- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-943-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10277-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- Gurmant Russ KFT
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Royal Caviar“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Royal Caviar“, atstovaujamo bankroto administratoriaus N. M., ieškinį atsakovui Gurmant Russ KFT dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 2 2934,64 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankroto administratorius pagal buhalterinius dokumentus nustatė, jog atsakovas yra ieškovo debitorius 22 934,64 Eur sumai, pagal nurodomas sąskaitas-faktūras. Iš viso neapmokėta suma nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. spalio 14 d. sudaro 22 934,64 Eur už ieškovo pateiktus maisto produktus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, ieškovas ieškinį dėl skolos priteisimo reiškia Vengrijoje registruotam juridiniam asmeniui, todėl pirmiausia turi būti įvertinama, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją šioje byloje. Ieškovas nurodo, kad pagal Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) 6 straipsnį jurisdikciją nagrinėti visus tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius, pavyzdžiui ieškinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iškelta nemokumo byla.
3. Pažymėjo, kad Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) įžanginės dalies 35 punkte numatyta, jog ieškiniai dėl prievolių vykdymo pagal iki nemokumo bylos iškėlimo sudarytą sutartį nėra laikomi tiesiogiai kylančiais iš nemokumo bylos. Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovui bankroto byla iškelta 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, o ieškovas reikalavimą atsakovui kildina iš 2015 m. sausio 5 d. – 2016 m. spalio 14 d. nepamokėtų sąskaitų-faktūrų. Tai reiškia, kad ieškovo ieškinys nėra laikomas tiesiogiai su nemokumo byla susijusiu ieškiniu Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 prasme, todėl turi būti taikomos bendrosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės.
4. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant nurodyto reglamento II skyriaus 2 – 7 skirsniuose nustatytas taisykles. Įvertinus pateikto ieškinio pobūdį, nenustatyta, jog būtų pagrindas spręsti, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją šioje byloje. Byloje nėra pateikta duomenų, jog tarp šalių sudarytas rašytinis susitarimas spręsti ginčus Lietuvos Respublikos teismuose.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad ieškovo manymu, teikiamas ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Ieškinys šioje byloje pareikštas bankroto administratoriaus po to, kuomet įmonei iškelta bankroto byla. Ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo mokus, tačiau turėjo finansinių įsipareigojimų, tačiau iškėlus bankroto bylą, ko priežastimi tapo atsakovo neatsikaitymas su ieškovu, įmonės vardu pradėjo veikti bankroto administratorius. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis – ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, kuriame numatyta, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Reikalavimas atsakovui atsirado ir siejamas išimtinai su bankroto bylos iškėlimu, kadangi atsakovo veiksmai sukėlė ieškovo bankroto situaciją. Priėmus ieškovui palankų sprendimą, būtų galimybė patenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus, kurie bankroto byloje sudaro 506 409,24 Eur sumą. Ieškinys pateiktas išimtinai siekiant apginti bankrutuojančios įmonės interesus, atgauti jai priklausančią skolos sumą bei iš šios sumos padengti kreditorių įsiskolinimus.
6. Ieškovas pažymi ir tai, kad jo reikalavimas gražinti debitorinį įsiskolinimą pareikštas bankroto administratoriui vadovaujantis nemokumo teise bei vykdant specialiuosiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą. Dėl šios priežasties jie laikytini tiesiogiai susiję su ieškovo bankroto byla. Atitinkamai, bankroto administratoriaus reiškiami ieškiniai, kuriais siekiama padidinti bankrutuojančios įmonės aktyvus bankrutuojančios įmonės skolininkams turėtų būti kvalifikuojami kaip glaudžiai susiję su bankroto procesu, todėl ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.
7. Atskirajame skunde prašo panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei priimti nagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Atskirajame skunde iš esmės nurodoma, kad ieškovo pareikštas ieškinys laikytinas tiesiogiai susijęs su ieškovo bankroto byla. Teigia, kad reikalavimas atsakovui atsirado ir siejamas išimtinai su bankroto bylos iškėlimu, kadangi atsakovo veiksmai sukėlė ieškovo bankroto situaciją. Bankroto administratoriaus reiškiami ieškiniai, kuriais siekiama padidinti bankrutuojančios įmonės aktyvus bankrutuojančios įmonės skolininkams turėtų būti kvalifikuojami kaip glaudžiai susiję su bankroto procesu, todėl ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
11. Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas teismui pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.
12. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl nemokumo bylų Nr. 2015/848, 6 straipsnyje yra numatyta jurisdikcija tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančių ir glaudžiai su ja susijusių ieškinių atžvilgiu. Šiame straipsnyje įtvirtinama, jog jurisdikciją nagrinėti visus tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius, pavyzdžiui, ieškinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iškelta nemokumo byla, teismai.
13. Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) įžanginės dalies 35 punkte nustatyta, kad valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta nemokumo byla, teismai taip pat turėtų turėti jurisdikciją nagrinėti ieškinius, tiesiogiai kylančius iš nemokumo bylos ir glaudžiai su ja susijusius. Tokie ieškiniai turėtų apimti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovams kitose valstybėse narėse ir ieškinius dėl prievolių, kylančių nemokumo bylos nagrinėjimo metu, pavyzdžiui, išankstinio byloje patirtų išlaidų apmokėjimo. Tačiau ieškiniai dėl prievolių vykdymo pagal iki bylos iškėlimo skolininko sudarytą sutartį nėra laikomi tiesiogiai kylančiais iš bylos.
14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas reikalavimą atsakovui kildina iš 2015 m. sausio 5 d. – 2016 m. spalio 14 d. nepamokėtų sąskaitų-faktūrų. Tai reiškia, kad ieškovo ieškinys nėra laikomas tiesiogiai su nemokumo byla susijusiu ieškiniu Europos Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 prasme, todėl turi būti taikomos bendrosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad reikalavimas atsakovui atsirado ir siejamas išimtinai su bankroto bylos iškėlimu, kadangi atsakovo veiksmai sukėlė ieškovo bankroto situaciją, nėra pagrindas teigti, jog reikalavimai atsakovui glaudžiai susiję su nemokumo (bankroto) byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinį būtų galima laikyti glaudžiai susijusiu su bankroto byla, jeigu ieškinys būtų reiškiamas bankrutavusios įmonės valdymo organams, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau iš sutartinių santykių nevykdymo kilę reikalavimai užsienio juridiniams asmeniui, ypač atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo, nelaikyti glaudžiai susijusiais su bankroto byla, nors ir turėjo įtakos bankrutavusios įmonės nemokumui.
15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovo ieškinys nėra laikomas tiesiogiai su nemokumo byla susijusiu ieškiniu Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/848 prasme, todėl turi būti taikomos bendrosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės.
16. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.
17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl ieškinio teismingumo. Ieškovas turėtų kreiptis su ieškiniu į kompetentingą Vengrijos teismą pagal atsakovo buveinės vietą. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos teismingumą, pagrįstai pripažino ginčą neteismingu Lietuvos Respublikos teismams, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15744-918/2019 palikti nepakeistą.