama jos visiems suinteresuotiems prie Pirkimo neprisijungusiems tiekėjams, apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė galimybių Pirkime sudalyvauti ir konkurencingus pasiūlymus pateikti tiekėjams, kurie galėjo atitikti pakeistą (palengvintą) Pirkimo sąlygą, apie kurią iš viešai prieinamų Pirkimo dokumentų nežinojo. Pareiškėja savo veiksmais pažeidė ne tik Aprašo nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu.

Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau - Taisyklės) bei PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: 9.3 punktas įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai, 9.3.1 punktas tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus. nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai; 9.3.4 punktas atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; 9.3.5 punktas atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka, 9.3.7 punktas atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus. Teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimų dėl tolesnių veiksimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui ir atlieka kitas funkcijas.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (LAT apžvalgą „Viešųjų pirkimų principai“).

Byloje taip pat nustatyta, kad LVPA, patikslinusi Pirkimo sąlygų 16.4 punkto kvalifikacijos reikalavimą, t. y. jį sumažindama, pasiūlymų pateikimo termino nepratęsė, jis liko toks pats, koks ir buvo numatytas Pirkimo pradžioje – 2018-07-19, o patikslinta informacija buvo paskelbta taip, kad ją galėjo matyti tik prie Pirkimo prisijungę tiekėjai, t. y. jos nepaskelbė visiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiek planuojant pirkimus, tiek jiems rengiantis, negali būti siekiama dirbtinai sumažinti konkurenciją, o konkurencijos sumažinimu laikoma, be kita ko, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams

Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo pirkimo tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, ir projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių ar paslaugų kainos neviršytų analogiškų prekių ar paslaugų vidutinių rinkos kainų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo pirkimo tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, ir projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių ar paslaugų kainos neviršytų analogiškų prekių ar paslaugų vidutinių rinkos kainų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

PAFT nustatė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014-09-08 Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos“ elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397), vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarką.