Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2009-04-28 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją parduoti ir kitaip pla­tin­ti, o būtent: 2016-06-28 14 val., sulaikymo metu automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai laikė prie savęs 1,142 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol tą pačią dieną 14.05 val., asmens kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) ją rado ir paėmė po­li­cijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. T. buvo kaltinamas, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, o būtent: nuo tiksliai nenustatyto laiko, netu­rė­da­mas leidimo, neteisėtai, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikė 9 mm kalibro pistoletą „Makarov“, po ko, 2015 m., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)rajone, 137 krašto kelyje (duomenys neskelbtini), ties 28 ki­lo­metru realizavo – perdavė remontuoti A. V., tuo pačiu sutardamas dėl šau­na­mų­jų ginklų – mažo kalibro šautuvo TOZ8 su optiniu taikikliu ir duslintuvu, pritaikyto šau­dyti 5,6 mm ka­lib­ro šoviniais bei pistoleto kulkosvaidžio MP 63 RAK su duslintuvu įsigijimo, pa­lik­damas kaip garantą 500 eurų užstatą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis 2015 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, Kau­no mieste, netoli (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, netei­sė­tai įgijo iš A. V. mažo kalibro šautuvą TOZ8 su optiniu taikikliu ir duslintuvu, pri­tai­ky­tą šaudyti 5,6 mm kalibro šoviniais, ir pistoletą kulkosvaidį MP 63 RAK su duslintuvu sumo­kė­da­mas po 1000 eurų, bei A. V. grąžintą po nežymaus defekto pašalinimo, tvarkingai veikiantį 9 mm kalibro pistoletą „Makarov“, kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaud­menų kontrolės įsta­ty­mą civilinėje apyvartoje draudžiami. Dėl šių veiksmų E. T. buvo kaltinamas pada­ręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Liudytoja L. S. su E. T. pažįstama daugiau nei pusantrų metų. Buvo rekomenduota pas jį tvarkyti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Maždaug prieš metus buvo pakviesta sutvarkyti butą. Bute buvo netvarka po gero baliaus. Pradėjo plauti indus. Tada įėjo penki vyrai ir viena moteris, ir E. T.. Tai buvo pareigūnai. Jie pažiūrėjo liudytojos dokumentą, pasakė pasiimti daiktus ir išeiti. Liudytoja buto sutvarkyti nespėjo.

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3157)-IS1-3622 matyti, kad asmens kratos metu pas E. T. rastų ir paimtų baltos spalvos miltelių iš dvie­jų plastikinių maišelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė 1,142 g. Specialisto išvadoje nurodoma, kad vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės me­džia­gos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos mi­nis­tro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, bei 2015-03-10 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos mi­nistro įsakymu Nr. V-336, kokainas yra narkotinė medžiaga (t. 2, b. l. 123-124).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 1772/2016 (01) matyti, kad E. T. šlapime (paimtas 2016-07-05 11 val. 25 min. – t. 2, b. l. 153) kokaino, kokaino metobolitų nerasta (t. 2, b. l. 152, 153).

Motyvuojamoji dalis

Nors narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybės nėra tikrai žinomos (jos įgijimas E. T. ir nėra inkriminuotas), neatmestina, kad ji galėjo būti palikta pas kaltinamąjį galimai viešėjusių merginų, apie ką E. T. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagri­nė­ji­mo metu. Kaltinamasis neigia, kad jam apie tai buvo žinoma, kad ši medžiaga priklausė jam. Tačiau kal­tinamasis pripažįsta, kad krepšelis priklausė jam, kad jame buvo susidėjęs savo pinigus ir doku­men­tus. Teismas spren­džia, kad liudytojų M. D., M. S., G. M., V. G. parodymai apie tai, kad E. T. buvo sulaikytas automobilių plovykloje su savo krepšeliu, kurį norėjo pa­likti auto­mo­bi­lių plovykloje, šių liudytojų bei liudytojų D. R. ir E. N. parodymai apie paketėlių su kokainu aptikimą E. T. turėtame krepšelyje su jo pinigais ir dokumentais bute at­lie­kant jo asmens kra­tą, apie tai, kad prieš kratą ant stalo, ant kurio buvo sudėti iš kaltinamojo krep­še­lio išimti pinigai ir do­kumentai su kokaino paketėliais, nebuvo jokių kitų daiktų, apie E. T. reak­ciją į šį radinį, kad liudytojams susidarė įspūdis, jog kaltinamasis supranta, kad paketėliuose yra nar­kotinė medžiaga, pagrindinėse detalėse iš esmės sutampa tar­pu­sa­vyje ir papildo vieni kitus. Todėl teismas nemato priežasčių abejoti teismo posėdyje liudytojų pa­teik­tų parodymų tei­sin­gumu ir netikėti jais.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo eigoje kaltinamojo pozicija dėl narkotinės medžiagos atsiradimo jo bute aplinkybių keitėsi. Pirmą kartą apklausiamas jis patvirtino, kad pakelius su narkotine medžiaga jo namuose kažkas paliko, jis ruošėsi pakelius išmesti (t. 2, b. l. 162-164). Vėliau tvirtino, kad pakelius su kokainu turėjo jo pasikviestos merginos, kurios ir vartojo šią medžiagą jo namuose, ir greičiausiai čia paliko ją (t. 2, b. l. 167-171, 189-190). Teismo posėdyje jau tvirtino, kad nepas­tebėjo, kad mer­gi­nos būtų vartojusios narkotikus. Teismas vertina šiuos parodymus tiek, kiek jie atitinka kitus byloje nustatytus duomenis.

Teismas nenustatė, kad atliekant kratą E. T. bute, ar atliekant jo asmens kratą būtų pažeisti BPK 145 ar 146 straipsnių reikalavimai.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusi­kals­ta­ma veika yra padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiai kaltės formai konstatuoti kaltininkas turi bent ben­drais bruožais suvokti, jog medžiagos, su ku­riomis susiję jo veiksmai, yra psi­chotropinės ar narkotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-32/2006, 2K-532/2009, 2K-13/2011 ir kt.).

Ikiteisminio tyrimo metu E. T. duoti parodymai apie tai, kad jo viešnios jo bute vartojo kokainą, aukščiau aptarti liudytojų parodymai apie kal­ti­na­mojo reakciją suradus pakelius su baltos spalvos milteliais, kad jis nenustebo pamatęs rastus paketėlius, aplinkybė, kad E. T. anksčiau buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teismo vertinimu, teikia pakankamai pagrindo spręsti, kad jis ne atsitiktinai susidūrė su tomis medžiagomis. Įvertinęs pami­nė­tus bylos duo­me­nis teismas sprendžia, kad jie pakankamai patikimai pa­tvirtina, kad E. T. buvo žinoma apie jo krepšyje rastos medžiagos pobūdį ir paskirtį, t. y. kad jo turėtuose pakeliuose yra narkotinė me­džiaga, kad jis turėjo tikslą laikyti būtent narkotinę medžiagą, t. y. šią medžiagą laikė esant jo veiks­muose tiesioginei tyčiai. Todėl E. T. jo kaltė neteisėtai disponavus narkotine medžiaga yra įrodyta.

E. T. neturėjo leidimo disponuoti narkotine medžiaga. Lietuvos Respublikos svei­ka­tos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsa­kymo Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, di­de­lio ir labai didelio kiekio nustatymo reko­men­da­cijų“ 5¹ p. nustatyta, kad kokaino nedidelis kiekis pripažįstamas iki 0,2 g, o dideliu kiekiu pripažįstama virš 20 g kokaino. Kadangi E. T. neteisėtai disponavo 1,142 g narkotinės medžiagos, t. y. ar­ti­mesniu nedideliam kiekiui, ir atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kal­tinamasis neturėjo tikslo platinti šią medžiagą.

Nusikalstamos veikos kva­li­fi­kavimui pagal BK 259 straips­nio 1 dalį narkotinės medžiagos lai­ky­mo trukmė nėra reikš­min­ga. Į ją at­sižvelgiama nustatant bausmę. Taigi, nustačius narkotinės me­džiagos laikymo faktą, E. T. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalies požymius.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl E. T. kaltinimo disponavimo ginklais

Kaltinamajame akte kaltinimas E. T. neteisėtu disponavimu ginklais grindžiamas liu­dytojo A. V. parodymais, aplinkybėmis, kad kratų metu A. V. garaže ir gyve­na­mo­joje pa­tal­poje rasti ginklai, šoviniai ir kiti daiktai, specialistų išvadomis, kad pas A. V. rasti ginklai ir šoviniai yra tin­ka­mi šaudyti, užfiksuotų E. T. ir A. V. tarpusavio tele­fo­ni­nių pokalbių faktu.

