Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigotas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Iš A. J. J. J. priteista 1000 litų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiosios atstovo, teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiais nuo 2001 m. lapkričio 19 d. iki 2003 m. gegužės 13 d., dirbdamas Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2004 m. sausio 21 d., dirbdamas AB „Klaipėdos baldai“, nuo 2004 m. sausio 28 d. iki 2004 m. balandžio 20 d., dirbdamas E. P. individualioje įmonėje, nuo 2004 m. balandžio 22 d. iki 2004 m. gegužės 31 d., dirbdamas UAB „Termomontažas“, nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2004 m. birželio 28 d., dirbdamas UAB „Saratas“, nuo 2006 m. spalio 10 d. iki 2006 m. lapkričio 8 d., ir nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., dirbdamas pagal verslo liudijimą, nuo 2008 m. vasario 1 d. iki birželio 1 d., dirbdamas individualioje įmonėje „Baldmera“ ir gaudamas uždarbį (pajamas), laikotarpiais nuo 2003 m. gegužės 13 d. iki 2003 m. rugsėjo 25 d., nuo 2004 m. sausio 21 d. iki 2004 m. sausio 28 d., nuo 2004 m. balandžio 20 d. iki 2004 m. balandžio 22 d., nuo 2004 m. birželio 28 d. iki 2006 m. spalio 10 d., nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki 2006 m. gruodžio 21 d., nuo 2006 m. gruodžio 31 d. iki 2008 m. vasario 1 d. neįsidarbindamas, nesiregistruodamas darbo biržoje, vengė 2000 m. gruodžio 28 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu nustatytos pareigos mokėti lėšas savo dukros D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, dėl to susidarė 11210 litų dydžio skola.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nuteistasis A. J. aiškina, kad remiantis BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Remiantis BPK 28 str. l d. nukentėjusiuoju laikomas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika yra padaryta žala. Nuteistasis teigia, kad tiek jam pareikštame įtarime, tiek kaltinime buvo nurodyta, kad nukentėjusiąja pripažinta jo nepilnametė duktė D. J. Tačiau nei įtarime, nei kaltinime, nei ginčijamame nuosprendyje nėra nurodyta, kad jai buvo padaryta kokia nors žala. Nuteistasis mano, kad D. J. nukentėjusiąja pripažinta nepagrįstai. Įtarime ir kaltinime buvo nurodyta, kad žala padaryta J. J., todėl ji ir turėjo būti pripažinta nukentėjusiąja, o jos duoti parodymai privalėjo būti laikomi nukentėjusiosios parodymais. Teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino tai, kad žala padaryta J. J., ir todėl nelaikė jos nukentėjusiąja, o jos parodymus vertino ne kaip nukentėjusiosios, bet kaip liudytojos. Kad J. J. turėjo būti laikoma nukentėjusiąja, patvirtina ir tai, kad teismo nutarime dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo nurodyta, jog alimentai iš nuteistojo išieškomi būtent jos naudai. Nuteistasis aiškina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008 nukentėjusiąja buvo laikoma nepilnamečio mama, su kuria nepilnametis gyveno ir kurios naudai buvo priimtas lygiai toks pat teismo nutarimas dėl alimentų išieškojimo.

Nuteistasis A. J. teigia, kad kaltinimas ir apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje paremtas tik J. J. parodymais. Kiti įrodymai, kuriais teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, yra išvestiniai, netiesioginiai ir gauti tų pačių J. J. parodymų pagrindu. J. J. savo parodymų jokiais įrodymais nepatvirtino. Nuteistasis teigia, kad byloje yra duomenys, kurie patvirtina jo teiginius, kad išlaikymą vaikui jis teikė pagal jo ir J. J. bendrą susitarimą ir bendrai sutarta tvarka. Tai patvirtino liudytoja J. J., vykdomųjų bylų medžiaga, kurioje užfiksuota, kad J. J. kelis kartus kreipėsi į antstolius dėl alimentų išieškojimo, tačiau vėliau priverstinio išieškojimo atsisakydavo, nurodydavo, kad išlaikymas teikiamas gera valia. Nuteistasis A. J. tvirtina, kad J. J. teiginys, jog ji vykdomuosius raštus iš antstolio atsiimdavo dėl jo spaudimo, nepagrįstas jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji kada nors būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl jai neva daromo spaudimo, šantažo, terorizavimo ar ko nors panašaus. Nuteistasis A. J. akcentuoja, kad teismas jo ir J. J. parodymais nesirėmė, nes jie esą byloje turi turtinį interesą. Nuteistojo nuomone, lygiai tokį pat turtinį suinteresuotumą byloje turi ir pati J. J. bei jos motina D. J. . Nuteistasis mano, kad pinigų reikia J. J., o ne dukros išlaikymui; tai patvirtina aplinkybės, jog ji atsisakė priimti išlaikymą vaikui būtinais daiktais, o pareikalavo tik pinigų. Nuteistojo nuomone, ši baudžiamoji byla buvo iškelta tik po to, kai jis kreipėsi į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, nes J. J. jam bendrauti su dukra neleidžia. Nuteistasis A. J. teigia, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog J. J. parodymai yra nuoseklūs, todėl teisingesni už jo, tačiau tai prieštarauja bylos medžiagai. Skirtingu metu apie tas pačias aplinkybes apklausiama J. J. davė skirtingus parodymus. Teismo nuomonė, kad nuteistasis pripažino įsiskolinimą, nes neskundė antstolio patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą, yra nepagrįsta. Įsiskolinimo suma patvarkyme buvo nurodyta remiantis J. J. pareiškimo duomenimis, pats antstolis sumos dydžio nenustatinėjo. Antstolio veiksmuose, priimant patvarkymą, nebuvo įžvelgta jokių neteisėtų veiksmų, todėl patvarkymas skundžiamas nebuvo. Skųsti antstolio veiksmus leistina tik tuo atveju, jei jo procesiniai veiksmai yra neteisėti arba jis jų neatlieka (CPK 510 str. l d.). Paminėtu patvarkymu antstolis atliko procesinį veiksmą – perdavė vykdyti vykdomąjį raštą į darbovietę. Tai yra teisėtas antstolio procesinis veiksmas, todėl pagrindo jį skųsti nėra. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad J. J. kreipimasis į antstolį 2007 m. pabaigoje paneigia jo paaiškinimus, kad ji nepageidavo ir vengė gauti išlaikymą nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio. Byloje nepaneigti nuteistojo parodymai, kad jis nuo paminėto laikotarpio negalėjo J. J. rasti ir teikti jai išlaikymą. Tai, kad nuteistasis negalėjo rasti J. J. ir toliau teikti jai išlaikymą taip, kaip buvo sutarę, yra svarbi priežastis, dėl kurios jis realiai negalėjo įgyvendinti savo pareigos teikti išlaikymą. Nuteistasis A. J. skunde nurodo, kad, gavęs duomenų apie J. J. buvimo vietą, jis vėl pradėjo teikti išlaikymą, tačiau ne taip, kaip anksčiau, o taip, kaip ji pageidavo dabar – padengė visą minėto išlaikymo įsiskolinimą. Nuteistasis tvirtina, jog jis prievolės išlaikyti vaiką nevengė. Jeigu tokį tikslą būtų turėjęs, nebūtų nurodęs, jog išlaikymo neteikė nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio, nes negalėjo rasti J. J. , o būtų teigęs, kad ir tuo metu išlaikymą jai teikė, nes įrodymai dėl išlaikymo teikimo yra vienodi visam laikotarpiui.

Nuteistajam A. J. visiškai nesuprantama teismo nuostata, kad pripažinęs kaltu, teismas jam paskyrė įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. Nuteistajam nesuprantama, kaip teigiamą įtaką jo elgesiui gali padaryti toks teismo įpareigojimas, nes teismo įpareigojimai ar draudimai, nuteisiant laisvės apribojimo bausme, šiuo tikslu ir yra skiriami (BK 48 str. 7 d.). Nuteistasis aiškina, jog papildomi įpareigojimai ir draudimai skiriami siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl turi būti skiriami motyvuotai. Teismas tokio įpareigojimo paskyrimo nemotyvavo. Paskirtas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose nesuderinamas su nuteistojo darbine veikla, nes jis yra individualios įmonės savininkas, jo darbo laikas nėra apibrėžtas konkrečiomis darbo valandomis. Nuteistasis mano, kad bausmės tikslai pasiekiami neskiriant jam jokių papildomų įpareigojimų, juo labiau tokio, koks yra paskirtas. Nuteistasis A. J. teigia, kad, paskyrus bausmę, jis jau yra nubaustas, o ar jis bus nurodytu laiku namie, ar ne, tai niekaip negali daryti įtakos išlaikymo teikimui bei atimti iš jo teisę jo neteikti. Paskirtas įpareigojimas sumažina jo galimybes teikti išlaikymą, nes riboja jo darbines galimybes. Skirdamas artimą vidurkiui bausmės dydį, teismas jau pripažino, kad tokia bausmė yra teisinga.

Nuteistasis A. J. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-01-07 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Atsikirtime į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą nukentėjusiosios D. J. atstovė pagal įstatymą J. J. teigia, kad nuteistojo A. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės ir klaidina.

Nepilnametės D. J. atstovė pagal įstatymą J. J. aiškina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. J. J. nurodo, kad nuteistasis A. J. savo pareigos nevykdė, dukra D. nesirūpino. J. J. tvirtina, kad A. J. D. J. išlaikymui po 130 litų per mėnesį pradėjo mokėti tik tada, kai ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Tai patvirtina, kad A. J. dukters išlaikymui skirtus pinigus moka ne vykdydamas teismo sprendimą, o siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nepilnametės D. J. atstovė pagal įstatymą J. J. nurodo, kad niekada jokio susitarimo tarp jos ir A. J. dėl dukters išlaikymo nebuvo. Nuteistasis A. J. visada žinojo jų gyvenamąją vietą ir telefono numerį, taip pat sąskaitos numerį banke, tačiau siekdamas materialinės naudos sau, piktybiškai vengė išlaikyti savo dukrą.

Nepilnametės D. J. atstovė pagal įstatymą J. J. nurodo, kad nuteistasis A. J. žinodamas, jog Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu išlaikymas priteistas mokėti pinigais, o ne daiktais, teismo sprendimo nevykdė. J. J. pažymi, kad šioje byloje ji ir jos mama D. J. asmeniškai jokio turtinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, bet turi tikslą apginti nepilnametės dukros D. J. materialinę bei moralinę gerovę. Nepilnametė dukra nuo tėvo A. J. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjo, kadangi negavo nuolatinio išlaikymo, taip buvo pažeisti D. J. teisėti lūkesčiai.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės – teismo įpareigojimo paskyrimo (BPK 328 str. 2 p.).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. J. J. yra savo neveiksnios nepilnametės dukters D. J. atstovė pagal įstatymą (CK 3.157 str.). Kadangi A. J. nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, teismas 2000 m. gruodžio 28 d. nutarimu išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukrai priteisė pagal D. J. motinos J. J. ieškinį (CK 3.194 str. 1d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymas priteistas vaikui, o ne vaiko atstovei pagal įstatymą, nors nutarime nurodyta – J. J. naudai (b. l. 8). Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos (BPK 28 str. 1 d.). J. J. baudžiamojoje byloje savo nepilnametei dukrai atstovavo kaip atstovė pagal įstatymą, o už savo parodymus atsako kaip liudytoja (BPK 28 str. 2 d., 3 d., 53 str., 54 str. 1 d., 3 d.). Nuteistojo A. J. duktė D. J. nukentėjusiąja pripažinta pagrįstai, nes D. J. padaryta ne tik turtinė, bet ir moralinė žala (b. l. 18). Dėl to, kad nuteistasis A. J. nevykdė savo kaip tėvo pareigos (CK 3.192 str.) materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą, nukentėjo ne tik mažametė D. J., bet ir jos motina J. J., nes vaikui negavus išlaikymo, motina vykdė ne tik savo, bet ir tėvo pareigą. Įrodymų dėl nuteistojo kaltės vertinimui apeliaciniame skunde ginčijama aplinkybė, ką šioje baudžiamojoje byloje labiau tiktų pripažinti nukentėjusiąja, esminės reikšmės neturi, nuteistojo teisių į gynybą nesuvaržė.

Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, bet ir tada, kai ši pareiga vykdoma iš dalies.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2000-12-28 nutarimu J. J. naudai priteisti alimentai iš A. J. dukros D. išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-12-15 iki D. pilnametystės (b. l. 8). Iš antstolio Aleksandro Selezniovo Šilalės rajono policijos komisariatui 2008-08-05 pateiktos informacijos matyti, kad A. J. dukters D. J. išlaikymui įsiskolinimas sudaro 11470 litų (b. l. 39). Kadangi J. J. patikslino, kad už 2008 m. birželio ir liepos mėnesius gavo 260 litų alimentų, ikiteisminio tyrimo metu įsiskolinimo suma sumažėjo iki 11210 litų (b. l. 11–12, 185). Nuteistasis A. J. dokumentų, patvirtinančių, kad jis nuolat teikė dukrai išlaikymą, vykdė teismo nutarimą mokėti alimentus, nepateikė. Nuteistasis A. J. apie alimentų įsiskolinimą žinojo, jam buvo įteiktas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, tačiau jis vykdymo eiga nesidomėjo, į antstolio kontorą atvykęs nebuvo (b. l. 39). Teismo išvada, kad A. J. piktybiškai vengė išlaikyti savo dukrą, yra pagrįsta.

Teismas, nustatydamas A. J. kaltę, pagrįstai vadovavosi ne tik nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą J. J. , bet ir nukentėjusiosios D. J. , liudytojų D. J., A. B. parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir atitinka nustatytas bylos aplinkybes. Nors J. J. ir D. J. yra nukentėjusiosios šeimos nariai, vien dėl to netikėti jų parodymais nėra pagrindo, jų parodymai neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Nuteistojo A. J. ir liudytojos J. J. parodymais apylinkės teismas suabejojo pagrįstai, nes šių asmenų parodymai apie A. J. pareigos išlaikyti dukrą D. J. vykdymą prieštarauja byloje esantiems ir teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams. Liudytoja J. J. yra nuteistojo A. J. žmona, abu augina santuokoje sugyventą vaiką, todėl šioje byloje J. J. turtinių interesų turi, nes jei nuteistasis mokėtų lėšas nesantuokinės dukters išlaikymui, mažesnė lėšų dalis tektų nuteistojo ir jo žmonos santuokiniam vaikui. D. J. jokio turtinio intereso turėti negali, nes jokių teisių į anūkei D. teismo priteistą išlaikymą neturi. D. J. motina J. J. jokios teisės į dukrai priteistą išlaikymą neturi. Turtą, kuris yra nepilnametės D. J. nuosavybė, motina J. J. tvarko uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Nuteistojo A. J. ir liudytojos J. J. žodiniai paliudijimai, kad D. J. materialinis išlaikymas buvo teikiamas nuolat, tokį faktą galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų, kurių nei vienas, nei kitas teismui nepateikė, neatstoja. Bylos baigtimi nesuinteresuotas liudytojas A. B. parodė, kad J. J. išlaikyti dukrą padėjo J. J. tėvai, bet ne nuteistasis (b. l. 200). Apie tai, kaip nuteistasis teikė išlaikymą D. J., kaip vykdomąjį raštą iš teismo antstolio J. J. paimdavo ir vėl atiduodavo vykdyti, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyta labai smulkiai.

Nukentėjusiosios D. J. atstovė pagal įstatymą J. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad kai 2000 m. gruodžio mėnesį teismas priteisė iš A. J. dukters išlaikymui alimentus, A. J. prašė jos alimentų nereikalauti, žadėjo mokėti pinigus, kai jų turės, gera valia. J. J. iš antstolio vykdomąjį raštą atsiėmė, bet kadangi A. J. dukrai išlaikymo neteikė, 2005 m. ji vėl kreipėsi su vykdomuoju raštu į antstolių kontorą ir iš A. J. sulaukė grasinimų, kad šis atims iš jos dukrą, todėl, išsigandusi grasinimų, vėl vykdomąjį raštą atsiėmė. Nuteistasis A. J. , išskyrus tai, kad perdavė dukrai vieną 30 litų vertės siuntinėlį, 2001 metais pervedė apie 500 litų, o už 2008 m. birželio ir liepos mėnesius – 260 litų, daugiau jokio išlaikymo dukrai neteikė. Su nuteistuoju A. J. jokio susitarimo dėl dukters išlaikymo nebuvo sudariusi. Kai J. J. dar kartą su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolių kontorą, A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nors ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje tvirtino, kad J. J. sakė, jog ji vaiku jo nesulaikys, buvo susitarę, kad vaiko išlaikymo J. J. nereikalaus niekada. Prieš gimstant dukrai nuteistasis J. J. įdarbino, kad ši gautų pajamas iš valstybės, ir tai nuteistasis įskaitė kaip paramą savo dukrai D. ir jos motinai. Nuteistasis A. J. pareiškė, kad J. J. žadėjo dukrą auginti viena, todėl jai liepė dėl dukters „nekvaršinti“ jam galvos. Nuteistasis parodė, kad dukters nelankė ir jos išlaikymui pinigų nesiuntė ir nevežė, nors dirbo visada. Kai dukters išlaikymui teismas iš jo priteisė alimentus, jis paprašė, kad ji atsiimtų vykdomąjį raštą. Nuteistasis teigė, kad pinigų per banką niekada nesiuntė, tačiau beveik kiekvieną mėnesį į maršrutinį autobusą įdėdavo pinigų, siuntinėlių, o kartais pinigų atveždavo ir į namus. Nuteistasis pats pripažino, kad J. J. jam su dukra bendrauti nedraudė, o laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio negalėjo surasti, kur duktė su motina gyveno, todėl nelankė (b. l. 47–49, 197–199). Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad A. J. dukrai išlaikymo neteikė. Ji, padedant kaimynui A. B., dukrą J. J. su 3 mėnesių anūke parsivežė į savo namus. A. J. liudytojos gyvenamoji vieta buvo žinoma, tačiau nuteistasis dukros nelankė. Pas dukrą J. J. buvo atvažiavęs gal du kartus ir tik dėl to, kad ši atsiimtų iš antstolių kontoros vykdomąjį raštą, grasino, kad iš J. J. paims dukrą, jei ši reikalaus išlaikymo. D. J. dukrai patarė geriau vykdomąjį raštą atsiimti (b. l. 22–23, 199–200).

Iš nukentėjusiosios D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji nuo mažens gyveno tik su mama, kuri ja rūpinosi, tėvo nepažįsta, matė jį tik du kartus iš tolo, mama rodė tėvo nuotraukas, iš tėvo nėra gavusi jokių dovanų ar pinigų, tėvas pas ją neatvažiuoja ir su ja nebendrauja (b. l. 16–17). J. J. parodė, kad A. J. su dukra bendrauti netrukdė, dukra nuo 2002 m. iki 2006 m. lankė darželį. Be to, A. J. žinojo, kur ji gyvena, žinojo jos telefono numerį, todėl bet kada galėjo su dukra susitikti (b. l. 5–6, 11–12, 196–197, 214–215).

Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad J. J. nuteistajam neleido ar neleidžia bendrauti su dukra, kad vėliau nuteistasis negalėjo dukters ir jos motinos J. J. surasti, todėl neteikė dukrai išlaikymo, nepagrįsti.

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, tą pareigą privalo vykdyti tiksliai ir be išlygų. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku turi atitikti teismo sprendime nustatytus reikalavimus. Nuteistojo pasiteisinimas apeliaciniame skunde, kad išlaikymą vaikui norėjo duoti būtinais daiktais, lieka tik niekuo nepateisintu abejotinu ketinimu ir tinkamu teismo nutarimo dėl alimentų nepilnametei dukrai D. išieškojimo iš nuteistojo vykdymu nelaikytinas. Prisidėjimas prie vaiko išlaikymo apeliaciniame skunde užsimintais daiktais, dovanomis galėtų būti vertinamas teigiamai tuo atveju, kai asmuo, privalantis mokėti alimentus, ir teismo sprendimą vykdo reguliariai. Bet koks vaiko motinos atsisakymas priimti iš tėvo teismo priteistas lėšas vaiko išlaikymui, vykdomojo rašto iš antstolio atsiėmimas bet kokiu pretekstu turėtų sukelti Vaikų teisių apsaugos tarnybos susidomėjimą ir įsikišimą, kad apsaugotų vaiko interesus.

Nuteistojo A. J. argumentai, kad jis davė dukrai išlaikymą, paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš nuteistojo A. J. parodymų matyti, kad jis nuo pat santykių su J. J. pradžios, kai jiems gimė duktė, rūpintis vaiku nenorėjo. Tai, kad nuteistasis padavė ieškinį į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, gali būti palaikyta bandymu dar kartą priversti J. J. atsiimti iš antstolių kontoros vykdomąjį raštą.

Apylinkės teismo nuosprendyje laikotarpiai, kada nuteistasis J. J. vengė pareigos pagal 2000-12-28 Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimą mokėti lėšas dukters D. J. išlaikymui nustatyti, tačiau kalbant apie nuteistojo vengimą mokėti dukrai išlaikymą, nustatyti laikotarpiai reikalauja patikslinimo. Laikotarpis nuo 2005 m. kovo 22 d., kai J. J. iš antstolio vykdomąjį raštą atsiėmė (b. l. 107, 108), iki 2007 m. spalio 9 d., kai J. J. vykdomąjį raštą vėl pateikė antstoliui vykdyti (b. l. 113, 114–116), į vengimo mokėti alimentus dukters išlaikymui laikotarpį neįskaitytinas nepriklausomai nuo priežasčių, paskatinusių J. J. atsisakyti teismo priteisto dukrai išlaikymo. Tuo laikotarpiu antstolis vykdomojo rašto neturėjo, prievartinis alimentų išieškojimas iš nuteistojo A. J. nebuvo vykdomas. Prievartinis išieškojimas atsirado nuo 2007-10-09, kai antstolis vėl gavo vykdomąjį raštą, vėliau sekė paklausimai A. J. dėl jo turimo turto, lėšų arešto (b. l. 125, 132). Į nuteistojo įmonei „Baldmera“ išsiųstą antstolio reikalavimą išieškoti alimentų įsiskolinimą (b. l. 149) atsakymo negauta iki šiol.

Nuteistojo A. J. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistojo A. J. nusikalstamą veiką pagal BK 164 str. kvalifikavo teisingai, priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. J. , bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, laisvės apribojimo bausmę paskyrė pagrįstai, tačiau į teismo įpareigojimo paskyrimą (BK 48 str. 6 d.) atsižvelgė labai formaliai.

Įvertinęs tai, kad A. J. net 9 kartus baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, administracine tvarka per metus nebaustas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris truko ilgą laiko tarpą, atlygino įsiskolinimo dalį, šiuo metu teikia dukrai išlaikymą, apylinkės teismas parinko tinkamą bausmės rūšį ir dydį. Tačiau dėl teismo įpareigojimo paskyrimo kolegija sutinka su nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jam skyrė nepagrįstai.

Vadovaudamasis BK 48 str. 4 d. teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali nustatyti vieną arba kelis draudimus bei įpareigojimus, tačiau to daryti neprivalo. Kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad teismo paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. nuteistojo elgesiui kokios nors teigiamos įtakos nedarys. Nesant galimybės paskirti labiau nuteistojo nusikalstamą veiką ir bausmės paskirtį atitinkantį BK 48 str. 6 d. numatytą įpareigojimą, vengiant nepagrįstai pasunkinti nuteistojo padėtį, kitas teismo įpareigojimas neskirtinas, o teismo įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. naikintinas. Kolegijos nuomone, turėtų pakakti ir to, kad nuteistasis, kaip numatyta BK 48 str. 3 d. 1 p., privalės be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio dalį, kuria A. J. paskirtas teismo įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (BK 48 str. 6 d. 1 p.), panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.