- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-2171-565/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12544-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Mitrada“
- Ieškovas
- „Autowelt“ GmbH
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Mitrada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Autowelt“ GmbH ieškinį atsakovui UAB „Mitrada“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „Autowelt“ GmbH kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Mitrada“ 9 232,75 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą nuo 2009 m. siejo sunkvežimių remonto paslaugų teikimo santykiai – atsakovo darbuotojai į ieškovo servisą pristatydavo remontuoti sunkvežimius, o ieškovas, atlikęs reikalingus remonto darbus, išrašydavo atsakovui apmokėti sąskaitas. Ieškovo teigimu, laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2010-03-02 jis pateikė atsakovui apmokėti 18 sąskaitų, iš kurių matyti, kad atsakovui buvo suteikta paslaugų iš viso už 9 232,75 Eur. Sąskaitose nurodyta, kokiam atsakovo automobiliui, kokias paslaugas ir kada ieškovas suteikė, kiek jos kainavo, vairuotojo pavardė. Suremontuotus atsakovui priklausančius sunkvežimius atsiimdavo atsakovo darbuotojai, pateikę atsakovo įgaliojimus, kuriuose įrašyta sąskaita, išrašyta dėl atliktų remonto darbų, konkretus sunkvežimis, nurodant jo kėbulo numerį ir asmenį, turėjusį jį pasiimti. Ieškovo teigimu, atsakovas iki šiol nėra su juo atsiskaitęs, nors 2013-01-17 jam buvo pateikta pretenzija. Dublike ieškovas nurodė, kad, pagal CPK 184 str. 1 d., atsakovas, teigdamas, jog parašai įgaliojimuose suklastoti, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Ieškovas pažymėjo, kad tarp jo ir atsakovo buvo susiklosčiusi verslo praktika, pasitikėjimo santykiai, todėl sąskaitos visuomet buvo išrašomos automobilius vairuojantiems asmenims, kurie ir pasirašydavo už tinkamai atliktus darbus. Darbus visada užsakydavo ir priimdavo atsakovo darbuotojai – vairuotojai, kurie buvo įgalioti valdyti transporto priemones atsakovo vardu. Ieškovo išrašomoms sąskaitoms Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas netaikytinas, nes ieškovas yra Vokietijos įmonė. Ant kiekvienos sąskaitos yra tiek atsakovo spaudas, tiek jo darbuotojų parašai, iš kurių galima identifikuoti pasirašiusį asmenį. Be to, ieškovas turi visų transporto priemonių vairuotojų pasų ir remontuotų automobilių su tuo metu buvusia rida dokumentų kopijas. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas turi pareigą atsiskaityti už tinkamai atliktus automobilių remonto darbus, o atsiskaityti pavėlavęs – mokėti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Mitrada“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas patvirtino, kad iki 2010 m. jis naudojosi ieškovo teikiamomis automobilių remonto paslaugomis, tačiau nuo 2010 m. ieškovo paslaugomis nesinaudojo, ir jokių sąskaitų iš ieškovo nėra gavęs. Atsakovo teigimu, įgaliojimuose esantys jo darbuotojų parašai netikri. Be to, įgaliojimais konkretūs asmenys buvo įgalioti konkrečiu automobiliu vežti prekes, o ne pasirašyti sąskaitas ar priimti atliktus darbus. Atsakovo teigimu, ieškovo pateiktos sąskaitos neatitinka Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo imperatyvių reikalavimų, todėl yra negaliojančios, ir atsakovas jas apmokėti pareigos neturi. Dėl šios priežasties atsakovas nesutiko ir su ieškovo reikalavimu priteisti procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Triplike atsakovas nurodė, kad nėra pritaręs susitarimams pagal ieškovo pateiktas sąskaitas, nes tokių paslaugų nėra gavęs (CK 2.133 str. 6 d.). Vairuotojų pasų ir transporto priemonių dokumentų kopijos pas ieškovą likusios nuo ankstesnio bendradarbiavimo, jomis ieškovas nesąžiningai pasinaudojo dar kartą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas yra priimtas, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, todėl jame ir Vokietijos teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai apskaitos dokumentams yra analogiški ir turi būti taikomi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 7 142,65 Eur skolos, 7,51 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 072,9 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs tai, kad abi ginčo šalys aiškiai išreiškė savo valią jų teisiniams santykiams taikyti Lietuvos materialiąją teisę, teismas, spręsdamas šalių ginčą vadovavosi Lietuvos teise, lyginamuoju aspektu atsižvelgdamas į atitinkamas Vokietijos teisės normas. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui pastarajam priklausančių automobilių remonto paslaugas teikė be rašytinės sutarties, šalių žodinių susitarimų ir susiklosčiusios tarpusavio santykių praktikos pagrindu: automobilius remontuoti į ieškovo servisą Vokietijoje pristatydavo atsakovo vairuotojai ir, pateikę tam tikros formos atsakovo išduotus įgaliojimus, suremontuotus automobilius iš ieškovo serviso atsiimdavo; dėl konkrečių remonto darbų, jų apimčių tardavosi, apmokėjimo klausimus spręsdavo atsakovo administracijos darbuotojai. Ieškovas pasidarydavo vairuotojų asmens dokumentų, automobilių techninių pasų kopijas. Už atliktus darbus išrašomose sąskaitose, be kitų duomenų, įrašydavo konkretaus automobilio markę, kėbulo numerį, tuometinę ridą, taip pat vairuotoją. Atsakovas ieškovo išrašytas sąskaitas apmokėdavo. Skolą už 2009 m. atliktus darbus atsakovas padengė 2010-03-19. Išanalizavęs liudytojų, atsakovo vairuotojų, parodymus bei byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad visi trys iškviesti ir apklausti vairuotojai ieškovo servise buvo 2010 m. sausio mėn., kai, atsakovo teigimu, ieškovo paslaugomis jis jau nesinaudojo. Todėl teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visumos analizė sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog 2010 m. ginčo šalis siejo automobilių techninio aptarnavimo paslaugų teikimo santykiai, analogiški susiklosčiusiems 2009 m. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė atsakovo vairuotojų S. M. ir V. Š. asmens tapatybės kortelių kopijas. Šie liudytojai teismui nurodė, kad ieškovo servise buvo vieną kartą. Tokie bylos duomenys paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovas, reikalaudamas skolos pagal ginčo sąskaitas, naudojasi vairuotojų asmens dokumentų, automobilių techninių pasų, įgaliojimų kopijomis, turėtomis dėl 2009 m. vykusio bendradarbiavimo. Pareiga įrodyti duomenų neteisingumą tenka atsakovui, teigiančiam, kad aptariami duomenys yra išgalvoti (CPK 12 str., 178 str.). Nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų savo atsikirtimų pagrindu nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė. Kartu teismas pažymėjo, kad byloje esančių duomenų detali analizė nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog ginčo sąskaitose nurodytos automobilių ridos yra išgalvotos. Teismas nurodė, kad vien atsakovo, kuris yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, vadovo pareiškimas nėra pakankamas įrodymas jo išduotuose įgaliojimuose esančių vairuotojų parašų teisėtumui paneigti. Atsakovas, be jo vadovų pažymos, kurioje nurodyta, kad ieškovo teismui pateiktų įgaliojimų tuometinė vadovė nepasirašinėjo, kitų įrodymų parašų teisėtumo prezumpcijai paneigti nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Teismas konstatavo, jog atsakovas nesąžiningai remiasi įgaliojimų negaliojimo dėl antspaudo nebuvimo faktu, kadangi iki 2010 m. ieškovui pateikti įgaliojimai yra tokios pačios formos, kokios yra ir ginčijami įgaliojimai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visuose įgaliojimuose yra juridinio asmens – UAB „Mitrada“ – spaudai. Kartu teismas pripažino teisiškai pagrįstais atsakovo argumentus, kad, pagal CK 2.142 str. 3 d., įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja. Nagrinėjamu atveju byloje esančiuose UAB „Mitrada“ įgaliojimuose jų sudarymo data nenurodyta, todėl tokie įgaliojimai negalioja (CK 1.78 str. 5 d.). Tačiau teismas pažymėjo, kad šie dokumentai gali būti vertinami kaip paprasti rašytiniai įrodymai, kuriuose yra duomenų, susijusių su šalių ginčui išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis (CPK 197 str. 1 d.). Dėl to, jog ieškovo pateikti UAB „Mitrada“ dokumentai kaip įgaliojimai negalioja, teismas pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovo vairuotojai, į ieškovo servisą pristatydami automobilius ir juos atsiimdami, veikė ne atsakovo vardu ir ne jo interesais, nenustatė. Teismas nurodė, kad ieškovo išrašytoms sąskaitoms, kuriomis jis remiasi reikalaudamas skolos, Lietuvos viešosios teisės normų reikalavimai netaikytini, kadangi ieškovas yra Vokietijos juridinis asmuo. Teismas nustatė, kad nurodytos sąskaitos atitinka Vokietijos teisės aktų reikalavimus. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jos buvo įtrauktos į „Autowelt“ GmbH finansines ataskaitas. Ieškovas nepateikė tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sąskaitos atsakovui buvo įteiktos, tačiau byloje yra duomenų, jog pretenzijas dėl neapmokėtų sąskaitų ieškovas atsakovui reiškė 2010 m. liepos mėn. Be to, apie ieškovo reikalavimą sumokėti už laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2010-03-02 suteiktas paslaugas atsakovui turėjo būti žinoma iš 2013-01-17 ieškovo atstovų Lietuvoje pateikto pranešimo. Gavęs ginčo sąskaitas, atsakovas, remdamasis tuo, kad jos išrašytos už neužsakytas ir nesuteiktas paslaugas, prieštaravimų ieškovui nereiškė. Teismas nenustatė pagrindo atsakovo argumentus, kad suteiktų paslaugų (atliktų remonto darbų) faktui ir apimčiai įrodyti leistina įrodinėjimo priemonė nagrinėjamu atveju gali būti tik darbų priėmimo-perdavimo aktas, pripažinti pagrįstais. Paslaugų teikimas tiek iki 2010 m., tiek 2010 m. buvo fiksuojamas ieškovo išrašomose sąskaitose, rašytiniuose dokumentuose, pavadintuose įgaliojimais ir patvirtinimais. Šiuos įrodymus ieškovas, įrodinėdamas savo reikalavimų pagrįstumą, pateikė teismui. Patvirtinimuose yra UAB „Mitrada“ spaudas ir parašas. Raštinius įrodymus, pavadintus įgaliojimais, teismas vertino, kaip įrodymus, pagrindžiančius remonto paslaugų suteikimo atsakovui faktą, ir nustatė, kad juose esančios nuorodos į konkrečias sąskaitas patvirtina ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl suteiktų paslaugų apimties ir kainos (CPK 12 str., 178 str.). Ieškinio reikalavimus dėl 934 Eur ir 582,6 Eur pagal sąskaitas Nr. 10TG009, Nr. 10TG011 priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytus, kadangi dėl to paties automobilio 2010-01-07 ir 2010-01-10 išrašyta po dvi sąskaitas, ir šios aplinkybės ieškovo atstovai teismui paaiškinti negalėjo. Teismas taip pat netenkino ieškinio reikalavimų dėl 517,25 Eur ir 56,25 Eur pagal sąskaitas Nr. 10TG056 ir Nr. 10TG061 priteisimo, kadangi dokumentų, pavadintų įgaliojimais, kuriuose įrašytos nurodytos sąskaitos ir kiti duomenys, bei patvirtinimų apie suteiktas paslaugas kopijos nepatvirtintos įstatymo nustatyta tvarka (originalų dokumentą išdavusio (gavusio) asmens) (CPK 114 str. 1 d.). Šių dokumentų originalų ieškovas nepateikė, nurodydamas, kad jie yra pas atsakovą, nors kitų, analogiško pobūdžio, dokumentų originalus ieškovas teismui pateikė. Ieškovas prašė priteisti 8 proc., tačiau teismas priteisė 7,51 proc. dydžio procesines palūkanas, kadangi procesinių palūkanų tarifas buvo pasirinktas ne pagal šiuo atveju taikytiną iki 2013-03-01 galiojusią Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo redakciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Mitrada“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Ginčas kilo dėl transporto priemonių remonto darbų atlikimo, t. y. rangos teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK 6.644 str. – 6.671 str., o ne dėl automobilių techninio aptarnavimo paslaugų teikimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK 6.716 str. – 6.724 str. Taigi šiuo atveju taikytina ir CK 6.662 str. 1 d., kurioje numatyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu. Tokių dokumentų ieškovas į bylą nepateikė.
Ieškovo teismui pateiktos sąskaitos atsakovo nepasirašytos, ir jos atsakovui nebuvo įteiktos, todėl šios sąskaitos nepatvirtina nei darbų užsakymo, nei šalių susitarimo dėl darbų kainos, nei sąskaitose nurodytų darbų atlikimo, nei jų perdavimo atsakovui.
