Utenos apylinkės teismo nutartis

2013-12-04 · Civilinė byla Nr. 2-1926-356/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
2-1926-356/2013
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01551-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Skolininkas
G. J.
Kreditorius
A. J.
Pareiškėjas
G. J.
Civilinė byla Nr.2-1926-356/2013Teisminio proceso Nr.2-50-3-01551-2013-8procesinio sprendimo kategorijos:
(S)128.11; 129.1UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 4 d.

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko G. J. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. M. ir išieškotoja A. J.

Aprašomoji dalis

nustato:

Pareiškėjas G. J. 2013-10-03 (gauta teisme 2013-10-07) skundu dėl 2013-09-29 patvarkymo Nr.(0104/02/01354) panaikinimo ir dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimo vykdymo prašė LR CPK 18 str. pagrindu jam grąžinti ES tiesioginių išmokų 8.329,56 Lt paramą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė skunde, kad jis neturi nuolatinių pajamų, nes vykdo individualią veiklą ir ūkininkauja, todėl pagal galimybes dukrai moka materialinį išlaikymą ir jo įsiskolinimą gera valia, todėl, jo įsitikinimu, jis teismo sprendimą vykdo taip, kaip jame nuspręsta, t.y. moka kas mėnesį po 425 Lt ir dar po 400 Lt išlaikymo skolai dengti. Jo nuomone, iš jo veikloje naudojamų įrankių bei ES tiesioginių išmokų negali būti išieškoma priverstinai ne tik todėl, kad šios lėšos jam būtinos žemės ūkio gyvybingumui palaikyti (galvijų pašarui, degalams), pragyvenimui, tačiau ir todėl, kad jis gera valia vykdo teismo sprendimą taip, kaip juo nustatyta.

Suinteresuotas asmuo antstolė A. M. 2013-10-15 patvarkymu Nr. SD-9256 skundą atmetė, nes vykdymą pradėjo Utenos rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu, t.y. teisėtai. G. J. yra skolingas už laikotarpį nuo 2011-06-11 iki 2012-04-02 viso 3.880,00 Lt materialinės paramos sumą, 162,50 Lt už advokatės teisinę pagalbą. Atvejai, kai išieškojimo į pinigų sumas nukreipti negalima, yra numatyti LR CPK 739 str., sąrašas yra išsamus ir baigtinis, jame nėra numatyta, kad negalima nukreipti išieškojimo į nacionalinės paramos lėšas, dėl to, areštavus atsakovo pinigines lėšas, LR CPK 739 str. reikalavimai nepažeisti. Pagal LR CPK 666 str. 1d. išieškojimas gali būti nukreipiamas į fizinio asmens turtą, tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikomos asmens turtu, todėl į jas išieškojimą nukreipti nedraudžiama.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. J. atsiliepime į skundą nurodė, kad jis yra nepagrįstas, prašė skundą atmesti, skolininkui paskirti 5 tūkstančių litų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisti jai. Nurodė, kad skolininkas gera valia nevykdo teismo sprendimo, iki šio atsiliepimo surašymo yra sumokėjęs viso tik 2.350 Lt. Skolininkas 2013-03-25 jau buvo padavęs analogišką skundą, t.y. jau prašė jam grąžinti antstolės areštuotas Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas, skunde nurodė, kad iš šių lėšų išieškojimas, jo nuomone, nėra galimas. Teismas jo skundą atmetė ir išaiškino, kad antstolės A. M. veiksmai, t.y. minėtų lėšų pervedimas į depozitinę sąskaitą, kad iš jų galima būtų išieškoti, yra teisėti. Tai, kad skolininkas, esant įsiteisėjusioms Utenos rajono apylinkės teismo 2013-07-19 nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr.2-414-228/2013, ir Panevėžio apygardos teismo 2013-09-12 nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr.2S-733-212/2013, pakartotinai padavė skundą dėl to paties, rodo, jog jis piktnaudžiauja teise, todėl prašė skirti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr.0104/12/01354 buvo pradėtas 2012-12-28 gavus ir priėmus vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr.2-771-356/2012.

Teismo 2012 m. lapkričio 8d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-771-356/2012 buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo G. J. pilnametei dukrai A. J. materialinę paramą kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2012-04-03 iki 2012-07-31 ir 425,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki A. J. mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, t.y. iki 2015-07-01. Taip pat buvo priteistas iš atsakovo G. J. pilnametei dukrai A. J. 3.880,00 Lt materialinės paramos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-06-11 iki 2012-04-02 (įskaitytinai) ir 162,50 Lt už advokatės teisinę pagalbą.

Civilinėje byloje Nr.2-771-356/2012 nebuvo priimta teismo nutartis atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taigi pareiškėjas, manydamas, kad gali savo nuožiūra mokėti kas mėnesį po 425 Lt ir dar po 400 Lt išlaikymo skolai dengti, yra neteisus, nes tokiu būdu nebūtų tinkamai vykdomas teismo sprendimas. Skolininkui gera valia nevykdant teismo sprendimo, buvo pagrindas teismo sprendimą vykdyti priverstine tvarka.

Pažymėtina, kad 2013-01-21 skundu skolininkas G. J. Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-414-228/2013 prašė panaikinti antstolės A. M. taikytą banko sąskaitų areštą. Minėtoje civilinėje byloje 2013-07-19 nutartimi skundas buvo atmestas, šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Panevėžio apygardos teismo 2013-09-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2S-733-212/2013. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi paliko galioti minėtą nutartį civilinėje byloje Nr.2-414-228/2013 ir išaiškino, kad tiesioginės išmokos, kurias areštavo antstolė ginčijamu patvarkymu, yra žemės ūkio subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 16 p., 7 str. 2 d.), kad tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga ir šio skiriamos nėra tikslinės ta prasme, kad dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti bei jų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų, o tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas LR CPK 668 straipsnyje, jame nurodyta, kad, išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti (LR CPK 668 straipsnio 3 dalis), šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamas tiesiogines išmokas, todėl apelianto argumentai dėl negalėjimo išieškoti iš Europos Sąjungos gautų lėšų atmestini kaip nepagrįsti, analogišką praktiką nagrinėjamu klausimu formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz.: 2011-02-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-32/2011). Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas gera valia nevykdė teismo sprendimo, todėl buvo pradėtas priverstinis išieškojimas.

Kaip matyti iš pareiškėjo 2013-10-03 skundo turinio, jis skundžia antstolės A. M. 2013-09-20 patvarkymą Nr.0104/02/01354 (taip nurodyta patvarkyme), kuriuo ji paskirstė išieškotą 8.329,56 Lt sumą, tačiau tais pačiais pagrindais, t.y., kad, jo įsitikinimu, negalima išieškoti iš ES tiesioginių išmokų, kad jis vykdo teismo sprendimą gera valia.

Nereikia iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos įsiteisėjusia minėta teismo nutartimi, byloje dalyvavo tie patys asmenys (LR CPK 182 str. 2p.), todėl nustačius, kad pareiškėjas gera valia nevykdo teismo sprendimo, o išieškoti iš Europos Sąjungos gautų lėšų nedraudžiama, pareiškėjo skundas dėl išieškotų minėtų lėšų paskirstymo pagal priimtą patvarkymą atmestinas, nes skundžiamas antstolės patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. J. prašė paskirti 5 tūkstančių litų baudą skolininkui G. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes jis, žinodamas teismų sprendimų turinį, antrą kartą kreipėsi tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Pusę šios baudos prašė priteisti jai, nes patiria nepagrįstų išlaidų (dėl pareiškėjo skundų ji privalo atvykti iš Vilniaus, kur studijuoja, kreiptis teisinės pagalbos ir kt.).

Pagal LR CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Naudojimasis įstatyme numatyta galimybe teismine tvarka apginti, pareiškėjo nuomone, pažeistas teises, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Pareiškėjas skundą padavė ne dėl to paties antstolės priimto patvarkymo, o dėl naujai vykdymo procese priimto patvarkymo, 2013-09-20 patvarkymą Nr.0104/02/01354 (taip nurodyta patvarkyme), kuriuo antstolė paskirstė išieškotą 8.329,56 Lt sumą, pareiškėjas teisę apskųsti turėjo (LR CPK 510 str.). Pažymėtina tik tai, kad pareiškėjas antstolės patvarkymą skundė tais pačiais pagrindais, kas rodo esant piktnaudžiavimo procesu požymių, tačiau, atsižvelgiant į išimtinį LR CPK 95 straipsnyje nustatytos baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad šios baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga, nagrinėjamu atveju teismas apsiriboja tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių konstatavimu.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. J. turėjo 500 Lt išlaidų (16 b.l.) advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, jos išieškotinos iš pareiškėjo (LR CPK 98 str.).

Vykdomoji byla Nr. 0104/12/01354 (nutarčiai įsiteisėjus) grąžintina antstolei A. M..

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteisiamos, nes jų suma (3,28 Lt) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290 str., 291 str., 513 str. teismas

nutaria:

Pareiškėjo skolininko G. J. skundą atmesti.

Vykdomąją bylą Nr. 0104/12/01354 grąžinti antstolei A. M..

Priteisti iš pareiškėjo skolininko G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui išieškotojai A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė