Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-4325-1006/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-22
Bylos Nr.: e2-4325-1006/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00212-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Kliučinskienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: V. J.
Trečiasis asmuo: BĮ „Gilės“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-4325-1006/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00212-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,

atsakovei V. J., atsakovės atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,trečiojo asmens BĮ „Gilės“ namai atstovei Albinai Stasiukynienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – BĮ „Gilės“ namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) kreipėsi su ieškiniu atsakovei V. J., prašydamas: 1) neterminuotai apriboti V. J. motinos valdžią sūnaus M. R. atžvilgiu; 2) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė turi nepilnametį sūnų, kurio atžvilgiu tinkamai motinos valdžios neįgyvendina. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – Teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) motinai V. J. buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu iš atsakovės V. J. priteistas išlaikymas po 70 Eur per mėn. sūnaus M. R. naudai iki jo pilnametystės. Tėvui M. R. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu. Nepilnamečiui M. R. nustatyta nuolatinė globa. Jo nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti BĮ „Gilės“ namai. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta BĮ „Gilės“ namai. Remiantis SPIS duomenimis, motinai socialinės paslaugos nėra teikiamos. Motina V. J. į teismą, dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nesikreipė. Motina bendrauja su sūnumi, tačiau išlaikymo neteikia. Vaiko motina nesikreipia į ugdymo ir gydymo įstaigas dėl informacijos gavimo apie sūnų. Tarnybos specialistai lankėsi nepilnamečio M. R. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamo vaiko aplankymo aktus. Lankymosi metu nustatyta, kad vaiko rūpyba vyksta sklandžiai, rūpintojas užtikrina vaiko emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaiko raidai bei vystymuisi palankią aplinką. 2023 m. gruodžio 11 d. buvo bendrauta su nepilnamečiu. Berniuko teigimu, jis buitinėmis sąlygomis patenkintas, gyvena atskirame kambaryje, kuriame yra visi jam reikiami baldai, daiktai ir ugdymosi priemonės. Vaikas nurodė, jog turi savo privačią erdvę ir gali ja naudotis. Vaikas kambaryje gyvena vienas. Patinka namuose gaminamas maistas. Geba savarankiškai sau pasigaminti nesudėtingą patiekalą. Jaučiasi sveikas. Pas gydytojus lankosi pagal poreikį. Paskutinį kartą lankėsi poliklinikoje prieš mokyklą pažymai gauti. Turi pakankamai rūbų, avalynės, jam tinka šeimynoje paklota patalynė, turi reikiamų higienos, ugdymo priemonių. Mėgsta apsipirkti prekybos centre „Ozas“. Apsipirkinėja su vaikais arba su tetomis. Mėgsta pirkti ir internetu. Su šeimynos nariais santykiai geri, stengiasi laikytis šeimynoje nustatytų taisyklių. Lanko mokyklą. Mokosi 10 klasėje. Sunkiau sekasi lietuvių, geriau matematika. Nors dabar sunkesnės temos, sunkiau ir matematika. Mėgsta bendrauti su draugais, būti lauke, naršyti internete. Jaučiasi saugus, santykiai su darbuotojais geri. Yra tetų su kuriomis galima atvirai pabendrauti. Gauna palaikymo aptariant asmeninius klausimus, problemas. Turi draugų, gali juos pasikvieti į namus. Tačiau į namus draugų nekviečia. Bendravimo problemų neturi, bendrauja su broliu ir su sese. Sesuo dabar gyvena kitame mieste, augina sūnų. Bendrauja telefonu. Gauna kišenpinigių po 30 eurų per mėnesį. Pinigus leidžia savo poreikiams tenkinti. Rūpintojas teigė, kad vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Vaikas aprūpintas reikalingais tinkamos ir saugios fizinės būklės baldais ir inventoriumi. Vaikas apgyvendintas kambaryje, atsižvelgiant į jo poreikius ir interesus. Kambaryje gyvena vienas. Alergijos maistui nepastebėta. Perkant maistą, atsižvelgiama į vaiko poreikius, valgymo įpročius. Užtikrina vaikui tinkamą mitybą, skiria pakankamai dėmesio maisto kokybei, vartoja įvairų ir pilnavertį maistą. Registruotas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Pas gydytojus lankosi pagal poreikį. Atlieka profilaktinius patikrinimus prieš kiekvienus mokslo metus. Vaikas aprūpintas patalyne, rankšluosčiais, reikiamomis higienos priemonėmis ir kitais būtiniausiais daiktais, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir amžių. Vaikui sudaromos sąlygos dalyvauti įsigyjant drabužius ir kitus jam reikalingus daiktus. Vaikas turi daug geros avalinės, rūbų, higienos priemonių, ugdymo priemonių. Kartais pasitaiko nuotaikų svyravimų, pykčio be priežasties, užsiskleidimas savyje. Santykiai su klase geri, sutaria, konfliktų nepastebėta. Esant būtinybei, tarpininkauja tarp vaiko ir ugdymo įstaigos, kad būtų užtikrintas reikiamas ugdymo procesas, ir bendradarbiauja su ugdymo įstaigą, siekiant ugdymo tikslų. Stengiasi laikytis namų taisyklių. Iš namų išeina apie 16 val. ir iki 20 val. būna namuose. Vaikui sukuriama teigiama emocinė aplinka, kurioje jis jaučiasi saugus. Kuriamas ryšys per santykį. Draugus gali pasikviesti į šeimą, taip pat gali išeiti pas draugus, juos aplankyti, pabendrauti. Geba bendrauti su bendraamžiais bei vyresniais asmenimis. Neprieštarauja, kas vaikas bendrautų su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Bendrauja su broliu, sese. Teigiamai žiūrį į vaiko biologinės šeimos bendravimą, jei tai nekenkia vaiko interesams. Bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, sveikatos priežiūros ir ugdymo darbuotojais. Gaunamas išmokas naudoja pagal paskirtį vaiko ugdymui, lavinimui, maistui ir kitiems poreikiams tenkinti. Visos su vaiko globa (rūpyba) susijusios išmokos naudojamos vaiko poreikių tenkinimui. Vaikas palaiko gerą santykį su globėja iš Lenkijos, noriai važiuoja pas ją svečiuotis. Rūpintojo teigimu, valkas bendrauja su motina. Santykiai nėra nutrūkę. Kartais savaitgaliais nuvažiuoja pasisvečiuoti. Su tėvu beveik nebendrauja, nes jis vartoja alkoholį. Būdamas pas motiną bendrauja su savo broliu.