Atsakovo nuomone, ieškovo į bylą pateikti įgaliojimai ir patvirtinimai nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas priėmė ieškovo sąskaitose nurodytus darbus ir įsipareigojo sumokėti šiose sąskaitose nurodytas sumas.
Kadangi įgaliojimai nėra pasirašyti atsakovo vadovo, jie nepatvirtina nei kad juose nurodyti asmenys turėjo teisę atsakovo vardu priimti transporto priemonių remonto darbus ir įsipareigoti sumokėti sąskaitose nurodytas sumas, nei kad šiais įgaliojimais pats atsakovas priėmė ieškovo sąskaitose nurodytus darbus ir įsipareigojo apmokėti įgaliojimuose nurodytas sąskaitas. Įgaliojimuose apskritai nenurodyta, kas juos pasirašė. Todėl nėra pagrindo skirti rašysenos ekspertizę, nes nežinoma, kokio asmens parašo tikrumas bus tikrinamas. Įgaliojimai nėra patvirtinti atsakovo antspaudu. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas kada nors pateikdavo ieškovui būtent tokios formos įgaliojimus. Tai, kad atsakovas anksčiau apmokėdavo ieškovo pateiktas sąskaitas, nereiškia, jog atsakovas pasirašydavo ir pateikdavo ieškovui kokius nors įgaliojimus. Aplinkybę, kad atsakovo vairuotojai ieškovui pateikdavo tik savo asmens dokumentus ir automobilių techninius pasus, patvirtina byloje liudytojais apklaustų vairuotojų parodymai. Apeliantas nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai sureikšmino UAB „Mitrada“ spaudo teisinę reikšmę bei jo buvimą įgaliojimuose ir patvirtinimuose prilygino atsakovo parašui. Vadovaujantis CK 2.142 str. 3 d., įgaliojimai yra negaliojantys ir jais nesukuriamos jokios teisės juose nurodytiems asmenims – atsakovo vairuotojams -, kadangi įgaliojimuose nenurodyta jų sudarymo data. Įgaliojimai sudaryti ne valstybine, o vokiečių kalba, kurios atsakovas nesupranta. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad įgaliojimus išdavė ne atsakovas. Įgaliojimais suteikta teisė tik vežti prekes/transporto priemones, o ne atsakovo vardu sudaryti sandorius dėl remonto darbų atlikimo, priimti atliktus remonto darbus ar įsipareigoti apmokėti pateiktas sąskaitas. Įgaliojimai turi akivaizdžių trūkumų, ir jų pataisymai neaptarti bei nepasirašyti, todėl jais vadovautis negalima. Byloje nėra įgaliojimų dėl sąskaitų Nr. 10TG009, Nr. 10TG011, Nr. 10TG056, Nr. 10TG061, Nr. 10TG086 originalų, todėl teismas įgaliojimu dėl sąskaitos Nr. 10TG086 vadovavosi nepagrįstai.
Patvirtinimai nėra pasirašyti atsakovo vadovo, todėl jie atsakovo neįpareigoja ir nepatvirtina aplinkybės, kad jis priėmė sąskaitose nurodytus darbus. Patvirtinimai nėra pasirašyti asmens, turinčio teisę atsakovo vardu priimti atliktus darbus, todėl patvirtinimai, pasirašyti neįgaliotų asmenų, darbų atlikimo fakto nepatvirtina. Patvirtinimuose apskritai nenurodyta, kas juos pasirašė. Todėl nėra pagrindo skirti rašysenos ekspertizę ar teigti, kad patvirtinimuose esantys parašai yra suklastoti, tačiau yra pagrindas šių dokumentų nelaikyti tinkamais įrodymais. Patvirtinimuose nenurodyta jų sudarymo data. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad jie nebuvo pateikti kartu su ieškiniu, todėl daro prielaidą, jog šie dokumentai galėjo būti parengti (pataisyti) atgaline data. Patvirtinimai sudaryti ne valstybine, o vokiečių kalba, kurios nei atsakovas, nei jo vairuotojai nesupranta. Tai leidžia abejoti tuo, kad juos sudarė atsakovas arba jo darbuotojai. Atsakovas pageidavo su ieškovu bendrauti rusiškai, ką patvirtino ir ieškovo direktorius. Todėl atsakovas patvirtinimų vokiečių kalba sudaryti negalėjo. Patvirtinimai atspausdinti ant ieškovo firminio blanko ir parengti jo vardu. Taigi šiais dokumentais ne atsakovas patvirtino ieškovui apie tinkamą darbų atlikimą, o, priešingai, ieškovas patvirtino atsakovui apie darbų atlikimą ir vilkiko išvežimą į Lietuvą. Dėl šios priežasties labiau tikėtina, kad patvirtinimus pasirašė ne atsakovo, o paties ieškovo darbuotojai. Todėl nurodyti patvirtinimai neįrodo, kad atsakovas priėmė juose nurodytus darbus ir įsipareigojo už juos sumokėti. Patvirtinimai turi akivaizdžių trūkumų, ir jų pataisymai neaptarti bei nepasirašyti, todėl jais vadovautis negalima. Byloje nėra patvirtinimų dėl sąskaitų Nr. 10TG009, Nr. 10TG011, Nr. 10TG056, Nr. 10TG061, Nr. 10TG086 originalų, todėl teismas patvirtinimu dėl sąskaitos Nr. 10TG086 vadovavosi nepagrįstai.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, aplinkybė, kad ieškovo išrašytos sąskaitos yra įtrauktos į jo apyvartą, nepatvirtina nei kad sąskaitose nurodyti darbai faktiškai buvo atlikti, nei kad atsakovas tuos darbus užsakė ir sutiko sumokėti sąskaitose nurodytas sumas.
Visi liudytojai, atsakovo vairuotojai, patvirtino, kad: 1) jokių dokumentų, išskyrus automobilių techninius pasus ir asmens dokumentus, ieškovui jie nepateikdavo; 2) kai kurie iš jų, atsiimdami transporto priemones, pasirašydavo kažkokius ieškovo pateiktus dokumentus dėl darbų atlikimo; 3) nei sąskaitos, nei jokie kiti dokumentai jiems nebuvo perduodami. Tai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovo vairuotojai atveždavo ir pateikdavo ieškovui atsakovo pasirašytus įgaliojimus bei patvirtinimus apie atliktus darbus. Byloje neįrodyta, kad ieškovo pateiktus įgaliojimus bei patvirtinimus pasirašė atsakovo vairuotojai (CPK 178 str.), kadangi tik S. M. ir V. Š. patvirtino, kad pasirašė kažkokius dokumentus. Taigi liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovo pateikti įgaliojimai bei patvirtinimai yra nepatikimi įrodymai, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jais vadovavosi nepagrįstai. Teismas liudytojų parodymais nesivadovavo ir jų nevertino. Remdamasis liudytojų parodymais, teismas nustatė tik vieną aplinkybę – kad 2010 metų žiemą faktiškai buvo remontuojami atsakovui nuosavybės teise priklausantys automobiliai, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad atsakovas užsakė ieškovo sąskaitose nurodytus darbus ir įsipareigojo už juos sumokėti ieškovo sąskaitose nurodytas sumas.
Šalies argumentai
Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo direktoriaus paaiškinimai, kad įgaliojimų blankus su spaudu ir parašais atsiveždavo atsakovo vairuotojai, ir kad įgaliojimų blankus pildydavo ieškovo darbuotojai, yra prieštaringi ir prieštarauja atsakovo vairuotojų parodymams, kad jokių dokumentų, išskyrus automobilių techninius pasus ir asmens dokumentus, jie ieškovui nepateikdavo bei kad jokių atsakovo spaudų jie neturėjo. Ieškovo direktoriaus teiginys, kad atsakovo vairuotojai kartais įgaliojimus atsiveždavo visiškai užpildytus, vertintinas itin kritiškai, kadangi atsakovas įgaliojimų užpildyti negalėjo, nes neturėjo ieškovo sąskaitų, kurių numerius buvo būtina įrašyti į įgaliojimus. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų (el. laiškų), patvirtinančių, jog ieškinyje nurodytos sąskaitos atsakovui buvo pateiktos. Atsakovo nuomone, iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad įgaliojimus parengdavo, užpildydavo ir UAB „Mitrada“ spaudais patvirtindavo ne atsakovo administracija, o ieškovo darbuotojai.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo sąskaitoje Nr. 10TG014 nurodytą 1 742 Eur sumą, kadangi automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio remonto darbus ieškovas 2010-01-12 išrašė atsakovui nurodytą sąskaitą, vairuotojas V. V. teismui nurodė, kad automobilis degino kurą – reikėjo pakeisti daviklį, o sąskaita Nr. 10TG014 išrašyta už 4 padangų 315/70 R 22,5 ir 4 padangų 385/65 R 22,5 atnaujinimo darbus, kairiosios pavaros tarpinės keitimą, stabdžių diską, priekinį dešinįjį stabdžių diską, stabdžių trinkeles, atsarginį ratą, t. y. už darbus, visiškai nesusijusius su gedimu, dėl kurio automobilis buvo pristatytas į servisą. Vairuotojas nurodė, kad gedimas pašalintas nebuvo, todėl jis automobilį grąžino į servisą, bei kad, atsiimdamas automobilį iš serviso, jokių dokumentų jis nepasirašė. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo sąskaitoje Nr. 10TG015 nurodytą 559 Eur sumą, kadangi automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio remonto darbus ieškovas 2010-01-14 išrašė atsakovui nurodytą sąskaitą, vairuotojas S. M. teismui nurodė, kad buvo lūžusios puspriekabės grindys, o sąskaita Nr. 10TG015 išrašyta už 2 padangų 385/65 R 22,5 ZA atnaujinimo darbus, priekinę ašį kairėje, akumuliatoriaus patikrinimą, stabdžių suportą, stabdžių kaladėles, stabdžių diskus, t. y. už darbus, visiškai nesusijusius su gedimu, dėl kurio automobilis buvo pristatytas į servisą. Teismas net nepaklausė šio liudytojo, nurodžiusio, kad po darbų pabaigos jis pasirašydavo kažkokį lapą, ar įgaliojime ir patvirtinime dėl sąskaitoje Nr. 10TG015 nurodytų darbų esantys parašai yra jo. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo sąskaitoje Nr. 10TG032 nurodytą 319,5 Eur sumą, kadangi automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio remonto darbus ieškovas 2010-01-26 išrašė atsakovui nurodytą sąskaitą, vairuotojas V. Š. teismui nurodė, kad buvo sugedusi viena guma, o sąskaita Nr. 10TG032 išrašyta už tarpinio oro aušintuvo apkabos pakeitimą ir daviklį 9465422618, t. y. už darbus, visiškai nesusijusius su gedimu, dėl kurio automobilis buvo pristatytas į servisą. Teismas net nepaklausė šio liudytojo, nurodžiusio, kad, atlikus darbus, pasirašė kažkokį ataskaitinį lapą, ar įgaliojime ir patvirtinime dėl sąskaitoje Nr. 10TG032 nurodytų darbų esantys parašai yra jo. Taigi ieškovas prašo apmokėti išgalvotus darbus, kurių nei atsakovas, nei jo darbuotojai atlikti neprašė.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad įgaliojimuose ir patvirtinimuose nėra nurodyti konkretūs darbai, o tik pateiktos nuorodos į ieškovo išrašytas sąskaitas. Apelianto teigimu, ginčo sąskaitas pirmą kartą jis gavo tik su ieškiniu, todėl įgaliojimai ir patvirtinimai, net jeigu jie ir būtų pasirašyti atsakovo, negalėtų įrodyti darbų priėmimo fakto, nes iki to laiko atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kokie darbai buvo atlikti. Be to, nurodyti dokumentai sudaryti atsakovui nesuprantama kalba.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas užsakė sąskaitose nurodytus darbus ir įsipareigojo už juos sumokėti sąskaitose nurodytas sumas, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sąskaitose nurodyti darbai ir kainos su atsakovu buvo suderinti. Byloje nustatyta, kad atliktinų darbų apimtis bei kainas ieškovas derindavo su atsakovo administracija. Taigi atsakovo vairuotojai, būdami įgalioti pristatyti į ieškovo servisą remontuoti automobilius bei suremontuotus automobilius atsiimti, nebuvo įgalioti derėtis su ieškovu dėl atliktinų darbų apimties ir kainų, todėl atsakovo vairuotojų pasirašyti dokumentai, susiję su atliktais darbais ar jų kainomis, neturi jokios teisinės reikšmės.
Atsiliepimas
Ieškovas „Autowelt“ GmbH atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo pozicija nenuosekli, nelogiška, stokojanti pagrindimo, o tam tikrais atvejais - net pati sau prieštaraujanti. Pirmosios instancijos teisme atsakovas tvirtino, jog ieškovas apskritai jam nėra suteikęs jokių automobilių techninio aptarnavimo paslaugų, tačiau teismui priėmus argumentuotą bei išsamų sprendimą, atsakovas jau teigia, kad automobilių techninio aptarnavimo paslaugos visgi buvo suteiktos, tik neaiški jų apimtis. Toks apelianto pozicijų kaitaliojimas pažeidžia CPK 306 str. 2 d., ir, pagal teismų praktiką, tai turi būti vertinama atsakovo nenaudai.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ne sukūrė ar pagamino daiktą, kuris būtų atskiriamas nuo pačių veiksmų ir turintis savarankišką vertę, kurį būtų galima perduoti, o tik suteikė specialių techninių įgūdžių reikalaujančias paslaugas. Detalės pakeitimas, jos suremontavimas, įvairių defektų pašalinimas ar gedimo priežasties nustatymas naujo ir materialaus objekto, kurį būtų galima perduoti kaip savarankišką vertę turintį objektą, nesukūrė. Todėl, darytina vienareikšmė išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė būtent atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 str. 1 d.), o ne rangos teisiniai santykiai.
Ieškovas pažymėjo, jog, pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 8 d., PVM sąskaitai–faktūrai nėra keliamas parašo rekvizito reikalavimas. Todėl apelianto argumentas, jog PVM sąskaitos–faktūros nėra pasirašytos, neturi teisinės reikšmės. Be to, automobilių techninio aptarnavimo paslaugos buvo suteiktos ir PVM sąskaitos–faktūros išrašytos ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad pretenzija dėl neapmokėtų PVM sąskaitų–faktūrų apeliantui buvo siųsta dar 2010-06-22. Vėliau ieškovas kreipėsi į Lietuvos teisininkus, kurie atsakovui pretenziją siuntė dar kartą. Atsakovas į pretenziją net nesiteikė atsakyti. Visos pretenzijos ir pranešimai apeliantui buvo išsiųsti viešuose registruose išviešintais kontaktiniais adresais, todėl apelianto teiginiai, kad jokių PVM sąskaitų–faktūrų, informacijos ar pretenzijų nėra gavęs, paneigti byloje esančiais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, byloje esanti medžiaga paneigia atsakovo teiginį, kad jokių įgaliojimų jo vadovai nepasirašinėjo. Lyginant atsakovo darbuotojų darbo sutartyse ir įgaliojimuose, taip pat patvirtinimuose, esančius parašus, pakankamai aišku, jog tiek įgaliojimus, tiek patvirtinimus pasirašė ne ieškovas, o būtent atsakovo darbuotojai – vairuotojai bei administracijos vadovai. Ieškovas nesutiko su apeliantu, kad įgaliojimai nieko neįrodo, nes jie patvirtina tarp ieškovo ir apelianto egzistavusius faktinius ir teisinius santykius – tai, kad apeliantas iš ieškovo užsisakinėjo tam tikras paslaugas, tačiau kitaip nei ankstesnio bendradarbiavimo metu už jas neatsiskaitė. Ieškovo nuomone, apelianto argumentas, jog įgaliojimus parengdavo, užpildydavo ir UAB „Mitrada“ spaudais patvirtindavo ne atsakovo administracija, o ieškovo darbuotojai, yra nelogiškas, kadangi iki ginčo atsakovas naudojo kitokį spaudą nei iškilus ginčui. Jeigu ieškovas būtų pasinaudojęs iš ankstesnės praktikos turimais dokumentais, tai juose būtų ir anksčiau atsakovo naudotas spaudas. Vadovaujantis apelianto logika, ieškovas turėtų nuolat sekti Lietuvos juridinių asmenų registro informaciją apie UAB „Mitrada“ atliekamus juridinius veiksmus. Apeliantas painiojasi savo argumentuose, nes tai teigia, kad vairuotojai apskritai neturėjo jokių įgaliojimų, tai teigia, kad jie veikė kaip jo atstovai, darydamas išlyga, kad teisės įsipareigoti apmokėti PVM sąskaitas–faktūras jie neturėjo. Toks nenuoseklumas, ieškovo nuomone, tik parodo apelianto versijos absurdiškumą bei neįrodytumą.
Ieškovas nurodė, kad kiekviename byloje esančiame patvirtinime yra nurodyta konkreti data, kuomet konkretūs automobiliai po techninio aptarnavimo paslaugų suteikimo buvo atiduoti apelianto žinion. Be to, patvirtinimuose nurodyta data sutampa su PVM sąskaitose–faktūrose nurodyta paslaugų suteikimo data. Patvirtinimuose esantys parašai sutampa su atsakovo darbuotojų darbo sutartyse esančiais parašais. Kiekviename patvirtinime, be atsakovo darbuotojo parašo, yra ir apelianto spaudas. Dar daugiau - kiekviename patvirtinime nurodytas konkretus automobilis, kuriam buvo suteiktos techninio aptarnavimo paslaugos. Patvirtinimai sudaryti vokiečių kalba, nes paslaugos buvo suteiktos būtent Vokietijoje, o ne Lietuvoje. Šių dokumentų turinys apeliantui negalėjo būti nežinomas, nes iki ginčo sudaryti patvirtinimai analogiško turinio, ir atsakovas anksčiau ginčo dėl nesuprantamo dokumentų turinio nekėlė. Byloje esantys originalūs dokumentai ir jų kopijos patvirtina, kad sąskaitos Nr. 10TG009 originalus patvirtinimas yra t. 3, b. l. 73, sąskaitos Nr. 10TG011 originalus patvirtinimas yra t. 3, b. l. 74. Sąskaitų Nr. 10TG056 ir Nr. 10TG061 patvirtinimai yra t. 3, b. l. 94, tačiau jų originalai neišlikę. Suteiktų paslaugų faktą pagal sąskaitą Nr. 10TG086 patvirtina ne ieškovo, o net Vokietijos policijos pažyma apie techniškai netvarkingo automobilio sulaikymą, baudos išrašymą bei dėl tokio techniškai netvarkingo automobilio priimtų saugumo priemonių (draudimo tęsti kelionę).
Ieškovas akcentavo, kad jo į bylą pateikta auditoriaus ataskaita yra oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad ginčo PVM sąskaitas–faktūras ieškovas yra pateikęs Vokietijos mokesčių inspekcijai. Jos buvo patikrintos, ir nenustatyta jokių (nei teisinių, nei ekonominių) trūkumų. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog atsakovui paslaugos buvo suteiktos realiai, t. y. tarp šalių buvo susiklostę tam tikri teisiniai santykiai, dėl kurių ieškovui kilo prievolė ginčo PVM sąskaitas–faktūras tinkamai apskaityti bei pateikti Vokietijos mokesčių inspekcijai. Be to, auditoriaus pažyma patvirtina ir tai, kad ieškovas neprisidenginėja jokia ankstesne tarp šalių susiklosčiusia komercine praktika. Tai, kad apeliantui auditoriaus pažymoje nurodyta informacija nėra palanki, nereiškia, jog šis dokumentas neturi jokios teisinės reikšmės.
Šalies argumentai
Ieškovas pažymėjo, kad liudytojų parodymus apeliantas interpretuoja savaip, nurodė ne visus jų teiginius. Apelianto teigimu, liudytojai nepateikė jokios bylai reikšmingos informacijos, tačiau visi liudytojai nurodė, kad ieškovas suteikė atsakovui automobilių techninio aptarnavimo paslaugas. Be to, jie nurodė, jog buvo atvejų, kai automobilius remontuoti ieškovui palikdavo vieni atsakovo darbuotojai, o atsiimdavo kiti. Tokiais atvejais automobilius paliekantys darbuotojai nieko nepasirašydavo, o automobilius atsiimantys darbuotojai pasirašydavo įgaliojimus, patvirtinimus. Visi liudytojai taip pat patvirtino, jog pateikdavo ieškovui automobilių dokumentus su jų WIN kodais ir rida, asmens dokumentų kopijas, prisistatydavo esantys iš UAB „Mitrada“.
Ieškovo nuomone, apelianto teiginiai dėl ieškovo vadovo parodymų yra deklaratyvūs ir išimtinai samprotaujamo pobūdžio. Ieškovo vadovas nurodė buvusią de facto situaciją - kad su apeliantu buvo susiklosčiusi „įdomi“ praktika – vienais atvejais darbuotojai atsiveždavo jau užpildytus dokumentus, kitais - blankus, į kuriuos reikėdavo įrašyti atitinkamus duomenis. Ieškovo vadovo parodymai neprieštarauja nei liudytojų parodymams, nei byloje esančiai medžiagai. Ieškovo vadovas teigė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis. Tai patvirtina byloje esanti dar 2010 m. ieškovo pretenzija atsakovui.
Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas ieškovo suteiktų paslaugų apimties niekada neginčijo; ginčijo tik patį paslaugų suteikimo faktą. Apelianto teigimu, PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 10TG0014 nurodytų darbų jis neužsakinėjo. Tačiau ieškovas atkreipė dėmesį į tai, jog liudytojas V. V. nurodė, kad sąskaitoje Nr. 10TG014 nurodytas automobilis buvo ypatingai techniškai netvarkingas, todėl jį reikėjo remontuoti iš esmės. Byloje yra daug duomenų, patvirtinančių, jog konkretus automobilis buvo itin prastos techninės būklės ir nuolat remontuojamas. Be to, šis liudytojo nurodytas automobilis buvo pristatytas net į firminį Mercedes-Benz automobilių servisą kompiuterinei diagnostikai atlikti. Nurodyti duomenys patvirtina, kad automobiliui reikėjo pakeisti ne tik kuro daviklį, bet techniškai aptarnauti jį iš esmės, nes automobilis beveik nevažiavo. Apelianto teigimu, PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 10TG015 nurodyti darbai yra nepagrįsti, nes neva buvo lūžusios tik puspriekabės grindys. Tačiau ieškovas nurodė, kad, lūžus puspriekabės grindims, buvo stipriai apgadintos ir kitos detalės, be to, tam tikros puspriekabės detalės yra neatskiriamai susijusios viena su kita, o tai reiškia, jog norint pakeisti/suremontuoti vieną detalę, būtina ir kitos detalės korekcija. Be to, turėjo būti pašalintos ne tik gedimo pasekmės, bet ir priežastys. Apelianto manymu, PVM sąskaita–faktūra Nr. 10TG032 taip pat nepagrįsta, nes neva reikėjo pakeisti tik „kažkokią gumą“, o atlikti visai kiti darbai. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju buvo pakeista tarpinį oro aušintuvą užveržianti apkaba/tarpinė. Vertime nurodytas „daviklis“ ir yra ne kas kita, kaip pakeista detalė. Daugiau jokių papildomų paslaugų šioje PVM sąskaitoje–faktūroje nėra nurodyta.
Ieškovas nurodė, kad atsakovo argumentas, jog jam nėra aišku, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, yra nepagrįstas. Visi liudytojai patvirtino, jog būtent atsakovas nurodė jiems ieškovo autoservisą ir liepdavo į jį pristatyti automobilius techniniam aptarnavimui. Visi darbai buvo derinami su atsakovo administracija telefonu arba „Skype“ programa, todėl aptariamas apelianto argumentas vertintinas itin kritiškai.
Ieškovas pažymėjo, jog, pagal CK 2.133 str. 2 d., jis neprivalo aiškintis atsakovo darbuotojams suteiktų įgaliojimų apimties. Ieškovas turėjo rimtą pagrindą manyti, kad atsakovo darbuotojai turi teisę užsakyti ir gauti automobilių techninio aptarnavimo paslaugas. Vidiniai atsakovo administracijos ir darbuotojų valdymo ir pavaldumo santykiai ieškovui nėra reikšmingi. Nelogiška apelianto versija, jog automobilius remontuoti į servisą pristatyti ir suremontuotus automobilius iš serviso atsiimti atsakovo darbuotojai gali, tačiau pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas atsakovui nekyla, nes neva jo darbuotojai nebuvo įgalioti derėtis dėl darbų apimties ir kainų. Visi liudytojai patvirtino, kad dėl darbų apimties ir kanų derėjosi ne jie, o atsakovo administracija. Taigi ji ex ante žinojo tiek suteikiamų paslaugų apimtis, tiek paslaugų kainas. Kitaip būtų nesuprantama, kodėl nuolat ir sistemingai buvo pasirenkamos būtent ieškovo, o ne kokios nors kitos Vokietijoje veikiančios įmonės teikiamos paslaugos.
Atsiliepimas
Be to, ieškovas nurodė, jog atsakovas turi mažiausiai tris bylas, kuriose dalyvauja atsakovu. Viešoje erdvėje yra daug skundų ir neigiamų atsiliepimų, susijusių su atsakovu. Ieškovo manymu, šios aplinkybės patvirtina tai, jog atsakovas bet kokiu būdu ir bet kokiomis priemonėmis bando išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 7 142,65 Eur už ieškovo suteiktas ir atsakovo neapmokėtas paslaugas.
Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2010-03-02 ieškovas atsakovui išrašė 18 sąskaitų už suteiktas krovininių automobilių techninio aptarnavimo paslaugas, kurių bendra suma – 9 232,75 Eur (t. 1, b. l. 8-44). Sąskaitose nurodyta: automobilio markė, identifikacinis numeris, rida, vairuotojas, atlikti darbai ir jų kaina. Ieškovas pateikė teismui atsakovo sudarytus įgaliojimus, kurių pagrindu, ieškovo teigimu, atsakovo vairuotojai pasiimdavo suremontuotas transporto priemones, taip pat ieškovo sudarytus patvirtinimus, kad juose įvardintiems automobiliams atlikti sąskaitose nurodyti darbai. Šiuose patvirtinimuose yra atsakovo UAB „Mitrada“ spaudai ir parašai (t. 1, b. l. 45-77; t. 3, b. l. 8 (patvirtinimų originalai), 63-94 (kopijos ir vertimai). 2010-03-19 atsakovas pervedė ieškovui 1 000 Eur už 2009 m. gruodžio mėn. suteiktas automobilių remonto paslaugas (t. 1, b. l. 150-161). Ieškovo teigimu, už 2010 m. sausio mėn.-kovo mėn. suteiktas paslaugas atsakovas neatsiskaitė. Ieškovo atstovai Lietuvoje 2013-01-17 išsiuntė atsakovui pranešimą dėl atsiskaitymo už suteiktas automobilių remonto paslaugas: 945,81 Eur skolą už 2009 m. ir 9 232,75 Eur skolą už 2010-01-12 – 2010-03-02 suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 78-79, 80). Atsakovo atsakymo į nurodytą ieškovo pranešimą byloje nėra.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Ginčas kilo dėl transporto priemonių remonto darbų atlikimo, t. y. rangos teisinių santykių, o ne dėl automobilių techninio aptarnavimo paslaugų teikimo teisinių santykių. Todėl darbų atlikimo faktą patvirtintų tik aktas (CK 6.662 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Pagal CK 6.644 str. 1 d., rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.716 str. 1 d., paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ne sukūrė ar pagamino daiktą, kuris būtų atskiriamas nuo pačių veiksmų ir turintis savarankišką vertę, kurį būtų galima perduoti, o tik suteikė specialių techninių įgūdžių reikalaujančias paslaugas. Todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai – ne rangos, o atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 str. 1 d.).
Dėl įrodymų vertinimo
Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
Apelianto teigimu, ieškovo teismui pateiktos sąskaitos atsakovo nepasirašytos, ir jos atsakovui nebuvo įteiktos, todėl šios sąskaitos nepatvirtina nei darbų užsakymo, nei šalių susitarimo dėl darbų kainos, nei sąskaitose nurodytų darbų atlikimo, nei jų perdavimo atsakovui. Atsižvelgiant į Vokietijos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. b p. (http://www.rimmekoberthaas.de/pdf/roh_merkblatt/02_AnforderungenRechnung) bei į Lietuvos teisės aktus, pažymėtina, kad sąskaitos neprivalo būti pasirašytos. Į bylą pateikta Vokietijos auditoriaus ataskaita (t. 3, b. l. 49-53) patvirtina, kad ginčo sąskaitos buvo patikrintos, kad jokių jų trūkumų nenustatyta, ir kad jos buvo pateiktos Vokietijos mokesčių inspekcijai. Šios aplinkybės neleidžia abejoti ginčo sąskaitų, kaip vienos įrodymų grupės, patikimumu. Dėl sąskaitų įteikimo atsakovui, byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad pretenzijas dėl neapmokėtų sąskaitų ieškovas atsakovui reiškė 2010 m. liepos mėn. (t. 3, b. l. 34-41). Apie ieškovo reikalavimą sumokėti už laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2010-03-02 suteiktas paslaugas atsakovui turėjo būti žinoma iš 2013-01-17 ieškovo atstovų Lietuvoje pateikto pranešimo (t. 1, b. l. 78-79). Kaip matyti iš bylos medžiagos, visos ieškovo pretenzijos ir pranešimai atsakovui buvo išsiųsti viešuose registruose išviešintais kontaktiniais adresais (t. 3, b. l. 47-48). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas ginčo sąskaitų nėra gavęs.
Atsakovo nuomone, ieškovo į bylą pateikti įgaliojimai nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas priėmė ieškovo sąskaitose nurodytus darbus ir įsipareigojo sumokėti šiose sąskaitose nurodytas sumas, kadangi: 1) įgaliojimai nėra pasirašyti atsakovo vadovo; 2) įgaliojimuose apskritai nenurodyta, kas juos pasirašė; 3) įgaliojimai nėra patvirtinti atsakovo antspaudu; 4) spaudas, kuriuo įgaliojimai patvirtinti, neturi jokios teisinės galios; 5) įgaliojimuose nenurodyta jų sudarymo data; 6) įgaliojimai surašyti vokiečių kalba; 7) įgaliojimais suteikiama teisė tik „vežti prekes/transporto priemones“; 8) įgaliojimai turi akivaizdžių trūkumų; 9) byloje nėra įgaliojimų dėl sąskaitų Nr. 10TG009, Nr. 10TG011, Nr. 10TG056, Nr. 10TG061, Nr. 10TG086 originalų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad byloje esantys įgaliojimai dėl to, kad juose nenurodyta jų sudarymo data (CK 2.142 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti negaliojančiais, todėl buvo vertinami kaip paprasti rašytiniai įrodymai, kuriuose yra duomenų, susijusių su šalių ginčui išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis (CPK 197 str. 1 d.). Todėl atsakovo nurodyti formalūs reikalavimai, keliami įgaliojimams, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi paprastiems rašytiniams įrodymams, tiriamiems ir vertinamiems atsižvelgiant į įrodymų visumą, jie neprivalomi. Nors įgaliojimai teismo ir pripažinti negaliojančiais, tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad šių dokumentų pagrindu, atsakovo vairuotojai pristatydavo į ieškovo servisą automobilius remontuoti bei atsiimdavo iš ieškovo serviso suremontuotus automobilius. Visi liudytojai patvirtino, kad dėl darbų apimties ir kanų derėjosi ne jie, o atsakovo administracija. Taigi ji žinojo tiek suteikiamų paslaugų apimtis, tiek paslaugų kainas. Kitaip būtų nesuprantama, kodėl nuolat ir sistemingai atsakovo vairuotojų į ieškovo servisą pristatomos ir iš ieškovo serviso atsiimamos atsakovui priklausančios transporto priemonės, ir kodėl buvo pasirinktas būtent ieškovo, o ne koks nors kitas Vokietijos servisas.
Apelianto teigimu, ieškovo į bylą pateikti patvirtinimai neįrodo jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių, kadangi: 1) patvirtinimai nėra pasirašyti atsakovo vadovo; 2) patvirtinimai nėra pasirašyti asmens, turinčio teisę atsakovo vardu priimti atliktus darbus; 3) patvirtinimuose apskritai nenurodyta, kas juos pasirašė; 4) patvirtinimuose nenurodyta jų sudarymo data; 5) patvirtinimai surašyti vokiečių kalba; 6) patvirtinimai atspausdinti ant firminių ieškovo blankų ir parengti ieškovo vardu; 7) patvirtinimai turi akivaizdžių trūkumų; 8) byloje nėra patvirtinimų dėl sąskaitų Nr. 10TG009, Nr. 10TG011, Nr. 10TG056, Nr. 10TG061, Nr. 10TG086 originalų. Apeliacinės instancijos teismas aptariamą apelianto argumentą vertina subjektyviai. Pažymėtina, kad kiekviename byloje esančiame patvirtinime (t. 3, b. l. 63-94) yra nurodyta konkreti data, kuomet konkretūs automobiliai po techninio aptarnavimo paslaugų suteikimo buvo atiduoti apelianto žinion. Be to, patvirtinimuose nurodyta data sutampa su PVM sąskaitose–faktūrose (t. 1, b. l. 8-44) nurodyta paslaugų suteikimo data. Patvirtinimuose esantys parašai sutampa su atsakovo darbuotojų darbo sutartyse esančiais parašais (t. 1, b. l. 204-251; t. 3, b. l. 54-57). Kiekviename patvirtinime, be atsakovo darbuotojo parašo, yra ir apelianto spaudas. Be to, kiekviename patvirtinime nurodytas konkretus automobilis, kuriam buvo suteiktos techninio aptarnavimo paslaugos. Teisėjų kolegija pažymi, kad patvirtinimai sudaryti vokiečių kalba, nes paslaugos buvo suteiktos būtent Vokietijoje, o ne Lietuvoje. Šių dokumentų turinys apeliantui negalėjo būti nežinomas, nes iki ginčo sudaryti patvirtinimai yra analogiško turinio (t. 1, b. l. 108), ir atsakovas anksčiau ginčo dėl nesuprantamo dokumentų turinio nekėlė. Dėl apelianto nurodytų sąskaitų, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas ieškovui iš atsakovo priteisė tik pagal sąskaitą Nr. 10TG086 536,67 Eur. Ieškovo reikalavimo priteisti šią sumą pagrįstumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (t. 1, b. l. 162, 163, 165).
Be to, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo liudytojų parodymais ir jų nevertino, tačiau, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė tik vieną aplinkybę – kad 2010 metų žiemą faktiškai buvo remontuojami atsakovui nuosavybės teise priklausantys automobiliai -, kuri, apelianto nuomone, nepatvirtina, kad jis užsakė ieškovo sąskaitose nurodytus darbus ir įsipareigojo už juos sumokėti ieškovo sąskaitose nurodytas sumas. Aptariamas apelianto argumentas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintinas kritiškai. Pirma, pažymėtina, jog tokia apelianto pozicija prieštarauja pati sau (liudytojų parodymais nesivadovavo ir jų nevertino, tačiau, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė). Antra, apelianto nurodyta, remiantis liudytojų parodymais, teismo nustatyta aplinkybė, kuri, apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, priešingai, patvirtina, kad 2010 metais ieškovas atsakovui suteikė automobilių techninio aptarnavimo paslaugas, už kurias atsakovas turi pareigą atsiskaityti.
Dėl atliktų ir sąskaitose nurodytų darbų
Apelianto teigimu, PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 10TG0014 nurodytų darbų jis neužsakinėjo; sąskaitoje nurodytam automobiliui reikėjo tik pakeisti daviklį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojas V. V. nurodė, kad sąskaitoje Nr. 10TG014 nurodytas automobilis buvo ypatingai techniškai netvarkingas, todėl jį reikėjo remontuoti iš esmės. Bylos medžiaga (pvz., t. 1, b. l. 22-24) patvirtina, jog šis automobilis buvo itin prastos techninės būklės ir nuolat remontuojamas. Be to, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, jis buvo pristatytas net į specializuotą Mercedes-Benz servisą, kuris už paslaugas išrašė ieškovui sąskaitą (t. 1, b. l. 166-167). Taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad automobiliui reikėjo pakeisti ne tik kuro daviklį, bet techniškai aptarnauti jį iš esmės.
Apelianto teigimu, PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 10TG015 nurodyti darbai taip pat yra nepagrįsti, nes neva buvo lūžusios tik puspriekabės grindys. Ieškovas, kaip savo srities profesionalas, teismui paaiškino, kad, lūžus puspriekabės grindims, buvo stipriai apgadintos ir kitos detalės, be to, tam tikros puspriekabės detalės yra neatskiriamai susijusios viena su kita, o tai reiškia, jog norint pakeisti/suremontuoti vieną detalę, būtina ir kitos detalės korekcija. Be to, turėjo būti pašalintos ne tik gedimo pasekmės, bet ir priežastys. Šis ieškovo paaiškinimas yra logiškas ir neprieštaraujantis byloje esantiems įrodymams, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptariamas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
Apeliantas ginčija ir PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 10TG032 nurodytus darbus, nes, jo teigimu, reikėjo pakeisti tik „kažkokią gumą“, o atlikti visai kiti darbai. Ieškovas, kaip savo srities profesionalas, teismui paaiškino, kad šiuo atveju buvo pakeista tarpinį oro aušintuvą užveržianti apkaba/tarpinė. Vertime nurodytas „daviklis“ ir yra pakeista detalė. Daugiau jokių papildomų paslaugų šioje PVM sąskaitoje–faktūroje nėra nurodyta. Šis ieškovo paaiškinimas byloje esantiems įrodymams neprieštarauja, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 10TG032 nurodytus darbus ginčija nepagrįstai.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigė, todėl apeliacinis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovui, esant jo prašymui, galėtų būti priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, tačiau, kadangi ieškovas patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, jos ieškovui nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.