Kadangi liudytojas A. V. dėl kraštutinai sunkios sveikatos būklės negalėjo da­ly­vau­ti teismo posėdyje (t. 4, b. l. 110), buvo perskaityti jo parodymai (t. 1, b. l. 144-149), duoti iki­teis­mi­nio tyrimo teisėjui 2016-06-07 (BPK 276 str. 1 d. 1 p.), kurių metu tuomet įta­riamasis A. V. parodė, kad 2015 m. vasarą, tiksliai laiko neprisimena, jam paskam­bi­no E. (taip nu­ro­dy­ta pro­to­ko­le) ir jie susitiko šalia Šakių. E. jo paklausė, ar turi kokių šaunamųjų ginklų. A. V. pasakė, kad turi mažo kalibro šautuvą TOZ8 su optiniu taikikliu ir dus­lintuvu, pri­tai­ky­tą šau­dyti 5,6 mm ka­lib­ro šoviniais, ir MP 63 RAK pistoletą kulkosvaidį su dus­lintuvu. Šautuvą TOZ8 ir pis­to­letą kulkosvaidį tuo metu turėjo J. D.. Ginklai buvo tinkami šau­dymui. E. pasakė, kad nusi­pirk­tų šiuos ginklus ir davė jam kaip garantą, kad pirks – 500 Eur. Susitikimo metu E. liudytojui perdavė 9 mm kalibro pistoletą MAKAROV (PM), kuris buvo netvarkingas, pa­pra­šė su­re­montuoti šį ginklą. Šį ginklą A. V. suremontavo. Šautuvą ir pis­to­letą kulkosvaidį A. V. gavo iš J. D.. Po savaitės A. V. Erdvilijui grąžino pistoletą PM ir perdavė minėtą šautuvą ir pistoletą kul­kosvaidį. E. jam sumokėjo po 1000 Eur už kiek­vieną ginklą.

Be to, liudytojo A. V. parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duo­ti iki­teisminio tyrimo pareigūnui 2016-06-08 (t. 1, b. l. 153-156) (BPK 276 str. 4 d.), kuriuose A. V. parodė, kad ginklų perdavimo E. aplinkybes prisiminė po apklausos pas tyrėją ir jas nu­ro­dė apklausoje teisme. Per 2013-2016 metus buvo daug įvairių įvykių susijusių su ginklais, todėl tam tikras aplinkybes jis pamiršo, jas prisimena tyrimo metu. E. grąžino sutvarkytą pistoletą ir par­da­vė MP 63 RAK bei šautuvą TOZ su optika ir duslintuvu 2015 metais pavasarį. E. telefonu pa­sakė jam atvažiuoti į Kauną, prie „(duomenys neskelbtini)“, prie mėsos parduotuvės. Atvažiavo apie 8-9 val. Liu­dy­to­jas ginklus atvežė savo automobiliu R. E. atvažiavo 8 klasės juodu automobiliu BMW.

Iš 2017-03-28 įtariamųjų A. V. ir E. T. akistatos protokolo matyti, kad įta­riamasis A. V. patvirtino, kad šaunamuosius ginklus realizavo E. T.. Įtaria­ma­sis E. T. šias aplinkybes neigė (t. 2, b. l. 183-186).

Iš 2016-06-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. V. parodymuose minimą kaip E. atpažino E. T. (t. 1, b. l. 150-152).

Iš 2016-06-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis A. V. parodė susitikimo su E. T. vietą – (duomenys neskelbtini), 137 krašto kelyje (duomenys neskelbtini), ties 28 kelio kilometru ir paaiškino, kad šioje vietoje iš jo remontui gavo 9 mm kalibro pistoletą Ma­ka­rov ir piniginį avansą už sutartus parduoti ginklus (t. 1, b. l. 187-194).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad A. V. nau­dojosi mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), kad E. T. naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. fiksuoti A. V. ir E. T. tarpusavio pokalbiai (t. 1, b. l. 200).

Iš 2016-06-28 kratos protokolo matyti, kad E. T. gyvenamojoje vie­toje adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rasta dėžutė su 17 šovinių tūtelių, kiti daiktai (t. 2, b. l. 19-22).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pažymos matyti, kad 17 šovinių Browning kurz tūtelių yra šautos pistolete Kevin ZP 98 Nr. B01171 (legaliai E. T. laikyto ginklo) (t. 2, b. l. 24).

Iš 2016-07-07 apžiūros protokolo matyti, kad asmens kratos metu pas E. T. paimtas mo­bilaus ryšio telefonas su SIM kortele, kurios kortelės atminties adresų knygelėje yra įrašas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 104-111).

Liudytoja B. A. parodė, kad su E. T. pažįstama 3-4 metai. 2015 m. pavasarį E. T. mašina BMW su juo ir savo mažamečiu sūnumi va­žia­vo link (duomenys neskelbtini). Kelionė vyko ekspromtu, vienai nakčiai, pailsėti. Pakeliui buvo sustoję, bet neįsiminė ką sutiko.

Liudytojas M. J. parodė, kad su E. T. draugai nuo vaikystės, susitinka. Tarėsi važiuoti pažvejoti poilsiavietėje V. prie (duomenys neskelbtini). Liudytojas negalėjo važiuoti, davė E. T. raktą, pats nenuvyko. Apie draugus ir ginklus E. T. nepasakojo.

Liudytoja R. V. parodė, kad A. V. yra jos vyras. Kaltinamojo nėra mačiusi. Su vyru apie jo draugus nebendravo. Kratos metu buvo rasti vyro išardyti ginklai, šo­vi­niai, kolekciniai kardai. Su A. V. 2015 metais nėra važiavusi į (duomenys neskelbtini). Vyras serga, gydomas reanimacijoje, jo būklė kritiška. Su juo kartu negyveno, jis gyveno Ispanijoje.

Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pa­grįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ar įro­dy­mai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.

Įvertinęs byloje pateiktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad jų nepakanka patvirtinti E. T. kaltei neteisėtai disponavus ginklais, t. y. padarius nusi­kals­tamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Faktas, kad E. T. galėjo neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais tiesiogiai tvir­ti­namas tik liudytojo A. V. parodymais. Vienintelio liudytojo, kuris pats buvo įtariamas netei­sė­tu disponavimu šaunamaisiais ginklais, parodymams turi būti keliami didesni reikalavimai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objek­ty­vumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos me­džiaga (kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008).

Kaip minėta, kaltinimas dėl disponavimo ginklais E. T. pagrįstas tik vieninteliais A. V., kurio teismas neturėjo galimybės apklausti dėl jo sveikatos būklės, kuris taip pat buvo įtariamas neteisėtu disponavimu ginklais (t. 1, b. l. 132-133) ir apklausiamas dėl savo pa­da­rytų nusi­kalstamų veikų, nenuosekliais parodymais. Byloje pateiktoje pirmoje apklausoje (t. 1, b. l. 135-141) de­taliai apklausiamas apie savo ir kitų asmenų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu dis­po­na­vimu ginklais, A. V. nenurodė E. T., kaip dalyvavusio viename iš jo paties nu­si­kals­tamų veikų epizodų. E. T. kaltinančias aplinkybes A. V. nurodė tik apklau­sia­mas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 144-149). Vėliau tai patvirtino apklausiamas policijos pa­rei­gū­no ir akistatoje su E. T.. Apklausoje pas teisėją A. V. nurodė, kad E. T. pistoletą taisė ir atidavė sutaisytą, bei pardavė jam kitus du ginklus 2015 m. va­sarą. Ap­klau­soje pas pareigūną ir akistatoje su E. T. nurodė, kad tai vyko 2015 m. pavasarį, kai buvo plik­šala. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. V. vėl tvirtino, kad iš E. T. pis­toletą re­montui paėmė 2015 m. vasarą. Byloje nėra detalesnės informacijos apie A. V. galimą ginklų perdavimą E. T., kurią būtų galima kaip nors išsamiau patikrinti. Akistatoje su A. V. kaltinamasis nepatvirtino šio liudytojo teiginių.

Tarp E. T. ir A. V. užfiksuoti trys telefono skambučiai: du skambučiais 2016-04-14, ir vienas – 2016-05-17. Pirmas skambutis buvo iš A. V. telefono. Daugiau tele­fo­ninių ryšių tarp šių asmenų neužfiksuota. Teismas sprendžia, kad šių užfiksuotų kaltinamojo ir A. V. pokalbių telefonu, buvusių praėjus metams laiko po E. T. inkriminuotos nusi­kals­tamos veikos, nėra pagrindo susieti su šia veika. Kalti­na­masis neneigia ir inkriminuoto nusi­kal­ti­mo laikotarpiu buvus pokalbius telefonu su A. V., buvus susitikimą su juo, nurodė tai ga­linčią patvirtinti liu­dytoją A. B.. Tačiau nėra paneigta E. T. versija dėl kitokios jų ben­dra­vimo telefonu ir su­si­tikimų priežasties – kad A. V. norėjo pasiskolinti pinigų. Kadangi tik­rojo jų pokalbių ir su­sitikimo tikslo ir paskirties nepa­tvirtina jokie bylos duomenys, teismas nelaiko jų savaime patvir­ti­nan­čiais E. T. kaltę pa­da­rius jam inkriminuojamą nusikaltimą (BK 253 str. 2 d.).

Byloje pateikti dokumentai – kratos protokolų kopijos (t. 1, b. l. 30-46, 104-116), specialistų išvados apie kratų metu pas A. V. rastus ginklus, šaudmenis (t. 1, b. l. 54-56, 60-66, 72-74, 78-84, 87-88, 95-101, 124-127), kurie patvirtina aplinkybes, jog A. V. disponavo įvairiais ginklais ir šaudmenimis, nei komplekse su A. V. parodymais, nei patys savaime E. T. kaltės padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą nepatvirtina.

Ginklų perdavimo aplinkybių niekas iš pašalinių asmenų nematė; kaltinime nurodyti ginklai pas E. T. nerasti; atliekant kratas tiek E. T. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (t. 2, b. l. 9-10), tiek faktinėje gyvenamojoje vietoje (t. 2, b. l. 19-22), tiek automobilyje (t. 2, b. l. 44-46), tiek nau­do­jamų garažų patalpose (t. 2, b. l. 67-71, 79-83) jokių šaunamųjų ginklų, šaudmenų nerasta; kaltinamasis nuosekliai neigė per­da­vęs A. V. remontuoti pistoletą, ar pirkęs iš jo kokius nors ginklus; kaltinamojo parodymai, kad jis ir A. V. buvo susitikę pastarojo iniciatyva dėl to, jog A. V. no­rė­jo pasis­ko­linti iš E. T. pi­nigų, kadangi jau tuo metu sirgo onkologine liga, nėra paneigti; byloje nenustatyta jokių kitokių duomenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų pa­tvirtinti A. V. parodymuose pateiktą informaciją apie E. T. disponavimą ginklais.

Teismas nemato galimybės remtis vien tik parodymais asmens, kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl tos pačios ir kitų analogiškų nusikalstamų veikų, kurie nėra visiškai nuoseklūs, ir kuris duoda parodymus apie, tikėtina, ir savo padarytą nusikalstamą veiką, nes jis galėjo būti suinteresuotas išvengti atsa­ko­my­bės arba sušvelninti ją.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties bu­vimas kal­ti­na­mo as­mens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teis­mas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame po­sėdyje iš­tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grin­džiamas prie­lai­do­mis, bet tik patikimais įrody­mais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų ana­lizės turi logiškai išplaukti kal­ti­na­mo­jo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieš­ta­rau­jan­tys duomenys. Iš Lietuvos Respublikos Kons­titu­cijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abe­jonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuo­monės, kad apkaltinamasis nuos­prendis negali būti grin­džia­mas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, negin­či­ja­mai patvirtinančiais kalti­na­mojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013). Vadovaujantis nekal­tu­mo prezumpcijos prin­cipu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vyk­dan­čioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti ver­ti­na­mos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abe­jo­nėms pašalinti ir nepa­vykus to padaryti, abejones vertinti baudžia­mo­jon atsakomybėn traukiamo asmens nau­dai ir drau­džia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai ap­linkybių priimti apkaltinamąjį nuos­prendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendžia, kad įtariamojo A. V. parodymai nei patys savaime, nei komplekse su kitais paminėtais įrodymais neabejotinai nepatvirtina fakto, kad E. T. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ar atliko kitokius su tuo susijusius nu­si­kalstamus veiksmus. Teismas sprendžia, kad visi kiti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – liu­dy­to­jų parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokolai ir kiti dokumentai nei kiekvienas atskirai, nei visumoje, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina E. T. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką (BK 253 str. 2 d.).

Teismas konstatuoja, jog šis kaltinimas E. T. grin­džiamas prie­laidomis, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų E. T. kaltę, kad jis realizavo – perdavė remontuoti A. V. pistoletą „Makarov“, susitarė su A. V. dėl mažo kalibro šautuvo TOZ8 su optiniu taikikliu ir duslintuvu bei pis­to­le­to kulkosvaidžio MP 63 RAK su duslintuvu įsigijimo ir vėliau neteisėtai įgijo iš A. V. šiuos ginklus, bei A. V. suremontuotą pistoletą „Ma­karov“. Visas abe­jones ver­tin­da­mas kalti­na­mo­jo naudai teismas sprendžia, kad E. T. dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusi­kal­timo ar baudžiamojo nusižengimo po­žy­mių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, veiksmų tikslus ir motyvus, į E. T. as­me­ny­bę. Kalti­na­masis E. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, buvo teistas Vilniaus apygardos teismo 2009-04-28 pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda (t. 4, b. l. 1-12), bauda pabaigta sumokėti 2017-09-18 (t. 4, b. l. 14, 15, 92, 93), todėl teistumas nėra išnykęs. E. T. buvo daug kartų baustas adminis­tra­cine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimu (t. 3, b. l. 191-200), yra bedarbis (t. 4, b. l. 94). E. T. atsa­ko­mybę lengvinančių ir atsakomybę sun­ki­nan­čių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta nusikalstama veika. Kalti­na­ma­sis laikė nedi­de­lį kiekį narkotinės me­džia­gos, disponavo šia medžiaga trumpą laiką, nėra paneigta, kad narkotinė medžiaga pas jį pateko atsitiktinai. Nors E. T. nusikalto neišnykus teistumui už su narkotikų neteisėtu disponavimu susijusius nusikaltimus, pa­da­rytus 2008 metais, tačiau pažymėtina, kad už tas nusikalstamas veikas jis buvo teisiamas 2009 metais. By­loje nėra duomenų, kad po to iki šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos, t. y. daugiau kaip per septynerius metus jis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų. Be to, nors nuo šios nusikalstamos veikos padarymo praėjo apie pusantrų metų, byloje taip pat nėra duomenų, kad E. T. būtų dar nusi­kal­tęs. Atsižvelgiant į visas aukš­čiau minėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad E. T. gali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 str.), kurios dydis nustatomas mažesnis už vidurkį (BK 61 str.).

E. T. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2016-06-28 (t. 2, b. l. 97-98). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (t. 3, b. l. 8-9). Vilniaus apygardos teismo 2016-07-14 nutartimi E. T. suėmimas panaikintas ir paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai re­gis­truotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 20-23). Prokuroro 2016-12-12 nutarimu E. T. kardomosios priemonės įpareigojimas pe­rio­diškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas panaikintos, palikta kardomoji prie­mo­nė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 46-49). Kadangi kaltinamajam ski­ria­ma su laisvės atė­mimu nesusijusi bausmė, kardomoji priemonė panaikinama.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į ski­riamą bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusi narkotinė me­džiaga – vokas su kokainu (bendras kiekis –1,363 g; grynos medžiagos – 1,051 g) perduotas saugoti į Lietuvos kriminalinės policijos biuro saugyklą (t. 2, b. l. 125), su­naikintini, kadangi narkotinės me­džiagos apyvarta yra uždrausta (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 da­limi, 5 dalies 1 punktu, 304, 305 straipsniais ir 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi teismas

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičius E. T. sulaikyme ir suėmime iš­bū­tą laiką – 2016 m. nuo birželio 28 d. iki liepos 14 d., viso 16 dienų, vieną buvimo su­laikyme ir suėmime dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai, galutinę bausmę nustatyti 68 MGL (2184,28 Eur) dydžio baudą.

E. T. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, tu­rin­ti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižen­gimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę E. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su kokainu (bendras kiekis – 1,363 g; grynos medžiagos – 1,051 g) – su­naikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.