3. Surinkus atsakovę V. J. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad ji administracine tvarka yra bausta. 2023 m. gruodžio 28 d. SODRA duomenimis atsakovė paskutiniu metu dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo laikinojo motinos valdžios apribojimo atsakovės V. J. šeimoje padėtis nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, valko neaugina. Atsakovė nesupranta savo kaip motinos vaidmens vaiko gyvenime, nenori išsiaiškinti vaiko poreikių ir galimybių juos tinkamai tenkinti. Atsižvelgiant j tai, darytina išvada, kad atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, ilgą laiką sūnaus gyvenime tinkamai nedalyvauja, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, nėra motyvuota susigrąžinti vaiką j šeimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2019 metų atsakovė V. J. nerodė jokio noro susigrąžinti sūnų į šeimą, jo neaugino ir juo tinkamai nesirūpino. Motina su sūnumi bendrauja, tačiau minimaliai dalyvauja vaiko gyvenime, neteikia išlaikymo, todėl šiai dienai ji nėra pajėgi tinkamai užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų. Tarnybos vertinimu, atsakovė vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip motinos pareigos, tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi M. R. ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu. Atsakovė dėl savo pačios netinkamų, kaltų veiksmų, nepilnamečiu sūnumi nesirūpina ir motinos pareigų jo atžvilgiu visiškai neįgyvendina. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos dokumentus, konstatuotina, kad atsakovė V. J. vengia atlikti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti savo sūnų M. R. ir visiškai nuo 2019 metų nėra motyvuota susigrąžinti savo vaiką į šeimą. Tarnyba neturi duomenų, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, kadangi atsakovė su vaiku palaiko emocinį ryšį, tačiau nesidomi sūnaus sveikata, ugdymusi, neteikė ir neteikia jam išlaikymo, todėl Tarnybos vertinimu, siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius nepilnamečio M. R. interesus, motinos valdžia atsakovei sūnaus atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai.

Atsiliepimas

4. Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog V. J. su savo atstovu nesusisekė, atstovui taip pat nepavyko susisiekti su savo atstovaujamąja. Nepaberdavus su atsakove, nėra galimybės nurodyti jos pozicijos dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, tačiau būtina paminėti, kad byloje yra duomenų, jog ieškovė nėra visiškai nusišalinus nuo savo, kaip motinos, pareigų vykdymo. Ieškovo pateiktame (duomenys neskelbtini) Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuota nepilnamečio M. R. paaiškinimai, kur pastarasis teigia, kad su mama bendrauju, su ja matosi kiekvieną sekmadienį, važiuoju pas ją namo, ten su broliu žaidžia, kalbasi. Mama kai turi pinigų, pati jam duoda ir taip beveik kiekvieną savaitę. Kai vaikas paprašo, mama jam visada perveda po 5 ar 10 eurų. Pasak berniuko, mama juo rūpinasi, nes jam skambina, klausinėja kaip jam sekasi, kaip mokslai, sveikata, duoda pinigų. Prašė ieškinį atmesti.

5. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė patenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovė jokių veiksmų dėl vaiko grąžinimo nesiėmė. Patvirtino, kad nuo sprendimo priėmimo nei vaiko tėvas, nei motina į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė.

7. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad gyvena nuomojamame vieno kambario bute, dar augina šešių metų sūnų. Teigė, kad sūnų priimtų gyventi kartu, tačiau sūnus pats nenori grįžti pas motiną gyvent. Su vaiku bendrauja, duoda kišenpinigių. Išlaikymą sūnui teikia. Nurodė, kad yra dirbanti.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė neprieštarauja ieškiniui. Anot atsakovės, vaikas yra pareiškęs nuomonę, jog nori likti gyventi pas globėjus. Vaikui jau yra 17 metų, greitai bus pilnametis. Vaiko motina neturi sąlygų pasiimti vaiką gyventi pas save. Teismo sprendimas neįtakos sūnaus ir motinos santykių.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad su ieškiniu sutinka pilnai. Berniukas globos namuose gyvena nuo 2017 m. Vaikas yra adaptavęsis, jaučiasi gerai, mokosi gimnazijoje. Vaikas turi labai geras gyvenimo sąlygas, atskirą kambarį. Su mama santykius palaiko. Vaiko motina moka priteistą išlaikymą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, vaikui likti gyventi globos namuose būtų geriausia išeitis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

10. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).

11. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

12. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

13. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

14. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

15. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

16. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė V. J. turi nepilnametį sūnų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu iš atsakovės priteistas išlaikymas po 70 Eur per mėnesį sūnui iki jo pilnametystės. Tėvui M. R. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu. Per beveik penkis metus nuo laikino tėvų valdžios apribojimo situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė. Motinos pareigų atsakovė sūnaus atžvilgiu nevykdo, į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė. Atsakovė nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybę už sūnaus priežiūrą, auklėjimą ir tinkamą vaiko ugdymą. Vaiko globos peržiūros akto duomenimis, atsakovė nuo 2019 metų negyvena kartu su sūnumi, nesirūpina kasdieniais jo poreikiais, sveikata, jo neauklėja. Motina su sūnumi palaiko ryšį, bendrauja, tačiau, pasak atsakovės, ji šiuo metu negalėtų priimti sūnaus gyventi pas save, kadangi neturi tam sąlygų, o ir pats vaikas norėtų likti gyventi globos įstaigoje. Vaiko motina tinkamai neįgyvendina savo motinos valdžios, tinkamai nesirūpina sūnumi, neužtikrina saugių ir tinkamų sąlygų vaikui augti šeimoje.

18. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovė V. J. yra nusišalinusi nuo nepilnamečio M. R. auginimo bei auklėjimo. Teismo vertinimu, aptarta faktinė situacija atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytus tėvų valdžios ribojimo pagrindus, t. y. atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti sūnų, nesirūpina vaiku (neužtikrina saugios vaikui gyvenamosios aplinkos, nesidomi vaiko pasiekimais ir pan.). Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste leidžia teismui spręsti, jog ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės V. J. motinos valdžią nepilnamečio M. R. atžvilgiu yra pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė norėtų keisti esamą situaciją ir dėtų aktyvias pastangas vienokiu ar kitokiu būdu imtis iniciatyvos atkurti prarastus ryšius su nepilnamečiu vaiku, susigrąžinti vaiką į šeimą. Todėl, konstatuotina, jog nepilnamečio M. R. interesus aptariamos situacijos kontekste atitinka būtent neterminuotas motinos valdžios apribojimas.

19. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovei motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

20. Atsakovei išaiškintina, kad motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų

21. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per 10 (dešimt dienų) pateikti teismui CPK 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 496¹ straipsnio 1–2 dalis).

22. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio M. R. globos ir išlaikymo klausimai jau buvo išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

24. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas).

25. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

27. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

28. Byloje duomenų apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nepateikta.

29. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

30. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovei atlyginamos 100 proc. Taigi, bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 496 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio sūnaus M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) atžvilgiu.

Atleisti atsakovę V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė