Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Royal Caviar“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Royal Caviar“, atstovaujamo bankroto administratoriaus N. M., ieškinį atsakovui Charatsidou E. – TSIKIRIDOU A.O.E dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atsirojo skundo ir atsiliepimo i jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra bankrutuojanti UAB „Royal Caviar“, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, o atsakovas – Charatsidou E. – TSIKIRIDOU A.O.E, kurio buveinė yra Graikijoje. Ieškinyje ieškovas atstovaujamas bankroto administratoriaus nurodo, jog atsakovas yra ieškovo debitorius ir prašo priteisti1624,32 EUR skolą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju kilęs ginčas pasižymi tarptautiniu elementu, nes ginčo šalių buveinės yra skirtingose valstybėse. Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (CPK 780 straipsnis).

11. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente Nr. 1215/2012. Pagal bendrąją taisyklę asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę (Reglamento Nr. 1215/2012, 4 str. 1 d.). Minėto reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta jo taikymo išimtis– reglamento nuostatos netaikomos bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl nemokumo bylų Nr. 2015/848, 6 straipsnyje yra numatyta jurisdikcija tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančių ir glaudžiai su ja susijusių ieškinių atžvilgiu. Šiame straipsnyje įtvirtinama, jog jurisdikciją nagrinėti visus tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius, pavyzdžiui, ieškinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iškelta nemokumo byla, teismai. Vadovaudamasis pastarąja nuostata, ieškovas atstovaujamas bankroto administratoriaus ieškinį pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teisme, motyvuodamas tuo, kad pareikštas ieškinys glaudžiai susijęs su nemokumo byla.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo ieškinys nėra laikomas tiesiogiai su nemokumo byla susijusiu ieškiniu Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 prasme, todėl turi būti taikomos bendrosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

13. Apeliantas teisingai pažymi kasacinio teismo praktikoje remiantis EB teise ir Teisingumo Teismo suformuluotus dviejų reglamentų taikymo sričių atskyrimo kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs. T.y. 1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo (sprendimas Gourdain byloje; 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimas German Graphics byloje (C-292/08); 2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių (žr. sprendimą Gourdain byloje; 2009 m. liepos2 d. sprendimą SCT Industri byloje (C-111/08); 3) ar ieškinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą (žr. sprendimą Gourdain byloje); 4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, aktyvai (sprendimai Gourdain ir Seagon bylose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). Minėti kriterijai suformuluoti dar galiojant Europos Tarybos Reglamentui Nr. 1346/2000, kurį pakeitė Europos Tarybos Reglamentas (ES) 2015/848, tačiau teismo vertinimu, jie neprarado aktualumo sprendžiant klausimą ar pareikštas ieškinys glaudžiai susijęs su bankroto byla.

14. Nors apeliantas teigia, jog pareikštu ieškiniu išpildomi visi minėti kriterijai, kuriems esant ieškinys laikomas glaudžiai susijusiu su bankroto byla. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia išvada. Pareikštas ieškinys neatitinka kriterijaus, kad ieškinys galėjo būti pareikštas tik bankroto administratoriaus, kadangi atsakovo įsiskolinimas susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, taigi, ieškinį dėl skolos išieškojimo galėjo pareikšti pati įmonė. Ieškinys neatitinka ir antrojo kriterijaus, kadangi jis nėra grindžiamas specialiomis ĮBĮ taisyklėmis. Šiuo atveju jis grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolių vykdymą. Ieškinys neišpildo ir trečiojo kriterijaus, kadangi ieškinio pateikimo senaties terminas šiuo atveju nėra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą, ieškovės reikalavimui dėl skolos priteisimo taikomas bendrasis senaties terminas. Ieškovės argumentai, kad atsakovo skola lėmė ieškovės nemokumą, taip pat nesudaro savaiminio teisinio pagrindo pripažinti, kad pateiktas ieškinys yra tiesiogiai kylantis iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijęs. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vien fakto, kad bankroto administratorius yra nagrinėjamos bylos šalis, nepakanka bylai kvalifikuoti kaip patenkančiai į Briuselis I reglamento išimtį, jeigu tokį ieškinį iki bankroto bylos iškėlimo galėjo pareikšti ir pats kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-142/2014).

15. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog naujojo Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų įžanginėje dalyje aiškiai sukonkretinta, jog ieškiniai dėl prievolių vykdymo pagal iki bylos iškėlimo skolininko sudarytą sutartį nėra laikomi tiesiogiai kylančiais iš bylos (35 punktas). Nagrinėjamu atveju kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškiniu prašoma priteisti skolą susidariusią iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl šis ieškinys nelaikytinas glaudžiai susijusiu su bankroto byla, todėl nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėtina, jog tokios pozicijos Vilniaus apygardos teismas laikosi iš esmės analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis, c.b. Nr. e2S-943-603/2019).

16. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.