Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. D., R. R. D., J. J. D., atstovaujamų įstatyminės atstovės S. D., pareiškimą dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. D. ir VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos S. D. buvęs sutuoktinis ir pareiškėjų nepilnamečių R. R. D. ir J. J. D. tėvas R. D. mirė (duomenys neskelbtini). J. K.. Gyventojų registro duomenimis palikėjas R. D. mirė ištuokoje, santuoka su pareiškėja nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimų nustatyta, kad palikėjas R. D. su pareiškėja S. D. iki jų santuokos nutraukimo dienos susilaukė sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), o po santuokos nutraukimo gimė du vaikai, t. y. J. J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. R. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis palikėjas daugiau vaikų neturėjo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta buvo J. K.. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. D. deklaravo išvykimą į J. K. 2010 m. lapkričio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis palikėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties J. K. palikėjui priklaususio turto administratoriais paskirti palikėjo sūnus D. D. ir pareiškėja S. D.. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo, pareiškimų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalį, 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjos nepilnamečiai vaikai turi teisę paveldėti palikėjo savo tėvo turtą pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdiniai. Kadangi įpėdiniai yra nepilnamečiai, paveldėjimo procedūroje jų vardu veikia pareiškėja, kaip atstovė pagal įstatymą.

5. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

6. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

7. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju palikėjo įpėdiniai yra nepilnamečiai vaikai ir jų vardu veikia pareiškėja, kaip atstovė pagal įstatymą. Pareiškėja, kaip savo nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą. Pareiškėja palikimo priėmimo termino praleidimą iš esmės grindė aplinkybėmis, kad palikėjo mirtis buvo staigi ir netikėta, pareiškėja tuo metu buvo sunkios sveikatos būklės, palikėjo mirtis pareiškėjai ir jos vaikams sukėlė sudėtingą emocinę būseną, dvasinius išgyvenimus, finansinius sunkumus, ji neturėjo pakankamai teisinių žinių ir supratimo apie Lietuvos Respublikoje nustatytas paveldėjimo procedūras, o palikėjo ir pareiškėjos šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta ilgą laiką yra J. K.. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenimis Lietuvos Respublikoje palikėjo vardu registruotas nekilnojamas turtas – 1/2 dalis buto(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu : (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis palikėjas neturėjo sudarytų testamentų, taip pat po jo mirties palikimo niekas nepriėmė.

8. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėja per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl to, kad neturėjo pakankamai žinių dėl palikimo pagal įstatymą nepilnamečių vaikų vardu priėmimo procedūrų Lietuvos Respublikoje, dėl to, kad tiek pareiškėja, tiek jos šeima ilgą laiką gyvena J. K., bei dėl to, kad palikėjo mirtis pareiškėjai ir jos vaikams sukėlė sudėtingą emocinę būseną, dvasinius išgyvenimus, finansinius sunkumus. Nors pagal CK 1.6 straipsnį įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, tačiau nenustatyta, kad pareiškėja nepilnamečių vaikų teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pareiškėja sąžiningai suklydo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės iš esmės galėjo turėti įtakos tam, kad ji negalėjo realizuoti savo nepilnamečių vaikų teisių per įstatyme nustatytą terminą.

9. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėja deklaravo išvykimą į J. K. 2010 m. lapkričio 1 d. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja gyvena ne Lietuvos Respublikoje, leidžia spręsti, kad dėl to jai buvo apsunkintos galimybės tiesiogiai atlikinėti palikimo priėmimo procedūras per įstatyme nustatytą terminą. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad palikėjas mirė staiga ir sukrečiančiomis aplinkybėmis, kurios tikėtina, kaip nurodė pareiškėja, sukėlė ypatingą stresą ir pablogėjusią emocinę būklę, dėl kurios buvo sunku priimti racionalius sprendimus dėl palikėjo palikimo priėmimo. Be to, pareiškėja, prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisę į palikimą. Atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti, kurį nepilnamečiai įpėdiniai praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad jie neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose ir, kad jų įstatyminė atstovė neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos, pažeistų jų interesus. Suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjos nepilnamečių vaikų ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.

10. Teismas, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, remdamasis prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjams atnaujinti praleistą palikimo, atsiradusio po R. D. mirties, priėmimo nepilnamečių vaikų vardu terminą.

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,60 Eur ir mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jų atlyginimo valstybei klausimas nespręstinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamiems atstovės pagal įstatymą pareiškėjos S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.